Šiandien mes Europoje pirmaujame pagal specialiųjų poreikių vaikų skaičių, tačiau tai nė kiek nepadėjo sukurti įtraukiosios, neįgaliesiems atviros, mokyklos. Daugybė jų ir toliau neturi galimybių mokytis kartu su visais vaikais. Turėkime drąsos pripažinti, kad „krepšeliai“ nepasiteisino.

Viena iš šešių prioritetinių krypčių - įtrauki ir kūrybinga visuomenė - susijusi būtent su socialinių mokslų potencialu, tačiau joje apibrėžti du prioritetai, pasak doc. G.Viliūno, neturi nieko bendra su įtraukia visuomene, kaip ji suprantama Europoje, ir socialinių bei humanitarinių sričių mokslininkų vertinami gana skeptiškai daugeliu atžvilgių.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Vilniaus kolegija kviečia į Maltos universiteto profesoriaus Carmelo Borgo knygos sutiktuves ir diskusiją apie įtraukųjį ugdymą. Įtraukusis ugdymas – tai ugdymas be atskirties ir diskriminacijos. Lietuvoje įtraukusis ugdymas vis dar labiau suprantamas kaip negalią turinčių vaikų įtraukimas į bendrą ugdymo(si) procesą. Profesorius Carmelis Borgas apie įtraukųjį ugdymą kalba plačiau: ne tik kaip apie negalią turinčių vaikų, bet ir kaip apie socialinę atskirtį patiriančiųjų įtrauktį.

Lietuvos mokslo taryba kviečia į informacinę dieną „Horizontas 2020: SC6 – Įtrauki, inovatyvi ir reflektyvi visuomenė ir SC7 – Saugios visuomenės“, vyksiančią 2014 m. vasario 7 d. 10 val. Lietuvos mokslo taryboje, Mažojoje salėje.

Ekspertai strateginei tarybai pateikė šešias MTEP ir inovacijų prioritetines kryptis: efektyvi energetika ir tvari aplinka, sveikatos technologijos ir biofarmacija, maisto technologijos ir agroinovacijos, nauji procesai, medžiagos ir technologijos gamybai, transportas, logistika ir e-sistemos, sumani valdysena ir mokymosi technologijos/įtrauki ir besimokanti visuomenė. Šios kryptys buvo išskirtos susitarus Lietuvos mokslininkams, verslininkams bei viešojo sektoriaus atstovams.

[...] labai svarbi socialinės darbotvarkės nuostata yra ta, kad pagrindiniai socialiniai tikslai nepasikeitė ir ES yra įsipareigojusi kurti harmoningą, darnią ir įtraukią visuomenę [...].Į diskusiją apie gyventojų amžiaus struktūros pokyčius ir gerovės sistemų tinkamumą bei tvarumą reikėtų įtraukti visų socialinių ir amžiaus grupių gyventojus, o dėmesį visų pirma reikėtų atkreipti į aktyvų neįgaliųjų ir iš dalies neįgalių asmenų dalyvavimą [...].