var̃vinti (-yti K, Drsk), -ina, -ino K caus. varvėti:
1. R, MŽ, D.Pošk, N, K, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ Ar čia var̃vinami lašai į akis? Kv. Piltinai pilk, o ne var̃vink Slnt. Nevar̃vyk riebalų žemėn, ba žemė nepariebs Rod. Kiaulės kraują varvina ant duonos ir duoda nuo dieglio Sln.
| Var̃vina lašą [degtinės] brigadininkui, ką darys Jd.
| prk.: Varvinkit rasą, dangūs iš aukštybės! A.Baran. Už storų langų uždangalų vis dar tebegrūmė griaustinis ir tebevarvino savo vandenį debesys Pt.
2. Ana var̃vino kraujį iš nosies J. Eglė (medis) smalą var̃vina Srj. O ten, ant smėlio kalnelio, pušys varvina sakus M.Katil. Varvino prakaito lašus nuo kaktos rš. Varvindamys prakaitą šoko stačiai į eketę S.Dauk. Kasryt kraują atlekia var̃vyt (imti analizėms) Onš.
| Šaukė rūstybės Dievo krau[ja]s be reikalo varvinamas M.Valanč.
| refl. tr. K.
3. tr. daryti, sunkti: Petrėnas darė ne tik alų, bet paslapčiom var̃vino ir degtinę Jnš.
4. tr. prk. taupyti: Kapeikelė [už darbadienius] buvo ui, teip var̃vysi, pakol suvarvysi End. Žmogus … pinigus varvina velniui skolai TDrVI168(Prng).
5. NdŽ žr. varvėti 4.
6. tr. leisti sušlapti, šlapinti: Kam tą švarkiuką var̃vini?! Krš.
◊ ãšaras var̃vinti
1. verkti: Ašaras varvino varvino, kol jų pritrūko Vaižg. Martynienė ašaras kaip pupas varvina Žem. Ar varvini ašaras už nedorybes tavo? M.Valanč.
2. skųstis, dejuoti: Ai, nėkas dar badu nedvesa, tik ãšaras var̃vina Krš.

nósį var̃vinti Ds, Rm, Jnš, Vkš smaksoti, žiopsoti: Ko jūs čia dabar nósis var̃vinat? Lkš.
prãkaitą var̃vinti sunkiai, daug dirbti: Prãkaito nevar̃vinsi – nėko neturėsi Krš.
séilę var̃vinti
1. labai norėti ko, tykoti, smaksoti: Nevar̃vink séilės, – pyrago vis tiek negausi Slnt. Ko aš var̃vinsu séilę, – pati išsikepsu Rdn. Abu séilę var̃vina an butelius žiūrėdami – gal nebeturia pinigų Slm.
2. žavėtis: Gražus, visos mergos séilę var̃vina Krš. Var̃vink nevar̃vinęs séilę, merga ne tavo Zr.
3. pavydėti: Kai apsirišiu [skarele], tai séiles var̃vysta Slm.

snárglį (smùrgą Pj, Šll, smùrglį Brs, snùrglą) var̃vinti Šk žiopsoti: Anas kelias valandas in ežero snar̃glį var̃vino Slk. Ko čia var̃vinat snárglius – marš į kamarą! Sk. Ko var̃vini snárglį, lyg būtum nematęs?! Vdk. Ko čia smùrglį var̃vini?! KlvrŽ. Svetys valgo, o juns var̃vinat snùrglą DūnŽ. Ko ten vis var̃vini smùrgą į tą daržą? Kv.
antvar̃vinti (ž.) Skd žr. užvarvinti: I begavo bulvę vieną, o an tos bulvės antvar̃vino tokio pysalo Ms. Antvar̃vinu kamparo lašą – i praei̇̃ta gelti žandas End.
apvar̃vinti tr. KI228, K, Š, Rtr, KŽ; Sut
1. caus. apvarvėti: Su kraujais apvar̃vinau drabužius J.
| refl. Sut, K, Š: Apsvar̃vino [v]andeniu nešdamas iš balos šieną Dglš.
2. varvinant aplieti (viršų): Babkas liūb keps, viršų apvar̃vins Žd.
3. aplieti skysčiu, apšlapinti: Straktelėjo ji nuo suolo, užvertė knygą ir ėmė smulkiais žingsneliais bėgioti po trobą lyg apvarvinta skruzdėlė J.Balt.
| refl. Š.
įvar̃vinti K, Rtr, NdŽ, KŽ; N caus. įvarvėti 1: Taukų įvar̃vink biškelį J. Nebeteka verdulis, o gal dar man įvar̃vintumei nors truputį Š. Invar̃vyk jai lašukų nuog nervų, – nebesdraskis Mtl. Nuomarin numirus, reik į mažąjį pirštelį kryžkryžiais įpjauti ir tą kraują įvarvinus tam pačiam duoti sugerti Sln. Invar̃vink gi košėn aliejaus – gardžiau bus Zr. Invar̃vyk biskį [degtinės], nesgailėk Drsk. Nėkas neįvar̃vina tokiam ponuo Krš.
| refl. tr. K, Š: Įsivarvino į taurelę vyno rš. Jis įsivarvino lašų rš.
išvar̃vinti tr.
1. R49, MŽ65, Sut, N, KI162, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 caus. išvarvėti 1: Alų iš izbono, iš indo, iš stiklinės išvar̃vink čyst, kad nebliktum J. Išvar̃vina kelius lašus medaus, o mes laižom Skdt. [Medaus] nesukdavo, teip išvar̃vydavo, teip sutraiškydavo [korius] Kp.
| Reik didelios šilimos sniegą visą išvar̃vinti (ištirpinti) Krš.
2. caus. išvarvėti 3: Žmogus yra palinkęs už 1 rublį galvą guldyti, o už 30 ir visą savo kraują išvarvinti Blv.
| refl. tr. K, Š.
3. varvinant ištuštinti: Išvar̃vindavo korius, spausdavo par skurliuką lininį Kv.
4. varvinant pagaminti: Iš vienos bangžuvės galvos išvarvina tepalo už kelis šimtus rublių rš.
| refl. tr.: Nėr degtinės – patys iš ko išsivar̃vina Gršl.
◊ [daũg, kẽletą] ãšarų išvar̃vinti (daug, kiek) verkti: Iš gailesio išvarvink ben keletą ašarų M.Valanč. Ir iškukavo daugel vargelių, ir išvarvino daug ašarėlių LMD.
paskuti̇̀nį kraũjo lãšą išvar̃vinti viską atimti: Brolis benga mun paskuti̇̀nį kraũjo lašą išvar̃vinti Vkš.
[ki̇́ek] prãkaito išvar̃vinti privargti sunkiai dirbant: Par rugpjūtes ki̇́ek prãkaito esam išvar̃vinusios Krš. Kiek čia prūnijom, ki̇́ek prãkaito išvar̃vinom! Krš.
nuvar̃vinti caus. nuvarvėti:
1. R11, MŽ15, N, K, Š, KŽ, DŽ1 Nu stogų nuvar̃vinti (nutirpdyti sniegą) galia greit, ale an žemės sluoksnio neįšildo Krš.
2. Giją, drabužį nuvar̃vinau pakabinus J. Šlapią indą nuvar̃vink ir nušluostyk! NdŽ. Nuvar̃vinsi [varškę sūriui], įdėsi druskos, išmaišysi Sd. Nuplauna [virtus grybus] šaltu vandeniu, nuvar̃vina ir tada druskos įpilia Kp.
3. Vaikas rašydamas netyčia nuvar̃vino kelis lašus rašalo ant savo knygos NdŽ. Boba, žalty, nuvar̃vink nu žolių šimtą gramų (įpilk degtinės)! Krš.
| refl. Š.
4. refl. euf. nusišlapinti: Nu vyrai, nusivar̃vint i gult! Aln.
5. tr. permerkti, perdrengti: Visų vėjų [piemuo] nupūstas, visų lytų nuvar̃vintas Krš.
◊ api̇̀varas nuvar̃vinti rasti prieglobstį: Ar negalėtumėm čia sustoję ir pailsėti čia pas tamstą, noris apivaras nuvarvinti DS213.
ãšarą nuvar̃vinti kiek verkti, paašaroti: Motyna mirė, nėkas ir ãšaros nenuvar̃vino, buvo atsibodusi Krš.
kójas nuvar̃vinti (-yti Skr) rasti prieglaudą, poilsį, prisiglausti: Turėsi kur kójas nuvar̃vint Ar.
[daũg] prãkaito nuvar̃vinti daug vargti dirbant: Senis daug prakaito per savo amželį nuvarvinęs rš.
séilę nuvar̃vinti
1. sakoma negavus ko norimo, geidžiamo: Ans (ponas) už plikos motriškos pamatymą šimtus devė, jei turėjo, o jei neturėjo, ta séilę nuvar̃vino Krp.
2. numigti: Biškį séilę nuvar̃vinau – tujau svietas kitaip atrodo Vkš.
pavar̃vinti NdŽ; Ser caus. pavarvėti 1: Pavar̃vino lašus į akis tris dienas – ir akys daba sveikos Vkš.
◊ ãšaras pavar̃vinti paverkti, paverkšlenti: Úaras pavar̃vina – gauna iš tėvo rublį kokį Krš.
nósį (séilę) pavar̃vinti NdŽ paspoksoti, pažiopsoti: Nuo upės skardėjo šūviai, tad Andrius veikiausiai nubėgo pavarvinti seilės prie šaudyklos rš.
pravar̃vinti tr.
1. pradėti leisti, varvinti, praleisti: Ateik, pravar̃vinsim bačkelę Ps.
2. varvinant pasidaryti: Ar jau turi pravarvinęs kokį kaušelį? M.Katil.
| refl. tr.: Prasivar̃vina i numinės – sruoba visi Krš. Iš kur tiek litrų valstybinės nupirkai? Reikia ir namie prasivarvinti [naminės] K.Saj.
◊ smùrgą pravar̃vinti kurį laiką žiopsoti, spoksoti: Pusdienį smùrgą pravar̃vino pry varstoto, o nėko neišmoko Šll.
privar̃vinti tr. I, Rtr, NdŽ
1. D.Pošk, Varn caus. privarvėti 1.
| refl. tr. DŽ1: Medį įkirtus smarkokai kirviu, galima prisivarvinti sulos rš. Su bitims ana užsiema, bačkas medaus prisivar̃vina Krš.
2. K, KŽ gerokai įlašinti, įvarvinti: Į medų metylių sunkos privarvino rš.
3. prk. daug prikalbėti, prišnekėti: Aš jum jau privar̃vinau tų poterių, gal ir klausyt atsibodo Gž.
suvar̃vinti caus. suvarvėti:
1. NdŽ, KŽ Iš kelių buteliukų suvar̃vinau vaistus ir daviau išgerti DŽ1. Suvar̃vinau visą pienelį Dglš.
| Suvar̃vino do kiek pieno Dglš.
| refl. NdŽ, DŽ1.
2. NdŽ Mat nakčia smarkiai lietus lijo, stogas čia pravarvėjo, ir jį visą suvarvino V.Krėv.
3. tr. prk. iš paskutinio surinkti, sutaupyti: Abudu su tičiu suvar̃vysva kelias dešimtis, nuneši į taupomą tujau End. Kap tik suvar̃vinau sėklą Prng. Iš to nėsančio suvar̃vinau i daviau Prng.
| refl. tr.: Čia žmogus džiaugies an druskos skatikelį susivar̃vinęs Prng.
užvar̃vinti K, NdŽ, KŽ, DŽ1; R, MŽ, N caus. užvarvėti 1: Aš užvar̃vinsiu taukų ant košės J. Kiaulės kraujo ant duonos užvarvinę rudenyj pjaunant laiko par metus ant prireikimo nuo dieglio užduot Sln.
| prk.: Dievo galybė užvar̃vina kelius lašus (truputį palyja), viskas tvaska, žmogus liek neliejęs Rdn.
| refl. tr. DŽ1: Užsivar̃vinu kelius lašus valerijono in cukraus, suvalgau – ir palengvėja Skdt.
ǁ intr. impers. NdŽ užlyti, užlašnoti: Kiek čia lijo, truputį užvar̃vino Ėr. Užvar̃vino, a čia lijo? Krš.
◊ ant dantiẽs užvar̃vinti kiek išgerti: Eime truputį ant danties užvarvinti rš.