vadi̇̀nimas sm. (1) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L → vadinti:
1. Q111, I, M, Rtr.
| refl. I, Rtr, NdŽ, J.Balč, KŽ.
ǁ Sug vardas: Kap čia tų raistų vadi̇̀nimai? Btr. A čia sužiūrėsi jų vadi̇̀nimo – kaip kas nori, teip vadina Gdr. Nu matai, kokie vadi̇̀nimai Tv. Šitų pievų jau pamiršau vadi̇̀nimą, maž kad galvon imtum Mlt. Nebežinau, koks to kalno vadi̇̀nimas Sb. Čia jokio vadi̇̀nimo nebuvo – upelis, tik upelis Jz. Vadinimai ir aprašymai gentinių gyvenimų su jų dalimis ir medega A1885,279.
2. Sut, KII2, ŠT187 Pajutom, kad mums tai vadinimas yra, kurį sekti turim Ns1852,2. Vadinimas savęsp N.
| refl. Rtr.
3. Kaip tik laukūse darbinykai išgirsta vadi̇̀nimą (t. y. mušimą į lentą), visi kuo greičiaus bėga numie BM359(Tl).
atvadi̇̀nimas sm. (1) KII2 → atvadinti 2.
| refl. KI211, KII2.
įvadi̇̀nimas sm. (1); Sut → įvadinti 2: Visa, kas norint est pašvenčiamo tąja žyme, su įvadinimu vardo Christaus DP455. Nutrenktas liežuvis tavas ant įvadinimo ir garbinimo vardo Viešpaties DP350.
išvadi̇̀nimas sm. (1) NdŽ, KŽ
1. SD422, Q55, I, N → išvadinti 1.
2. Vad → išvadinti 3: Gana jam buvo pasakyti, jog susimušę par išvadinimą vienas antro kėpiu P. Tiej žmones jo nekenčia ir rėkia visokiais išvadi̇̀nimais Vlk.
pavadi̇̀nimas sm. (1) → pavadinti:
1. M, Sut, L, J.Jabl, Š, Rtr, ŽŪŽ148, DŽ1, Mrj Tik pardõstė turi veiksmo pavadinimo reikšmę KlbXXXIV(1)77.
| refl. NdŽ.
ǁ vardas: Lotyniškas augalo pavadi̇̀nimas NdŽ. Aguona – piemenų žaidimo pavadi̇̀nimas KŽ. Veikėjų pavadinimai (nomina agentis) – tai tokie daiktavardžiai, kurie su priesagomis ar galūnėmis yra padaryti iš veiksmažodžių ir žymi pagrindiniu žodžiu pasakyto veiksmo atlikėją LKGI317. Raidiniai garsų pavadinimai MuzŽ. Lietuviškai kalbančių žmonių tarimu, to kaimo pavadinimas yra Puoriai̇̃, Puoriùs KlbX282(J.Balč). Kas kaimas, tas pavadi̇̀nimas Brs. Kožnas miškiukas su pavadi̇̀nimu Šl. Daba kanalai išvaryti, nebė[ra] pavadi̇̀nimų Gsč. Vesių (kaimų) pavadi̇̀nimai Zt. Nuog seno tas pavadi̇̀nimas yra Krm. Čia mūs laukuos daug pavadi̇̀nimų yra Dgč. Nežinau šitų šviežių pavadi̇̀nimų Antr. Yra jos kokis pavadi̇̀nimas, al nemenu Lnt. Kiek čia vardų, pavadinimų – visų ir neatminsi A.Vien. Tą pavadi̇̀nimą nebuvau girdėjęs ir ėjau į stotį pasiklausti [1938 m.], kur ta Ebenrodė Plšk. Anas vis tiktai savo garbino šitą pavadi̇̀nimą (titulą) – šit bajoras! Ml. Džiaugčiausi nuoširdžiai, jeigut galėčiau pelnyti norint šešėlį to pavadinimo A1884,11. Tai tik pavadi̇̀nimas grybelis (odos liga) Erž.
| refl. Kv, Skdv, Jsv: Toks kaimo pasivadi̇̀nimas buvo – Aukštiejai Klk. Aš užmiršus tuos pasivadi̇̀nimus Všt. Kožna vietelė turėjo pasivadi̇̀nimą, išdraskė, viskas nūejo po kelmų Jdr.
ǁ antraštė: (Knygos) skilties pavadinimas BŽ149. Negaliu nieko rašyti, jeigu novelė, apysaka neturi pavadinimo P.Cvir.
2. Q314, SD1137, H161, M, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ Pavadinimas tieson SD288, N. Šventu pavadinimu pavadintas CII339. To pasaulio rūpesčiais apsipainioję užtruko Viešpaties pavadinimo ir atpuolė nuog karalystės Dievo DP275. Nes Dievas dovanų ir pavadinimo savo nesigail BtPvR11,29.
| refl. NdŽ.
3. VlnE114, R, R63,296, MŽ, MŽ84,395, KII211, Rtr pašaukimas, palinkimas, padėjimas: Kokį pavadi̇̀nimą tu turi? K. Neturit… darbo gailėtiesi kožnas pagalei savo pavadinimą Mž115. O Petras, užmiršęs teip didžio įsakymo Viešpaties, užmiršęs urėdo ir pavadinimo savo, klausias apie svetimą pavadinimą DP414. Savo pavadinimo darbai N. Ižg kur išmokysimės, kaip Dievo baimėje priderančiai Viešpatį savą sakiot ir pavadinimui savam gana daryt turime DP416. Būk savo pavadinime vis teisus ir stropus prš.
4. KŽ darbas, pareigos, profesija: Priveizdžiu darbą, pavadinimą savo R389, MŽ523. Tai nesutinka su mano pavadinimu R18, MŽ23. Žmogus savame pavadinime tur dirbti nepateikti, idant laimėtų BPII277. Į kitą pavadinimą įsikišti N.
parvadi̇̀nimas sm. (1) KII2,380 → parvadinti 2: Atnaujintas paliepimas dėl parvadinimo pabėgusiųjų iš vaisko prš.
pravadi̇̀nimas sm. (1) Rtr, DŽ1 → pravadinti:
1. M, KŽ.
ǁ pravardė: Daugiau pravadi̇̀nimų neteko girdėt Sdb.
2. Pagal šerstį [karves vadindavo], nebuvo pravadi̇̀nimų jokių Kdn.
privadi̇̀nimas sm. (1); SD309, Sut → privadinti 1: Čysti valgymai stojas ir tampa nečystais par žadinimą ir privadinimą velnio brš.
| refl. KI211, KII2.
suvadi̇̀nimas sm. (1) I, KI211, Rtr, KŽ; SD462, Q22,655, N → suvadinti 1: Sekmoj dienoj yra subata atilsies, šventas suvadinimas, nė jokio darbo nedirbsit Ch3Moz23,3.
užvadi̇̀nimas sm. (1) Rtr, DŽ1, KŽ → užvadinti 1: Po karo prasdėjo [naujas] gatvių užvadi̇̀nimas Dg.
ǁ Sn, Kbr, Krk vardas: Tų užvadi̇̀nimų tai ir nelabai buvo Lkš. Buvo užvadi̇̀nimai toms gatvėms Vgr.
| refl.: Kožno vieno yra užsivadi̇̀nimų Šlvn. Turi savo vardą, užsivadi̇̀nimą Iš.
ǁ antraštė: Palaukit biskį, reikia dar susdėt [dainą], ba užvadi̇̀nimas tai dar ne viskas Srj.