Kim Il-sungo tikslai neapsiribojo vien tik naujos šalies kūrimu, jis norėjo pakeisti žmogaus prigimtį ir sukurti geresnius žmones. Tam net sukūrė filosofinę sistemą, vadinamą čučhė, arba „pasitikėjimas savimi“. Čučhė rėmėsi Markso ir Lenino idėjomis apie kovas tarp žemės savininkų ir valstiečių, tarp turtingųjų ir vargšų. Buvo skelbiama, kad ne Dievas, o pats žmogus formuoja savo likimą. Tačiau Kim Il-sungas atmetė tradicinį komunistų mokymą apie universalizmą ir internacionalizmą, jis buvo absoliutus nacionalistas, skelbiantis, kad korėjiečiai yra ypatingi, beveik išrinktoji tauta, ir jiems nereikia pasitikėti galingesniais kaimynais – Kinija, Japonija ar Rusija.

Paminėjus Šiaurės Korėjos vardą, mintyse iškyla gatvėmis žygiuojančios minios, lozungai, spygliuota viela pažymėtos šalies ribos, priešiškai žvilgčiojantys iki dantų apsiginklavę pasieniečiai ir visa apglėbiantis nepamainomas raudonas fonas [...]. Bent kartą skaičiusiam Vakarų žurnalistų straipsnius, kuriuose fragmentiškai pasakojama apie padėtį minėtoje šalyje, – nesuvokiamą skurdą, badą, ligas, tarsi robotus dirbančius, valgančius, miegančius žmones, nesuprantančius, kam ir kodėl tai daro, – žinant sudėtingą šios šalies istoriją, apie antiglobalistinės ir autokratinės čučche ideologijos formuojamą pasaulėvaizdį, vargu ar Šiaurės Korėja gali kelti asociacijas su neatrastais meno klodais, į žiūrovą prabylančiais harmonijos kupinais vaizdiniais.

Pagrindinis šio suvažiavimo tikslas buvo įteisinti posūkį nuo marksistine-leninine ideologija paremtos diktatūros į dinastinį valdymą. Dabartinio lyderio tėvas Kim Jong Ilas buvo patvirtintas savo tėvo, šalies įkūrėjo Kim Il Sungo įpėdiniu. [...] Partijos doktrinoje seniai nusisukta nuo marksistinių-lenininių idėjų ir pereita prie paties Kim Il Sungo suformuluotos juche, arba savikliovos, ideologijos. Pagal ją – šalis turi būti nepriklausoma ir spręsti klausimus savarankiškai.

Kim Jong-unas laikosi tokių pačių politinių principų, kokius propagavo jo tėvas. Ne išimtis ir „Juche“ strategija, kuri skatina šalies izoliaciją ir branduolinio bei balistinių ginklų arsenalo plėtimą.

„Juche branduolinė bomba paskandins jūroje keturias salyno salas“,- ketvirtadienį per valstybinę naujienų agentūrą KCNA pareiškė Šiaurės Korėjos taikos komitetas Azijos ir Ramiojo vandenynui, kuris atsakingas už užsienio politikos santykius ir propagandą. Čučche yra Šiaurės Korėjos valstybės doktrina.

Ūkio ministras Sinkevičius pateikė Seimui svarstyti įstatymo projektą, pagal kurį sekso prekės būtų pašalintos iš prekybos centrų. Nors jos ir taip iš prekybos centrų buvo pašalintos, bet, labai norint, galima pašalinti ir antrą kartą. Globali problema krito prieš valstiečių čučhė mokymą. Itin svarbus įstatymo projektas, palyginti su tuo, kad lietuviai tik per vieną metų ketvirtį ir tik Lenkijoje palieka po 100 mln. eurų.

Šių metų vasario 4 dieną prie Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Vilniuje savo mitingą buvo surengę Žilvino Razmino vadovaujami „nacionaldarbininkai“, išpažįstantys kažką per vidurį tarp vokiško nacizmo ir Šiaurės Korėjos „čučche“ ideologijos, Socialistinio liaudies fronto pirmininko pavaduotojo Giedriaus Grabausko atlydėti šios „partijos“ adeptai, taip pat jiems talkinę Olego Titorenkos tipo „žemaičių separatistai“ ir kiti panašaus raugo marginalai.

Oficiali valstybės ideologija – čučhė. Šio tiek Šiaurės, tiek Pietų Korėjoje vartojamo iš kinų kalbos atėjusio korėjietiško žodžio reikšmė, anot O. Millerio, artima nepriklausomybės, nesusisaistymo sąvokai.
Terminas „čučhė“ užima garbią vietą Šiaurės Korėjos konstitucijoje, yra linksniuojamas begalėje propagandą skleidžiančių tekstų ir knygų, o mokyklose vaikai nuo ankstyvo amžiaus yra supažindinami su oficialia ideologija. [...]
Į valdžią atėjus Kim Jong Ilui, Kim Il Sungo įpėdiniui ir dabartinio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno tėvui, žodis „čučhė“ buvo pradėtas vartoti siekianti įtvirtinti valdančiosios dinastijos asmenybių kultą ir pateisinti monolitinę jų lyderystę.

Šioje vietoje į mintis lenda Šiaurės Korėja ir nuo 1956 metų joje priimta čučhė ideologija. Šios ideologijos esmė yra „pasitikėjimas savo jėgomis“, t. y. visų klausimų sprendimas savarankiškai. Ši ideologija sąlygoja ir izoliacionizmo politiką bei kitus panašius procesus. Tiesa, čučhė neužtikrino Šiaurės Korėjai sėkmės ir gerovės. Šiandien ši šalis yra tarp valstybių, kurioms vis dar tenka spręsti bado klausimą.

Šiaurės Korėjos politikos logika bei visuomenės raida grindžiama nacionaline čučhė (junche), arba savarankiško vystymosi, ideologija. Doktrina pirmą kartą buvo pristatyta 1955 metais paties Kim Ir Seno ir nuo to laiko toliau plėtojama išsivystė į savitą korėjietišką marksizmo-leninizmo interpretaciją. Pačia bendriausia prasme čučhė ideologija propaguoja nuo išorės faktorių nepriklausomą, savarankišką nacionalinių tikslų siekimą bei įgyvendinimą. Doktrinos šerdį sudaro trys punktai: 1) politinis suverenitetas akcentuojant lyderio svarbą, 2) ekonominis savarankiškumas, 3) karinis savarankiškumas, atsisakant sąjungų su didžiosiomis galybėmis.