2 visagãlis, -ė adj. (2) FT, NdŽ, KŽ; SD1198, SD407, H154, D.Pošk, S.Dauk, M, BzF199, FrnS37, LL284, LTEXI242 kuris visa gali, labai galingas: O tu, Dievai visagãlis, tave garbin visos šalys J. Visi drebėjo prieš visagãlį imperatorių DŽ. Ponai didikai nebuvo tenai visagaliai A.Janul. Pirminykas visagãlis, kaip Dievas buvo, ką norėjo, tą darė Skp. Aš esu visagalis Dievas Skv1Moz17,1. Nes vienas yra Dievas visagãlis, Tėvas ir Sūnus, ir Dvasia Šventa, vienas esencijoje, o trejopas personose DP252. Tėvas amžinas, neaprėpiamas, visagãlis; teip ir Sūnus DP261. Tą dekretą be jokios atmainos pernai išpildęs ir pačiu daiktu parodęs (Dievas) tai, jog yra visagalis P. Ak tu, Dieve visagalis, tujai valdai visas šalis A.Strazd.
| prk.: Visagalė jo smuiko daina S.Nėr. Čia ir žmogus, ir jo kančia – tik mažas bevardis ir bejėgis vabalėlis po visagalės Prievartos padu J.Marcin. Prancūzų simbolizmas įteigė jam visagalės meilės ir dūžtančio likimo leitmotyvus rš. Kai kalba ginklai, net ir visagalė praktika turi patylėti J.Mik. Visagalis miegas jau pradėjo akis merkti rš.
^ Karalius – dauggalius, Dievas Tėvas – visagãlis LTR(Jnš).
visagãliai