2 velti̇̀nis, -ė adj. (2) NdŽ, KŽ, véltinis (1) NdŽ, veltinỹs, -ė̃ (3a)
1. Kair veliant padarytas stipresnis, stangresnis: Buvo velti̇̀niai indarokai, t. y. suvelti J. Velti̇̀nė vilnonė skraistė BŽ37. Velti̇̀nė skara Dglš. Skaron tokion velti̇̀nėn susisupa, susivynioja ir važiuoja Vj. Tėvas pasišiaušęs kaip ežys, veltinio milo švarku rš. Velti̇̀nė kepurė Ds. Véltinis kepalušas Lkv.
2. Rtr kuris pagamintas veliant, suveltas iš vilnų: Velti̇̀niai gaminiai, tekstilės gaminiai iš suvelto pluošto karšinio LTEXII142. Fetras … – geros rūšies veltinė medžiaga LEVI226. Jo batai velti̇̀niai iš tūbo J. Velti̇̀niai batai K.Būg. Velti̇̀nis apavas BŽ42. Velti̇̀nis kilimėlis DŽ. Antklodės vasarai gali būti austinės ir veltinės rš. Veltiniai parako kamščiai turi būti minkšti, tankūs, stangrūs, kad dujos pro juos neprasiveržtų į šratus rš. Kojas basnirčia įsispyrusi į suplyšusius veltinius batus Žem.
ǁ tam tikru būdu pagamintas (apie kepinius): Veltinỹs pyragas J.
3. tam tikru būdu krautas: Veltinỹs vežimas yra toks: rugių ražus lenka ir mina su koja – toks vežimas tvirtesnis Krš.