varpýti, var̃po, var̃pė tr. [K], Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ
1. Jdr, End, Žlb, Ms, Rs, Ktk, Sdk, Krs, Dkk kasant purenti, judinti; skvarbyti; bedžioti: Žemę var̃po (kad nebūtų susigulėjusi) J.Jabl. Pavasarį reik varpýti žemę Pln. Su lopeta varpaũ žemę primindamas su koja J. Su lopetoms var̃pėm daržus Vkš. Varpaũ varpaũ su lopeta, kol kupron sustraukiu Kvr. Sesuo var̃po mente darželį KŽ. Užklenka, pasidaro luobelė, turi̇̀ varpýti varpýti tą žemelę Plt. Iš pirmo ka varpýsi [durpes], popūtį sugrauš par dieną Všv. Gerai varpiáu, daba būs minkštai ten Lpl. Pati varpiaũ ir sodinau bulbas Užp. Tuojau ažsiženklinau akmenėliais pusratį ir pradėjau varpyti žemę Š. Tos velėnos tokios sunkios buvo varpyti LzP. Kaip vynyčioje varpome, ravime, sodiname, aprišame, teip dvasiškoje vynyčioje išdirbame dirvą A.Baran. Kur sesulių tanciavota, rūtelėm barstyta, kur žirgelių arcavota, žemelė varpyta LTR(Glv).
| Var̃pėm žemę žagrėm Švnč.
| refl. tr., intr.: Pradėjom daržą varpýties Vkš. A čia da varpýsias? Akm.
ǁ Grdm kastuvu užbedant kiloti: Aš bulbes varpiáu, o mama kasė Lkv. Pri mūso tokioms mentims bulbes kasa – stačiai dursi i varpýsi Yl. Dirba kaip jautis, kęsus varpo Šts.
2. Sut graužiant daryti skylėtą, akytą, grąžyti, graužti, ėsti: Kinivarpos medį var̃po DŽ. Tyliai varpė sienojus kirvarpos, ir daržinė atrodė lyg gyva rš. Drabužius varpýti (apie kandis) NdŽ.
| prk.: Blogi vabalai smegenis varpė, blogas mintis žadindami rš. Juo labiau man čia patiko, tuo aštriau varpė nepasitenkinimas rš.
3. Bdr pjaustant skaldyti, skaidyti, smulkinti į gabalus: Boba sūrį var̃pė, pavadino marčią (d.) Nv, Lž, Vkš. Prieina pri šėpelio, atdaro dureles, varpo raiko sūrelį LTR(Šts). Čiuku čiuku pjauna kūlį didžiausį, varpýte var̃po Ms.
4. kuo spaudant gaminti: Kleckai varpýti su kielišku, t. y. spaudyti J.
5. M krapštinėti, rakinėti: Daboju, vytele var̃po [lizdą] OG291. Nosį var̃po ir var̃po įkišus pirštą Rm. Tarpą dantų varpyti N. Varpau terpu dantų SD40.
6. badyti, durstyti.
| prk.: Mama kožną dieną bado mumis, var̃po kaip su peiliais KlvrŽ.
| refl.: O ten reikėjo an štikų varpýties sueiti, žiauriau nereik Kal.
7. RtŽ, Dkk bedžioti, smaigstyti: Kiti diega diegus par aštuonias kurpes nu kitą kito ir varpo apynvarpčius par pusantros kurpės nu diegų S.Dauk.
8. JT250, Pl, Antš, Pnd, Km prismaigsčius virpčių̃ tvirtinti, rišti, vynioti (vijoklinius augalus): Žirniam varpyt vytelių parsineša Žb. Žirnikai auga aukšti, var̃po [juos] – apsirango apie pagalioką Svn. Pupeles var̃po – prismaigsto lazdelių Ob. An kartelių vyniojas [apyniai], varpýt reikia Alz. Tėvas sėja, močia varpo [šiaudelius] Š. Varpyti apvynius Kos58. Apvynių nevarpyk po pusryčių – spurgų nebus Vr(Kp). Ką sakė apynelis, iš žemelės lįsdamas? – Jei tu muni nevarpysi, pažemeliais vysiuos D16. Jei tu mane (apvynėlį) nevarpysi, tai vėjai išlaužys NS469.
9. refl. vyniotis, raizgytis, suktis apie ką: Ant lazdyno apyniai patys var̃pos Ob.
10. refl. Rt landžioti, šmirinėti: Kur varpáis po svetimas kerčias J.
◊ aki̇̀s varpýti Ad gėdinti, įžūliai kalbėti: O tas atsikėlęs varpýs aki̇̀s Brs.
negerai̇̃s žõdžiais varpýti Gmž, NdŽ plūsti, koneveikti.
pir̃štais (špỹgomis) varpýti koneveikti, pajuokti, tyčiotis iš ko: Žmonės ims (tave) pir̃štais varpýti: žiūrėkit, sakys, kaip klumpiškės mergos pasiuto Š. Pula an tų savo dukterų, špỹgoms var̃po Brs. Toki i tėra, jei špỹgoms var̃po Kal.
ši̇̀rdį varpýti skaudinti: Vaikų tokie žodžiai ši̇̀rdį varpýte var̃po Krš.
špỹgomis varpýtis vienam kitą koneveikti: Kaip tik susipyks, pasius špỹgoms varpýties Brs.
apvarpýti tr.
1. Vkš, Ds aplinkui ką išpurenti žemę, apkasioti: Apvarpýk ir obelėlę, jai bus labai gerai Lel. O kiek kartų per metus reikia šituos medelius apkasti, apvarpyti, naktimis laistyti, nes dieną per karšta A.Vien.
2. Vj supurenti, subedžioti: Daržą tik apvarpiaũ, o gyvuliai vėl sumynė Dkk.
3. Š, Ser, KŽ virpčiais apkaišioti, apsmaigstyti: Žirnius, apynius apvarpyti S.Dauk.
| refl. tr., intr. Š: Apsivarpė apvynėlis ant aukšto virptelio (d.) Vr.
įvarpýti tr.
1. įkirsti, įpjauti: Įvarpyti su peiliu I.
2. sukaišioti, subedžioti (virpčius): Patręšia, įvar̃po karteles [apyniams] Alz. Pirmąjį metą apyniai tereikalau[ja] neilgų apynvarčių, apei dešimtį kurpių aukščio, kurius įvarpo šalip kero S.Dauk.
3. Š, NdŽ, KŽ, Užp, Ps, Vb, Onš sukaišiojus virpčius pritvirtinti, pririšti: Ar jau įvarpei apynius? J.Jabl. Žirniai reikia įvarpýt, kad neišgriut Ob. Eik, įvarpýk apynius, da ben keli virpčiai yra Kp. O kai mane (apvynėlį) įvarpysi, spurgus nuraškysi NS469.
| refl. tr.: Čia apvydžia didelė buvo, aš atejau apvynių įsivarpýt Kp.
išvarpýti tr. NdŽ
1. DŽ1, End, Trk, Vkš, Ukm, Jž kasant išpurenti, išskvarbyti, išbedžioti: Išvarpýk apydžią, kad neažeitų žolėm Ds. Išvar̃pėm žemę su lopeta, ežias padarėm Žmt. Išvarpýkit ežią, pasodinsma braškių Lel. Išvarpiaũ čia patvorį, visgi kokį diegą inkiši Skdt. Arklio neturam, patys žemelę išvar̃pom Pln. Aš žemelę išvarpysiu, ežiukes paruošiu LTR(Kz). Atejęs gryčion išvar̃pė išvar̃pė pelenus ČrP.
| Aparė iš visų pusių [melioruojamą vienkiemį] taip, ka i keliuką varpyte išvar̃pė Krš. Melioracija ištaškė, išvar̃pė pievas Krkl.
| refl. tr.: Mun dar reik išsivarpýti vieną ežę cibulėms Krš.
ǁ kastuvu užbedant iškiloti: Išvarpýti, išskvarbyti padėjo žemelę tą su lopeta (kasant bulves) Krž.
ǁ išknaisioti, išknebinėti: Išvarpýtas sviestas visas, išvarpýtas – kaip te valgai! Klt.
2. NdŽ graužiant padaryti akytą, purų; išgraužti, išėsti: Palangės kinivarpų išvarpytos rš. Kirmėlių išvarpýta vieta BŽ169. Sliekai žemę išvar̃pė – gerai augs bulbos Ktk. Prūsokai išvar̃pė duoną J, Š. Išvar̃pė skylę marškiniuos K.Būg(Ds). Drabužiai yra išvarpomi J.Jabl. Kūną kirmėlės visą, tai tiesa, išvarpys, visi bėgs šalin, niekas manęsp nesiartys KN233.
| Jo kambario sienos visos buvo išvarpytos kulkų, visos skylėtos, kaip bičių koriai rš. Seklumose ežero ledas buvo išvarpytas kaip korys rš. Saulės spindulių subadytos, išvarpytos pusnys pasidarė jau panašios į dulkėtus miško papartynus J.Mik.
3. Tvr iškrapštyti, išjudinti: Vaikai išvar̃pė vapsas Š.
4. [K], KŽ išbedžioti lašiniais: Išvarpau kiškį N.
5. išsukinėti, iškreivinti: Man jau nereikia šitų žiedų – pirštai išvarpýti Švnč.
◊ ši̇̀rdį išvarpýti įskaudinti: Buvo baisių laikų, visų ši̇̀rdys varpýte išvarpýtos KlvrŽ.
špỹgomis išvarpýti šaipantis ką išbadyti, išrodyti: Špỹgoms išvarpiáu, viena ranka, kita ranka Plt.
nuvarpýti tr. Skd varpant pašalinti, nurauti: Nu senų čėsų apžėlęs kapelis, aš tujau nuvarpáu žolyną, visas velėnas tas Vvr. Žolę nuo tako nuvarpyti rš.
◊ [su] špỹgomis nuvarpýti išsityčioti: Reik bijoti kokį žodį pasakyti – tujau su špỹgoms nuvar̃po Šts.
pavarpýti tr.
1. Klk kasant kiek išpurenti, paskvarbyti: Pavar̃pęs žemę, sodink rūtas daržely J. Kertikę buvau pavar̃piusi, tų nasturtų pasvadinau Lkv.
| refl. tr.: Žemę su lopeta pasivarpysiu J.
ǁ kastuvu užbedant kiek iškiloti, išjudinti: Bulbes su šake pavarpiáu, daba mama kasa Lkv.
2. SD51, Sut, N, [K], NdŽ, KŽ graužiant padaryti skylėtą, akytą: Rūbus, skrynioj laikomus ir advos kada vilkiamus, kandžia pakramto ir pavarpo SPII7.
3. pakrapštyti, parakinėti: Pavar̃pė tiktai [granatą], pukštelė ir… [užmušė] Str.
4. Tl pjaustant kiek paskaldyti, pasmulkinti: Pavarpyk sūrį ant torieliaus valgyti J. Boba sūrį pavar̃pė Db.
| refl. tr.: Boba sūrį pasivar̃pė, pavadino savo marčią LTR(Tv).
5. prismaigsčius virpčių, pritvirtinti: Pavarpýti apynius NdŽ.
6. refl. pasisukioti, pasitrainioti: Pasivarpýsiu aš ten niekdėliais ir pamatysiu, ką jis dirba J.
◊ špỹgomis pavarpýti NdŽ išsišaipyti, tyčiotis iš ko.
špỹgomis pasivarpýti NdŽ vienam iš kito pasityčioti.
pérvarpyti tr. varpant padaryti skylę: Skylę darau, parvarpau, parkalu D.Pošk.
pravarpýti tr.
1. Dkk kasant kiek purenti, praskvarbyti: Vaikas tura pasirūpinti seniais: pravar̃po ežikę Jdr. Eik geriau, kokią ežę pravarpýk! Žd. Ka koks senis pasimaišytum, gal pravarpỹtum daržiukuo žemės Jdr.
| refl. tr. DŽ, Krš, Krp: Galia vieną ežikę varpyte prasivarpýti Jdr. Prasivarpė žemės tam kartuo Šts. Kitas tik prasivar̃pęs turėjo žemelės Trš.
2. pradurti, praskverbti: Indėjau kišenėn, i pravar̃pė skylę Prng.
privarpýti tr.
1. kasant pripurenti, priskvarbyti: Privarpýk žemės rūtoms sėti J.
ǁ kastuvu ar kitu įrankiu užbedant prikiloti, priversti: Privarpiáu bulbių, galėsi kasti par dieną Lkv.
2. Sut, N, [K] susmaigsčius virpčius pritvirtinti, paramstyti: Privarpau virpčiais apvynius SD204.
3. priknaibyti, priskvarbyti: Sūrio priskvarbyk torielį su peiliu, t. y. privarpýk J.
| refl. J.
ǁ prismulkinti, prikramtyti: Kiek išėdų aš privarpaũ dantim, luobos negaliu praryt Adm.
suvarpýti tr. NdŽ
1. kasant supurenti, suskvarbyti: Tris ežes cibulėms suvarpiáu Krš. Leisk bent kiek atsipūsti, nugara įsmilko, kol suvarpiáu Krtn. Buvo rasoda, išrausčiau i [žemę] suvarpiáu Rdn.
| refl. tr.: Su mente susivarpiáu žemę Pln.
2. Sut, N, [K], K.Būg, DŽ1, KŽ graužiant padaryti skylėtą: Suvarpo kirmėlės medį R, MŽ. Būdamas suvarpytas nuog kirmėlių, [Erodas] išdvėsė BtApD12,23.
| Kiek dar gydysime taikos metu kulkų suvarpytus žmones? – piktinasi gydytojų piketo organizatoriai sp.
3. pjaustant suskaldyti, susmulkinti: Jis suvar̃pė cielą sūrį su peiliu J. Boba sūrį suvar̃pė, mat priš piršlio korimą reik padalyti Yl.
4. subadyti, sudurstyti: Kap pagavo nedorėliai vaikelį, tai i suvarpė ylom Ml.
5. susmaigsčius virpčius pritvirtinti, paremti: Suvarpýt [apvynius] laiko reikia Šmn.
6. refl. susivynioti, susiraizgyti: Susivar̃pę apyniai ant lazdyno Ob.
užvarpýti tr. RtŽ, NdŽ, Km, Ob, PnmR, Brž smaigant varpčius nužymėti, paženklinti: Pievas užvarpýk drausdamas ganyti, t. y. varpčius užkaišiok J. Pievas ažvarpýti, kad nevaikščiotų J.Jabl(Kp).
| refl. tr.: Liniją reik ištiesti pirmiausiai, užsivarpýsi liniją [griovius kasdamas] Kal.
◊ pir̃štais užvarpýti NdŽ labai išjuokti, išsityčioti iš ko.