važiãvimas sm. (1) I, Š, Rtr, BŽ208, NdŽ, KŽ, PolŽ165, DūnŽ; SD73, Sut, D.Pošk, S.Dauk, N, M, L → važiuoti:
1. Vž, End, Slnt, Trk, Rg, Pgg, Jrb, Ar, Ig, Brž, Krs, Ds Kad bus geras važiãvimas, tai i mes pavažiuosme Vilniun Dglš. Jau ten bjaurus važiãvimas Pln. Žiemą lengvas važiãvimas rogėm Krm. Ale pasiutęs važiãvimas: ka leka, kad ui! KlvrŽ. Mun nebūdavo smagesnio važiãvimo kaip su arkliais Krž. Tie važiãvimai man įkyrėjo iki gyvo kaulo Krkš. Lietus labai – menkas važiãvimas, palauktai rytdienos Pv. Ką darysi, reik arklio, važiãvimas didelis, visi kiemai apvažinėti Šln.
| Figūrinio važiavimo varžybos mažiausiai pavojingos rš.
ǁ Važiavimas brikeliu jam buvo savotiškas smagumas J.Ap.
2. Kad ne tas važiãvimas [į miestą], rugius pabaigtum pjaut Srv. Prieš vinčiaus važiãvimą sėdėjo svodba až stalo Ad. Palangos važiãvimas buvo negerai – susirgo visai Krš. Aš jas (avižas) akėjau prieš Vilkmergės važiãvimą Sl. Ką darysi, reik arklio, važiãvimas didelis Šln. Prieš mano važiãvimą mirtos pražydė[jo] – viena baltai, kita ružavai – an vargo Pv. Paėmiau šmotą piningo iš to važiãvimo Kl. Važiãvimas link namų buvo gana sunkus Plšk. Pabaigo[je] žiemos atsiranda visokių važiãvimų Ėr. Su važiavimu ir grįžimu kelionė kainavo penkiasdešimt rublių Krs.
ǁ Pavydėjo tėvui važiavimo naktį per šviežiai apsnigtus laukus rš.
ǁ Daug čia to važiavimo V.Bub. Nors to važiavimo buvo vos ketvirtis kilometro ar mažiau, vis tiek kinkė arklius, ruošėsi A.Rūt. Negi kiek to važiãvimo, sako, sėsk, parvešiu Slm.
ǁ Ilgas važiãvimas nuobodus PnmA. Po kelių važiavimo dienų sausuma jie atvyko į didelį miestą, savo kelionės tikslą J.Balč.
ǁ intensyvus ar gausus vykimas: Par karą kas buvo važiãvimas žmonių didžiausias Trg. Iš peklos tų žmonių važiãvimas – tik terškia terškia Mžš. Agurkus reikia sodinti turgaus dienoj, į patį žmonių važiavimą LTR(Rs).
3. Uždulko kelias nuo greito važiavimo vasaros sausroje A.Mišk. Vagone nuo greito važiavimo palubėj dreba šviesi elektros lemputė K.Jank. Pelkių krūmų plūgu vienu, dviem ar daugiau važiavimų padaroma griovio vietoje išmestinė vaga rš. Kopūstų nuėmimo mašina vienu važiavimu nuima 1 ar 2 kopūstų eiles LTEII583.
4. ŠT59 An pirmo (pirmiau) an upės buvo didžiausis važiãvimas Pgg. Ėmė kalbėti apie daiktų kraustymą, atsitraukimą ir jūros važiavimą J.Balč.
5. → važiuoti 11: Ar jis (tėvas) prieš važiãvimą [į Ameriką] nusitraukė, ar jau išvažiavęs? Kvr. Prieš važiãvimą [į vyro namus] viską vagia [vestuvėse] Skdt.
6. → važiuoti 12: Arkliukų beesama stipriai apkaitusių, matyt, sunkus buvo vežimas ar greitas važiavimas Blv.
^ Koks arklys, toks važiãvimas Grž.
7. → važiuoti 30: Katram dabar važiãvimas? (kortuojant) Skr.
antvažiãvimas (ž.) sm. (1); S.Dauk → antvažiuoti.
apvažiãvimas sm. (1) DŽ1; Sut → apvažiuoti 1: Kapitališkai remontuojamas šiaurinio apvažiavimo aplinkkelis sp.
atvažiãvimas sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL195, LMD(Šlv), atvažiãvymas (1) Brb, Plv → atvažiuoti:
1. Mžš Ans atvažiãvo su savo mašinele lig tilto, tad šimtą litų už atvažiãvimą Klk. Brangus atvažiãvimas – šimtai Krš.
2. Mžš Apie kunigo atvažiãvimą man nė mislės nebuvo Pc. Sunkesnis tas atvažiãvimas buvo su tais arkliais Sd. Vakar priš atvažiãvimą apsiaviau KlvrŽ. Pasisekimui reikalingas buvęs negirdėtas atvažiavimo ir išvažiavimo valandų sutaikymas J.Balč.
įvažiãvimas sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, M, LL279, L
1. → įvažiuoti 1: Jo įvažiavimas nesukėlė mieste jokio triukšmo rš. Štai kaip aprašytas šito miesto įvažiavimas (Kolumbo įvažiavimas į Barseloną) Vr.
| refl. NdŽ, KŽ.
2. vieta įvažiuoti: Per vidurį [kluono] invažiãvimas Rdm. Į piliakalnį buvo tik vienas įvažiavimas rš(Kp). Pasuko iš kelio į platų žvirgžduotą įvažiavimą rš. Iš kiemo buvo arkos formos įvažiavimas rš.
3. → įvažiuoti 9.
ǁ refl. NdŽ: Geriausia būtų automobilio įsivažiavimas KlK23,75. Techninis [greitis] – vidutinis transporto priemonės judėjimo [greitis], įskaitant sustojimų sąlygojamą įsivažiavimo ir stojimo laiką LTEIV202.
4. → įvažiuoti 11: Įvažiavimas europiečiams, ypač iš Rytų Europos, yra suvaržytas Šlč.
5. vieta, pro kurią įvažiuojama: Įvažiavimas į pilį buvo šiauriniame šlaite rš.
išvažiãvimas sm. (1) Š, DŽ1; Sut, N, Amb, LL119, L, ŠT2
1. M, Rtr, NdŽ, KŽ, Vvr → išvažiuoti 2: Prieš išvažiãvimą iš jaunosios pusės, jaunajai veža [skrynias] Avl. Visas išvažiãvimas lig Kauno ir tuos Druskinykuos Prn. Prieš tavo išvažiãvimą kepsme duoną Dglš. [Susižeidė] gal tyčia, idant pasinaudotų daktaro išvažiavimu ir susipažintų su medicinos seserimi Justina, o gal netyčia rš. Nes ir prietelius prieteliu atkako, bet vėl veikumi ižvažiãvimu didesnį gailėjimą paliekt DP237.
2. NdŽ, KŽ → išvažiuoti 6: Prieš išvažiãvimą pradėjau dirbt Lel. Aš po jo išvažiãvimo niekur negalėjau nait (nueiti) Jrb. Nesitikėjo, kad jo išvažiavimas sukeltų tiek triukšmo J.Balč. Išvažiavimo valanda LL288.
3. → išvažiuoti 9: Čia mat ir išvažiãvimas nelabai geras, kelias nelabai lygus Kp.
4. važiavimo reikmenys (vežimas, pakinktai ir kt.): Jo geras išvažiãvimas Tvr. Bagotyrius buvo, jo ir išvažiãvimai buvo ne toki, kaip pas mus, vis gražūs Ml.
5. vieta, pro kurią išvažiuojama: Kone visuose išvažiavimuose iš miesto ginkluoti patruliai stabdė automobilius sp.
6. išvykimas pramogauti, išvyka: Buvo surengtas vasaros metu sėkmingas išvažiavimas sp.
nuvažiãvimas sm. (1) DŽ1 → nuvažiuoti:
1. NdŽ, ŠT2 Po jo nuvažiavimui užvažiavo vėl ben trys kurmankos LTR.
2. NdŽ.
3. Sut, N Mano nuvažiãvimas į Ameriką dar tik svajonė NdŽ. Dabar jau lengvas Vilniun nuvažiãvimas Dglš. Bėda su tuo nuvažiãvimu Pc. Tę nuvažiãvimas paprastas, turėk kišeniuj, ir viskas Srj. Būt pasakius, tai tuo nuvažiãvimu būčia abiem nupjovęs [šieną] Slm. Kožnu nuvažiãvimu daktarams, seseliums kiša Krš. Pirko iš pirmo nuvažiãvimo – ne par brangų gavo Krs.
4. vieta, kuria nuvažiuojama: Neatsakingai elgiasi vairuotojai ir gyventojai, savarankiškai įsirengdami įvažiavimus ir nuvažiavimus keliuose sp.
pavažiãvimas sm. (1) KI7 → pavažiuoti:
1. NdŽ Tas jo pavažiãvimas, tas jo apvirtimas (tik pradėjo važiuoti ir apvirto) Skr.
ǁ Arkliu važiuot dvidešimt kilometrų – tai pavažiãvimas Krd.
2. NdŽ, Zr Tai da bus pavažiãvimo lig Vilniaus Ob. Dagi pavažiãvimas iš Kriaunų Obeliuos Krns. Lig Panevėžio nuo Pušaloto dar yra pavažiãvimo Jnšk.
3. NdŽ.
4. NdŽ.
5. → pavažiuoti 6: Da vienos dienos pavažiãvimas – i būčia ano[je] pusė[je] Slv.
6. → pavažiuoti 7: O teip lengvus pavažiãvimas Als.
7. → pavažiuoti 8: Pavažiãvimuo buvo stalninis arklys Yl. Nu dar vieną turės arklį – teip pavažiãvimuo Gd. Naujas pavažiuojamas arklys tik antrą žiemą mintąs, tokio negali kinkyti atsakingam pavažiavimui M.Katk.
ǁ Bėgiai [pirmojo traukinio] buvo aptverti aukšta tvora, o žmonės už pažiūrėjimą ir pavažiavimą mokėjo po šilingą rš.
8. žr. išvažiavimas 4: Iš pasogos gyvulius, pavažiãvimą (arklius, ratus) duodavo Grz. Kaip susitaisėm namą, teip susitaisysim i pavažiãvimą Skrb. Kai į atlaidus, tai su bet kokiais ratais negalia žmogus važiuot – reik geresnio pavažiãvimo Jnšk.
parvažiãvimas sm. (1) DŽ1 → parvažiuoti:
1. SD1109, Sut, N, NdŽ, Krs, Ds, Ėr, Jnšk, Ssk Parvažiãvimas par šventes labai sunkus bus: geriau nejudėk Mžš. Čia parvažiãvimas – didelis vargas Nč. Ale ir neparvažiãvimas iš bažnyčios, gal užsuko kur Srv. Ale tai neparvažiãvimas, sakau! Krž. Nuo parvažiavimo ir iki pat kitos dienos pusryčių visi nemigo, namiškiai ir svečiai Vaižg.
2. Aš prieš jo parvažiãvimą apšvarinau tą jo vasarnamį Ar. Nuo pat parvažiãvimo aš pamačiau, kad čia nebe viskas mano Rm. Nuo to parvažiavimo, kai pradėjo tas ponas po rūmus trankytis, ir visame dvare vietos nebuvo žmonėms LTsIV492.
pérvažiavimas sm. (1) NdŽ, KŽ, DŽ1, pervažiãvimas (1) Rtr; SD295 → pervažiuoti:
1. N, KŽ Kuo didesnis užuoganos plotas, tuo mažiau laiko sunaudojama pervažiavimams rš.
2. Ob.
pravažiãvimas sm. (1) NdŽ, KŽ, DŽ1 → pravažiuoti:
1. D.Pošk, Sut, LL186 Koks pravažiãvimas pro tetulę! Ėr. Pasklido gandas apie įžymaus svečio pravažiavimą rš.
2. Antrais kultūros metais anksti pavasarį kmynų plantaciją akėti vienu pravažiavimu skersai eilių rš.
3. vieta pravažiuoti: Plane yra nubrėžti pravažiavimai sienose, bet niekur nematyti vartų bokštų rš. Tarp rietuvių turi būti palikti praėjimai ir pravažiavimai rš.
4. refl. → pravažiuoti 3 (refl.): Karalius liepė pakinkyt arklius ir išvažiav[o] an prasvažiavimo (ps.) Mrc.
5. → pravažiuoti 4: Šit toki pravažiãvimo kelučiai (jais tik vasarą važiuojama) Kdl.
privažiãvimas sm. (1) NdŽ, DŽ1, privažiãvimai pl. (1) → privažiuoti:
1. Q27, Sut, N Privažiavimo alėja ŽŪŽ8. Paradinio privažiavimo kelias išklampotas, klombos nesukastos ir neapsodintos V.Myk-Put.
2. To svieto privažiãvimas buvo nognus Rt.
3. O mašinelių privažiãvimas – nesuskaitomai! Krš.
4. → privažiuoti 6: Kad būt geras privažiãvimas, i aš važiuočia sūnaus [ligoninėn] padabot Dglš. Pas mus niekas negali užvažiuoti – nėra kiemo, nėra privažiãvimo: gyvenam ant pat skardžio Vkš. Kada gal suvažiuosme, kai pas jum geras privažiãvimas Krs. Naujieji metai trečiadienį – pranašauja labai šaltą ir sunkią žiemą: keliai bus užpustyti ir sunkus privažiavimas miškan LTR(Ds). Jums ta vietelė patinka šiaip sau – poilsiui. O mums (geologams) – kad geras privažiavimas, vanduo čia pat, molis čia pat K.Saj.
5. DŽ privažiuojamoji vieta: Patogus privažiavimas rš. Dabar geras privažiãvimas: smala išliejo aikštelę Vlkv. Nuo privažiavimo prie bažnyčios stovėjo eilės vežimų sp. Ir su keliais bei privažiavimais chlopams būsią keblu V.Myk-Put.
6. pl. važiavimo reikmenys: Per tą atlaidą privažiãvimų visokių Gs.
suvažiãvimas sm. (1) DŽ1 → suvažiuoti:
1. NdŽ Par atlaidus koki suvažiãvimai būdavo Lb. Daba sakė par televiziją, ka Vilniuj bus suvažiãvimas, iš visur suvažiuos [į dainų šventę] Bsg. Da nežino tikrai, kada tas suvažiãvimas bus Krs. Dabar buvo suvažiãvimas daugelio karalių LB213.
2. NdŽ Suvažiãvimas mašinėlių iš Kauno [pono dvare] buvo Antr.
3. M, Rtr, LL323, L, DŽ, NdŽ, KŽ kokios nors organizacijos, gyventojų grupės ir pan. atstovų susirinkimas iš įvairių vietų: Tad vyskupas sušaukė suvažiavimą džekonų, klebonų ir taip sau kunigų (ž.) LTR. Palauksim dėl šito dalyko, ką pasakys suvažiavimas J.Jabl. Atidaro suvažiavimą, renkama valdyba, peržiūrimi mandatai Žem. Buvo pradėję rašyti ar kalbėti apie lietuvių kalbos mokytojų suvažiavimą KlbV80. Tuo metu vyko Mokslo draugijos suvažiavimas rš.
| refl. SD1215, SD451, Q648, Sut, Amb, L, Rtr, KŽ, DŽ1, Grd: Moterų susivažiavime liaudis nesidrovi atidengti savo skaudžias opas, išpasakoti savo pakeltus vargus, nuoskaudas Pt. Tame susivažiavime dalyvaus diduma mūsų scenos veikėjų – rašytojų ir artistų rš.
užvažiãvimas sm. (1) Rtr, KŽ, DŽ1; D.Pošk, GTŽ48, ŽŪŽ73
1. Q44, NdŽ → užvažiuoti 2: Bjaurus užvažiãvimas an to kelio – toks status Mžš.
2. NdŽ → užvažiuoti 7.
3. Rtr, LL305, KŽ vieta užvažiuoti pakeliui, užeiga: Kiekvienas ažvažiãvimas vis turėjo vardą Ds.
4. → užvažiuoti 14: Gyvenu iš užvažiavimo: laikau porą arklių Šts.