2 vikrùs, -i̇̀ adj. (4) KI190, K, Amb, J.Jabl, K.Būg, Š, Rtr, DŽ, Ob, Antš, Šmn, Ppl, Kri; Kos39,58, L, L457, ŠT28,63
1. I kuris greitų ir tikslių judesių, miklus: Dauguma [irklakojų paukščių] gerai skraido ir sklando, kai kurie nardo vandenyje, bet sausumoje nevikrūs LTEIV512.
| Vikrusis dirvinukas (Agrotis ypsilon) rš. Vikrioji meškutė (Spilo soma lubricipeda) rš.
ǁ greitas ir tikslingas (apie judesį): Vikrùs judesys NdŽ. Labonis nevikriu judesiu paėmė žiedą, palengva įsidėjo jį į kišenę J.Dov.
ǁ atliekantis greitus ir tikslingus judesius: Ypatingos ir papūgų kojos – jos trumpos, bet vikrios bei stiprios T.Ivan.
2. KBII113, KI444, ŠT72 gyvas, greitas, paslankus: Vikrùs, apsisukąs I. Nevikrus, neguvus, neakylas, neapsisukąs I. Jis vikrùs ant kalbos, eisenos, darbo J. Vikri̇̀ merga, t. y. greita J. Vikrùs, darbingas, veikąs I. Vikrùs vyrukas NdŽ. Vikri merga MŽ, N. Labai vikri̇̀ buvau, visokių šokimų mokėjau On. Ir maža vikri̇̀ buvau ir dabar, kad ir pasenėjau Svn. Kas vikrùs, prisirenka uogų Km. Didelis [kunigas], vikrùs, greit pamaldas palaiko Alz. Dabar ir aš pati argi be vikri̇̀, visai nebevikri̇̀ Krs. Vikri̇̀ gyvi vaikiukai kaip žiuburiai Krš. Tokia vikri stateisi, – tarė į marčią, – o žlembi dėl niekų Žem. Gaspadinė buvo toki raiša, aš buvau toki vikri̇̀ Vgr. Patogus bernelis, vikrus jo žirgelis JV231. Vi̇̀krios mergos kaip stirnos Nm. Vilkas yra gana vikrus, kame pasisuka, ten pridaro daug eibių rš. Lydys – vikri̇̀ žuvis Šd. Upė paslaptingai šniokštė, šiaušėsi, paviršiumi vandens lakstė vikrūs viesulai rš.
| Ji (mergina) eina vikriu žingsniu, iškėlusi galvą S.Zob.
^ Vikrùs kap vijūnas Dkš. Vaikas vikrùs kap žebenkštis Dkš. Vikrus kap vilkas – vieno kaulo Sn. Vikrus kap cigono botagas LTR(Srj). Vikrùs (Vikri Pnd) kaip apatinė girnapusė Ds. Vikrus kap apatinis girnų akmuo (juok.) LTR(Lzd). Vikri̇̀ kaip vijurkas Kp. Vikriai šeimininkei padėjėjos nereikia PPr55. Vikrus patsai bėdą užbėga, ant tylaus vėjas užpučia PPr241. Kol tinginys pasijudins, vikrusis nudirbs M. Vikrùs kol pateks, tai netikęs nė skūros neteks Dkš. Nors ir mažas – bet vikrus NžR.
vikriai̇̃ Nevikriai, nepasisukant I. O tu, gaspadine, vikriai̇̃ apsisuk JT277. Vikriai̇̃ dirbti, lakstyti NdŽ. Vikriaũ šokti NdŽ. Taip vikriai̇̃ eina, nepasakysi, kad senas Pc. Nuejo vakaruškosna girtų kaip dūmų, tai vikriai̇̃ ir linksmumas atsiranda Upn. Ale nevikriai̇̃ dirbu jau aš, nėr sveikatos jau Kpč. Pasistebėkite į musę, kaip greitai ir vikriai ji laksto J.Jabl. Vikriai atsako į keblius klausimus Blv. Nevikriai rašė seniūnas Šulas, bet kaip vikriai ėmė kyšius LzP. Vikriai paspaudžia skambutį ir linksma žiūri į vyrą P.Vaičiūn. Duktė ištraukė du pinigus. Jos pirštai nevikriai rausėsi suveltos piniginės užkampiuose M.Katil. Senis įleido mane vidun, vikriai susirišo chalato juostą ir įdėmiai pažiūrėjo J.Mik. [Išputusią karvę] iš viršaus ir iš vidaus, šonų reik kumštėmis vikriai spaudyti LMD.
3. ŠT355, BŽ30 apsukrus, suktas: Kas vikrèsnis, suktesnis, tas turto daba galia prisivaryti Krš.
4. taiklus, tikslingas: Dar bus į tūkstantį kartų gražesnių, vikresnių hiperbolių LTII160. Paskui veiksmažodžių, reiškiančių tvirtą norą…, eina tai vikresnis imperatyvas parataksėje LTII164.