užviẽryti

Apibrėžtis
×viẽryti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) KBII193, BS152, NdŽ, FrnW, KŽ; Lex43,61,88, H, Q225, R, R178,354, MŽ, MŽ474
1. tr., intr. ŽCh23 laikyti neabejotinu dalyku, manyti ką esant iš tikrųjų, neabejoti, tikėti: Jis man tą žinią davė, ale aš ja neviẽryju KI549. Aš tai neviẽryju K. Vertas vieryti, tai galiu už teisybę priimti R179, MŽ236. Ale matau, kad tu, tyčioms akis užsimerkęs, viẽryt jau bijais, kad Dievas visur tave mato K.Donel. Vierykit manim, vyriausybė taipo nevelytų, kad jums naudinga nebūtų K.Donel1. Vos viẽrytinas pasakojimas KI540. Nevierytinas R381, MŽ512, N. Ką akimis savo matau, tai ir viẽryju Sch73. Aš neviẽriju tau, ką tu niūki Brsl. Aš neviẽriju jį, ką jis šneka! Rmč. Jo neviẽrija – manęs viẽrija Lnkv. Amžiais neviẽriju, ka jis gali žinot Sdr. Man neviẽrija, sako, tegu ana eina Dv. Taip gal i viẽryti, gal i mislyti, kad aš maluoju Trk. Razbaininkas, vagis ir šelmis moka kytrai meluotie, jam negali vierytie Tat. Viẽryk manim, kad mačiau Lkm. Aš toks teisingas žmogus – aš viską viẽriju Mžš. Ir aš tam žmoguo nebūčiau viẽrijęs Plik. Ka tu nenori, neviẽryk, sako, ir aš pirmu neviẽrijau Als. Jei neviẽriji, ta aš galiu i parodyti – tebėra viskas Akm. Jei neviẽryjata, pažiūrėkita patys, bute an gembės [kardas] kaba. – Jau viẽryjava Jrk. Ką aš savo akimis nemačiau, tai aš tokios bobos nelabai viẽryju Cp. Kad kas ant kito blogai kalba, neviẽryju, pakol pats datiru, ar yra teisybė, ar ne PP18. Nevierijamas R363, MŽ487. Tu gali viẽryt, aš dirbau, kad man purslos lakiojo MitI75(Klp). Aš gegutėlės nevierydamas jojau patsai lankyt NS1183(Ppl). Ei, neviẽryki, mano mergužėlė, vis tąsias kalbeles mink po kojužių į juodą purvynėlį JV60. Negivieryk, panytėle, kad gražus bernelis, pasiklauska nuo žmonelių, koks jo razumėlis LTR(Brž). Neviẽryk berneliui, jog yra svietavas JD8(Pšl). Jei neviẽryjat, pažiūrėkit, kas ten pasidarė, kad bačkelė uzbonėlį plakdama išvarė JD7(Pšl). Pilu stiklelį tau velydamas ir iš širdelės tau vierydamas KlpD26. Prieg jo (Dievo) man širdį glausu, jo gerybei aš vierysu Mž342.
viẽrytina n.: Jis man tai teip išguldė, kad man tai jau viẽrytina rodos KI550. Tai neviẽrytina KBI36.
viẽrytinai Viẽrytinai, teip, kad vieryti gali KI550.
2. tr., intr. KI549, Pls būti religinių įsitikinimų, manyti esant Dievą: Aš Dievu viẽriju ir viẽrysiu jam Btrm. Anas nė Dievu neviẽrija Lkm. Kad pats neviẽriji, nors kitam nedrausk Kair.
3. intr. galvoti apie ką, laukti ko nors: Sūniukas mano mielas, argi tikėjau, ar vieryjau, kad man reiks mažiutėliai iškavot, savo akytėles išraudot NS1338(Brž).
4. tr., intr. manyti esant tikrus antgamtinius reiškinius, mitologines būtybes, ateitį lemiančius ženklus, laikytis prietarų: Daug tokių daiktų yra, kurius negali išsiguldyti ir tik turi viẽryti Cp. O aš velniais nėkuomet nevierijau KlbXXXII(1)68(Als). Piningai baidė, aš viẽriju, ka baidė Kl. Pasako[ja]: kas viẽrija, i baido, o kas neviẽrija, i nebaido Lpl. Aš neviẽriju tokių pranašų Ėr. Aš neviẽrijau nė kokiem burtam, tik vienam Dievuliui viẽriju Ml.
5. intr. N, OZ63 pasitikėti, kliautis kuo: Svietas niekam neviẽrija LzŽ. Viẽrydavo mum niemčiai Dglš. Teisingam žmoguo gal viẽryti Krg. Aš, vaikel, neviẽriju tų daktarų Pn.
^ Niekam nevieryk, niekas neprigaus (juok.) LTR. Vagis vagiu neviẽrija Žl. Vieryk, ale dabok kam Q528. Šuniu neviẽryk Dglš. Vieryk manim kaip šunim (iron.) Snt. Neviẽryk šunies dančiu, vaiko subine, vyro širdžia Šl. Neviẽryk arkliu kelionėn, o žmonai, paliktai namuosa Lp. Nevieryk vilku raišu kojas nepadaužęs Sln.
| refl. KŽ: Viẽrykis manimi, tai tikroji tiesa KII236. Į Dievą įtikėk, ale nesiviẽryk, bo gali būti lytaus J. Vienas kitam nesiviẽrijam ir baramės BM206(Pg). Vištytes turėjom, o išpjauta: išpjovė gal kelius metus, būdavo, da nesiviẽrijam, da vėl laikom, ir vėl atejus [kiaunė] išpjauna Plvn.

×atviẽryti intr., tr. K, KŽ; N(B) atlyginti, atpildyti, atmokėti: Jie netur tau kuomi atvieryti, atpildyta tau betaig bus prisikėlime teisųjų CII668. Aš atvierysiu, sako Viešpats CII668.

×daviẽryti tr. patikrinti: Pardėtinis daviẽryja knygas, t. y. ar vierni J.

×įsiviẽryti
1. N(B) patikėti ką esant iš tikrųjų, laikyti neabejotinu dalyku.
2. KŽ pasitikėti, pasikliauti: Įsiviẽryti yra parsitikėti J. O jis kožnu žmogum įsiviẽrydavo Jrk92.
3. įgyti pasitikėjimą: Insviẽrijęs OZ63. Pabuvo nedėlią ir antrą, įsivierijo kaip tikra slūga DS311(Stak).

×išviẽryti K, KŽ
1. intr. tikėti ką esant iš tikrųjų, neabejoti kuo: Tam žodžiui, lyg Dievo balsui, ans linksmai išviẽrijo MitI65(Klp). Mergytės jaunosios galvą skaudėjo, bernytis jaunasis n’išvieryjo KlvD63(Rsn).
^ Tep vot dabar išviẽrijau: nesgir’ žmonai tiesos, svetimo až sūnų neturėk, o ponu[i] vierniai neslūžij Lz.
2. intr. N pasitikėti, pasikliauti kuo, būti tikram, kad neapvils: Raišasis vagis priėmė keleivį, rodydamas anam žiedą ir auskarus, kaip ženklą blogo darbo ano dideliai išviẽrytos moteries BM344(Dr). Būras sakė: – Aš tavim tik n'išviẽriju, turi ma[n] prisiekt Sch226. Išvierijom kitas kitu, o buvęs vagis Šts. Buvo visų išviẽrijamas žmogus Brs. Išviẽryju kuomi K. Neišvieryti Q545.
3. tr. N patikėti, pavesti.

×paviẽryti K; Sut
1. intr., tr. palaikyti neabejotinu dalyku, nesuabejoti, patikėti kuo: Par įkalbą didelę ir paviẽrijo merga JI514. Paviẽrij man – tęjauka nieko nebuvo LzŽ. Gali vieryt, ką anas sako, ir nepaviẽryt Arm. Jis manęs paviẽrijo ir aprišo prancūzų ronytus belaisvius Plšk. Šernas pavierijo katei ir atsigulęs po aržuolu laukė dieną ir kitą, bene nulėks erelis nuog lizdo Tat. Jau mergytę į duobę deda, – bernytis paviẽrijo JD457. Teip tada kuningaikštis pavierijo tą teisybę ano DS60(Rs). Ar pavieryste manim Sz.
2. intr. R, R178,354, MŽ, MŽ236,474, N, NdŽ, KŽ pasitikėti: Pavieriju, tikiuos tai iš jo R421, MŽ571.
^ Žydas žydu[i] pavierija Ds.
3. tr. Q37, R29,373, MŽ39,501, N, K, BS152, KŽ patikėti: Aš tau šitus piningus, šitą paslėptinę paviẽrysiu KI86. Slūžbą paduomi, pavieriju R18, MŽ23. Tai bus tavo viernybei paviẽryta, paduota KI86.

×pérvieryti tr., perviẽryti
1. pertikrinti, įsitikinti, kad iš tiesų taip yra: Ponas tujau aną parvierijęs, ar tas pats LTR(ž.).
2. dar kartą patikrinti: Parviẽryk visas drapanas, gal da paliko nemazgota Slm.

×praviẽryti intr. pasitikėti: O tas vilkas nepraviẽrydamas, bėga jisai žiūrėti LB257.

×priviẽryti tr. [K] patikėti, paskirti kam ką daryti: Priviẽrytas daiktas KŽ; N.

×užviẽryti
1. intr. laikyti tikru dalyku, tikėti: Regi, vaikai senam geriau žuviẽrija Rod. Ažviẽrijo greit Dglš.
2. intr. KŽ, Mžš pasitikėti, pasikliauti: Šinkorius, jam užvierydamas, atidavė kupčiu[i] savo sūnų LTR(Vs). Jam neužviẽrijo, pasakė diduomenei (viršininkams) Str. Elenytė paliko labai užviẽryta par tą poną VoL213(Kp). Jonas labai juo užviẽrydavo Lg. Tarnas užviẽrijo ir sakė: tas gal būt teisybė BM179(Jnšk).
| refl.: Su vaikais jau negali̇̀ užsiviẽryt nė vienos minutės Vdk.
3. tr. MŽ324, N, [K], BS152, KŽ patikėti, paskirti tvarkyti kam ką.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): užvieryti,privieryti,pravieryti,pervieryti,pavieryti,išvieryti,įsivieryti,davieryti,atvieryti,vieryti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: engulfed
prancūzų kalba: vierges
vokiečių kalba: justieren
rusų kalba: зазывать
lenkų kalba: prześcieradło

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra