valkùs, -i̇̀ adj. (4) K, Rtr, FrnW
1. N, K, VĮ, BŽ92, NdŽ, GTŽ, OGLII58, KŽ, Pls, Azr, Kpč, Nmn, Plik, Štk tąsus, tampus, minkštas, klampus, diržus; liaunas, lankstus, stangus, elastingas: Duona išminkyta valki̇̀ J. Valkùs vaškas, kad nesušalęs J. Metalai val̃kūs DŽ. Valkieji kūnai rš. Toks minkštas, valkùs tas sūris Grdm. Tešlą reik minkyti, pakol atsiras valki̇̀ Grg. Ta duonelė toki valki̇̀ End. Pyragas kaip neiškepęs – valkùs Krtn. Teip valki̇̀ tie tavo blynai Kal. Jau ta košė i valki̇̀ paliekta, i nė krumslelio nėra Plt. Tie slyvai dideli, valki̇̀ tokie – skani tie slyvai buvo End. Kitokis, valkèsnis būna [sūris], kai daugiau saldaus [pieno įpili] Mtl. Molis mindžiojamas, jeib valkus pastotų TP1881,19. Medis valkùs, kurį visaip vinkliavoti, palenkti gal, t. y. nelūžta, negraudus J. Vytis yra maža valki̇̀ šakelė (rykštė) J.Jabl. Jauni karklai – tai valki̇̀ medeliai: gali̇̀ vytinį vyti Plt. Kuojos (pušies) karnas dėl pynimo šutindavo, kad būtų val̃kios Srj. Medžių šaknys yr val̃kios – iš anų gal ir krestį padirbti Pln. Stalams, suolams daugiau skyrė uosį medį – valki̇̀ buvo i stipri Yl. Karklai labai valki̇̀ Ub. Beržas valkùs – svyrūnėlis Mrc. Jauni beržiukai valki̇̀ – gali lenkti lig pat žemės Užv. Guobos val̃kios – kap nori, tep suvyniosi Dg. Pamiškio ąžuolai yr balti, kieti, o pryš saulę augę – valki̇̀ Šts. Žilvičiai dideliai valki̇̀ yr, anie tęvi tėra, neišauga drūkti Plt. Žilvičiai tai val̃kūs – ką nori, pink Vs. Prykarklis (diendaržio tvora) iš tų valkių̃jų medžių Žlb. Ta vinkšna valki̇̀ – daryk, ką nori, nelūš Krt. Valkùs šienas Ms. Rugių šiaudai, kaip tik išplauksta, yr valki̇̀, stipri – netrūkinė[ja] ir nelūžinė[ja] Vkš. Prie to botago valkùs botagykštis Vrn. [Grėblio] galvelę taiko iš medžio valkèsnio, kad nelūžtų Auk. Pavilgiau meškerykštį, kad būt valkùs Lp. Su valkiù peiliu čia nieko nepadarysi Vs. Mano val̃kios labai šukos Srj. Kaunierius turi būt valkùs, bet ne kokis skarmalas Alv. Ar suradai man valkaũs drato? Mrc. Šitas skietas daug valkèsnis nei aštuoniolikinis Rdm. Padirbk – būs valkesni̇̀ kaulai Krš. Be karūmenės vyrų neval̃kūs kaulai Krš. Valkiój rykštelė prakalbino mergelę (d.) Kb. Reik [apynius] raišioti saulėtie ir rasai nuejus, tada stiebai yra valkesni, nekaip drėgnai pagadai esant ar iki rasai nenuejus S.Dauk. Siauta [medžio] kuokštą arba karūną, noris kamienas būs dar suvisu tęvas ir valkus S.Dauk. Paėmiau valkią karklinę klotį ilgumo nuo prieangio durų ligi šalinio lango Žem. Kelkis, Šarūne, negulėk, atsikėlęs nelauk, kelk savo tarnus ko vikriausius, imki kilpinius ko valkiausius V.Krėv. Sveiko gyvolio oda minkšta ir valki rš.
| prk.: Idant mokytinis neužmirštum tikrosios gaidos savo kalbos, taip didžiai valkios ir gaudžios S.Dauk.
^ Lenk medį, kol jaunas, kol valkùs Krš.
valkù
ǁ Lzd lankstus, vinklus (ppr. apie žmogų, kūno dalis): Jūs nugarukės dar val̃kios, jūs ravėkit Kpč. Gerai pačiam – valkùs dar esi, gali pri žemės prisilenkti, aš jau nebgaliu Vkš. Kojos ne tokios val̃kios – pirma buvo valkèsnės Vrn. Pirštai koki neval̃kūs pasdarė Kb.
| Valki karvės uodega, [karvė] būs trumpo užtrūkio Varn.
| prk.: Parkupčiaus liežuvis valkùs Pln. Jonas gan plačią širdį turėjo, ne vieną mylėjo, gan valkų liežuvį turėjo ir ne vieną imti ketino LzP.
| Žmonių kalba – žalioji medžiaga, valkus molis; rašytojai – plytų degėjai, mūrininkai A.Sal. Dar jauna, valki̇̀ (patikli) labai – kad jai ingiria suknelę, tai jai ingirs ir žentą Vlk.
^ Liežuvis – valkùs daiktas, užtei ir laksto Krš. Mūsų piemenukas valkùs kap vijurkas Pun. Jis valkus kap karna Mrc. Valkus kaip žydaičio šūdas End.
2. N, LsB263, KŽ nelankstus, neskalus, kietas, diržingas; trapus, gruzdus: Valkùs beržas, kur su šakoms Rmč. Kelmai yr valki̇̀ – su gelžiniais kyliais reik skaldyti Rmč. Ragas valkùs Š. Dirva vietomis buvo tokia supuolus ir valki, kad akėtvirbaliai nenorėdavo giliau lįst Mš.
ǁ prk. tingus, nerangus: Ans yr valkùs žmogus: pažadėti – lengviai pažada, ale nėko nepadaro Prk.
3. glitus, lipus, tirštas: Alus gyveno visu smarkumu. Tamsi ir valki puta jau siekė kraštus M.Katil. Vanduo į artimiausią upės vagą jau įsiveržia galingu ir valkiu purvo srautu rš.
| prk.: Dieną ir naktį budėjo tamsa, valki ir neįžvelgiama kaip mirtis rš.
4. DŽ, NdŽ, Prk, Ss, Krn tvirtas, patvarus, ištvermingas (apie žmogų, gyvulį): Iš mano uošvio – valkùs diedas, jau senas kap kropas, o darbe tesa kap visi Dkš. Arklys kietos skūros, tai valkùs – nebijo nieko Al. Tai valkùs arklys: dieną naktį dirbk – ir vis gražus Iš. Valkùs arklys – gerai traukia plūgą Mrj. Jie (jautukai) yra valkūs, gerai pakelia karštą klimatą Šlč.
val̃kiai adv.: Darbščiai ir valkiai tempė jis pakrautas roges J.Balt.
5. f. J.Jabl, NdŽ, KŽ, Nč, Kp, Skp, Sv, Užp, Tvr kuri ilgai neužtrūksta, malži (apie karvę): Tokios valkiõs karvės da neturėjo – tik tris nedėlias tebuvo užtrūkus Sl.
^ Valki̇̀ karvelė – didžiulė paltelė Vlk.