viešpatáuti, -áuja (-áuna), -ãvo tr., intr. KBI41, KBII196, K, Rtr, KŽ; SD1118, SD241, B646, H, H184, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M, Amb, L, LL137, BŽ102, LEIX79
1. turėti visą valdžią, valdyti: Jis rods nor vyresnis būti, viešpatauti R201, MŽ267. Ne tam mano žemaičiai kraują liedavo kovose, kad svetimi jiems viešpatautų V.Krėv. Čia Vytautas Didis garsiai viešpatavo, ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus Mair. Keistutis iš pilies Trakėnų šaliai viešpatãvo Gmž. Baudžiauninkams ir šventą dieną liepia darbus dirbti, apjakę godumu nor jais viešpatauti ir naudoti, bet ne mokyti jų ir atversti S.Dauk. Viešpats viešpatáuja ant savo viešpatystės J. Nors baudžiava jau buvo panaikinta, dvaras dar tebeviešpatavo kaime LKVI98. Bet Jėzus, suvadinęs juos, tarė jiems: žinokite, jog tie, kurie rengiasi valdžią turėt ant giminų, viešpatauja ant jų BtMt10,42. Augustas Ciesorius… viešpatavo dabar penkiolika metų po užgimimui Viešpaties DP26. [Demetrijus] ponavojo (viršuje viešpatavo) (karaliavo) tenai kaip karalius BB1Mak7,1. Šventieji karaliaus su Christumi ir viešpataus ant žmonių DP308. Jeigu iškęsime su (juo), teipag viešpatausime: jeigu jo užsiginame, ir ans užsigins mūsų Ch12PvTm2,12. Mes nenorime, idant tasai (žmogus) ant mūsų viešpatautų VlnE185. Jį (žmogų) teip pastatė, idant visu viešpatautų ant žemės MP68. Mane jus viešpatauti davė MP193. Šitai jau aukit, šitai jau duksinkitėsi, idant užsėstumbit ir viešpatautumbit visą žemę MP118. Tai est pusketvirtų metų, per kuriuos Antichristas viešpatáut turi DP373. Niekas (tada) teneviešpatauja ant jūsų pagal valios savo nužeminime Ch1PvKol2,18. Ne kaipo viešpataudami and tėvainystės Viešpaties, bet kaipo būdami paveikslais gardui Ch11Ptr5,3. Bylo dvejis buvusį metus karalium, Saule, išmano gerai ir šventai viešpatavusį pagal Dievo noro SPI136.
| Nedaleidžiu, kad moteriškė mokytų nei and vyro savo viešpatautų Ch11PvTm2,12. Viešpataująs ant žaibų, griaustinių ir perkūnijų Pč.
| prk.: Nesa geresnis yra vyras kantrus neg ricierius didysis, o kuris viešpatauja ant širdies savos, tai yr kursai patis save nuvaldyt gal, tas galingesnis yra, neg tas, kuris miestus ir pilis pamušinėja DP130. Anie trys daiktai, kurie daugiausiai viešpatauja ant to pasaulio ir didžiausiai žmones nuog daiktų išganančiųjų attraukinėja, tatai yra lobiai, rūpesčiai to pasaulio ir gėrėjimai kūno DP275. Neviešpatausi and jo keršte Ch3Moz25,43.
ǁ SPII14 būti viešpačiu: Žydai, kurie nenorėjo, idant karalius ir V[iešpats] visa Jėzus Christus Viešpatáutų ant jų DP383. Jėzus Christus… turėjo Viešpataut nug marių ik mariomus ir nug upės net ik kraštamus pasaulio DP503-504. Dėkavojame tau, Viešpatie Dieve visogalis, kursai… viešpatavai kaipo karalius Ch1Apr11,17. Anas karaliaus, ant visų žmonių viešpataus PK85. Taip viešpatau[ja] tėvas, sūnus viešpatau[ja] laimingai, dvasia šventa viešpatau[ja] lygiai ir garbingai SGI130. Karalius karaliaujančių ir viešpats viešpataujančių Bt1PvTm6,15.
2. turėti valią, tvarkyti, vadovauti: Par pirmą karą dvare tam vokiečiai viešpatãvo Sb. Aš viena čia viešpatáuju Onš. Daryk ką nori: puoškis, važinėk, viešpatauk namuose, tik nebesusitikinėk su juo J.Gruš.
| Tam miškely tie vištukai tę gyvena, viešpatáuja Alvt.
3. prk. būti įsigalėjusiam, vyrauti: Sklerozė viešpatauja, neina atsimyt Plv. Nesgi visur tenai (giriose) amžina naktis viešpatavo S.Dauk. Kur visi prabangai, viešpatáuja lapumas ir pompa veliniška, apsirijimas, girtavimas, pasileidimas DP71. [Didelio turtingumo] čia tarp prūsų viešpatauta praėjusiame tūkstantmetyje LTII599. Karščiai viešpatauja LTI99(Bs). Mūsų lomose jau viešpatavo ruduo rš. Viešpatavo didelė nakties ramuma V.Aln. Nebūkit juokdariai, kai blogis pasauly viešpatauja J.Gruš. Kaip čia ta kultūra gali kilti, kad partijų kova taip viešpatauja visur: ką vieni pastato, kiti griauna Pč. Jo ramybė teviešpatauja tavo sieloje, mano dukrele! V.Krėv. Buvo naktis, aplinkui rimtis viešpatavo J.Balč. Mieste viešpatavo lenkų ir rusų kalbos V.Myk-Put. Sulaužė Viešpats lazdą bedievių, rykštę viešpataujančių SPII13. Pakajus teipag Dievo teviešpatauja širdyse jūsų Ch11PvK3,15. Christus iš numirusiųjų yra prikeltas, daugiaus nemirs, smertis daugiaus ant jo neviešpataus VlnE93.
| Dabar labai vagys viešpatáuja (daug jų yra) Pl.
apviešpatáuti tr., intr., apiviešpatauti Sut apkaraliauti, apvaldyti: Kristus pasiunčia apaštalus pasaulio apviešpatauti rš. Dievas tėvas davė apviešpataut sūnui savo tą karalystę ant tos žemės MP85. Tatai yra tiesa, kad Ponas apiviešpatavo dangų ir žemę MP111. Dievas tėvas davė apiviešpataut visas žmones ir visas gimines svieto to MPIII5.
| prk.: Tave iš visur apiviešpataus šventa karalystė jo MP376. Nykštukai kaip amaras apviešpataus šitą žemę rš.
įsiviešpatáuti DŽ
1. įgyti valdžią, įsitvirtinti: Hitlerininkai siekė įsiviešpatauti pasaulyje ir buvo numatę sunaikinti ištisas tautas rš.
2. prk. įsivyrauti, įsigalėti: Dangus kasdien apniunka, ir lietus įsiviešpatauja Vr. Išnaikinus miškus, Neringoje įsiviešpatavo vėjas ir smėlis rš. Troboje įsiviešpatavo tyla P.Cvir. Visam pasauly turi taika, ramybė įsiviešpatauti rš. Tik aš noriu, kad vėl tarp jūsų įsiviešpatautų krikščioniška taika V.Krėv.
išviešpatáuti intr. Š, Rtr kurį laiką išlaikyti valdžią, iškaraliauti: Karalius mirė išviešpatãvęs dvidešimt devyneris metus NdŽ.
paviešpatáuti intr. NdŽ kurį laiką turėti visą valdžią, pavaldyti: Tūlą laiką paviešpatavę, [komunistai] eina tomis pat pėdomis – grobimo, žiaurumo ir slaptų sutarčių A.Janul.
| refl. NdŽ.
priviešpatáuti intr. NdŽ pakankamai ilgai viešpatauti, valdyti.
suviešpatáuti NdŽ žr. paviešpatauti.
užviešpatáuti tr., intr.
1. imti viešpatauti, užvaldyti: Bet ką čia bekalbėti apie žmones, kad pas mus, vokiečiams užviešpatavus, nė gandrams vietos nebetenka LzP.
| Ažviešpatãvo jis tuos namus Pandėly Skp.
| prk.: Kilbasnykas vėl kažin kur prapuldavo, ir tada užviešpataudavo silkinis, prasidėdavo gavėnia LTR(Ut).
2. KŽ prk. įsigalėti: Poezija pagauna savo galion, užvaldo mane, užviešpatauja mane rš. Tyla užviešpatãvo namus NdŽ. Jau merkiasi dienelė, naktis užviešpataus S.Nėr. Nė iš kur nesulaukdami nuraminimo, leidžiame užviešpatauti savyje bjauriausiai apatijai Pt. Dar kartą nekantriai sudardėjo tėvo snapas, ir tada užviešpatavo tyla gandro namus klevo medyje, už skūnės I.Simon. Ūkyje dabar vėl užviešpatavo santarvė J.Sav. Gamtoje užviešpatavo baugi tamsa rš.
ǁ tr. užgožti, nusmelkti: Kur jau, jie (krūmai) viską užviešpatãvo – išrovėm Graž.