viẽžti, -ia, -ė intr., vi̇́ežti K, Rtr, KŽ
1. M kęsti, apsikęsti.
| refl. NdŽ, KŽ: Dvi seseri viẽžiasi ir šnekas, o kitos neužsiviežia, dėbsi viena ant kitos J. Nesiviẽžęs išėjo pro duris DŽ1.
2. refl. drįsti: Nesiviežiu, t. y. nedrįstu, nedręsu J.Jabl. Ištikimas ir prisirišęs prie sosto valdinys nesiviežiąs palytėti viešpaties pajamų ir mokesčių A.Janul.
apsiviẽžti, -ia, apsi̇̀viežė DŽ1, apsivi̇́ežti K, Š, J.Jabl, BŽ34, NdŽ
1. apsikęsti, nesibjaurėti: Kaip ta Zosė galia tuo vyru apsiviežti! rš. Neįbruksite man žydo amato, aš neapsiviežiu pirkliauti Žem. Tu ten eik, juos apvalyk, aš neapsiviežiu LzP.
2. M, Š, KŽ drįsti.
nusiviẽžti, -ia (nusi̇̀viežia KŽ), nusi̇̀viežė išdrįsti.
užviẽžti, -ia, ùžviežė intr.
1. pakęsti, nesipiktinti; nesišlykštėti, nesibjaurėti: Lenkiuosi, neužviežiu širdies an ko SD355. Kaipgi jums užviežia širdis šitaip daryti? A.Gric.
| refl. NdŽ, DŽ1, Plk: Jis tai n’užsivi̇́ežia į burną imti K. Juodu nebeužsiviẽžia DŽ1. Ko dabar judvi viena kita neužsivi̇́ežiat? Alk. Kaip jos širdis i užsiviežia plaut tokias priklybes Sk. Juodu vienas kitu neužsiviẽžia Slv. Pykstas juodu, vienas kito neužsivi̇́ežia Jrb. Kaip tu ir užsivi̇́eži su tais pijokais par dienų dienas alasytis Škn. Jie be jokio reikalo pradeda kerštintis, neužsiviežtie, įsipyksta Tat.
^ Neužsiviẽžia kaip šuo su kate Grš. Neužsiviežia vagis vagies Tat.
2. refl. A1883,227, RtŽ, Š, Rtr, KŽ, Avl, Mšk, Sk išdrįsti: Viežte neužsiviežia jis eiti pas tavęs blogai padaręs J. Aš nebūč užsiviežęs nei svetimos tokios mislios kitiems pasakyti A.Baran. Apleist moteriškę su tokiais priedais – dora jo širdis neužsiviežia Vaižg. Būčiau pasakius, bet į akis neužsivi̇́ežiu Šl. Ana pati pro tą vyrą nieko nesakė, o aš neužsivi̇́ežiau klaust Škn. Kaip tu užsivi̇́ežei tę teip ir kalbėt Žg. Niekaip neužsiviežiù paprašyt Ktk. Nuo pradžios [vilkas] neužsivi̇́ežė eiti į triobą BM256(Grz).