vel̃tas, -à adj. (4) DŽ, KŽ, véltas, -à (3) NdŽ; I, BzBkXII79, LL19, L, L278, LVIV534, G120, Rtr
1. nemokamas, nepelningas, pigus: Veltas darbas nemalonus J. Bet ir čionai rados laukų darbai velti Nz. Velta procia, kad nieko nepelnė J.
veltai̇̃ adv.: Kamendorius velčiau laido[ja] už kleboną Ggr.
2. tuščias, nereikalingas: Veltos pastangos: banguojančias jūras ar gali kas nuraminti P.Vaičiūn. Žmogaus proto puikybė malonėtų ir dievų parodymus atmainyti, bet veltas pasiryžimas rš. Ir vėl, jei nepildytumei to, kas yra parašyta, žinoma, veltas būtų darbas mokintis Blv. Aštuoniolka praejo mėnesių ant velto laukimo I. Subruzdimai par bajorus kelti praejusiu laiku visad buvo velti Nz. Išsižada velto stovėjimo P.
veltai̇̃ Kad būtų Jerozolimo siūlytos malonės teip veltai̇̃ nepaniekinus ir notmetus, tad ertes niekad nebūtų pagadinta ir pagriauta DP311. Veltai veltai mumis lietuvius bevarginti tamsybėmis A1884,332. Veltai̇̃ žmonės dirbtų žemę, dykai ją savo prakaitu drėgintų A.Baran.