Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
užvalkstýti
Apibrėžtis
valkstýti, val̃ksto, val̃kstė tr.
1. Rtr, KŽ valkioti, tąsyti, tampyti.
| refl. Rtr.
2. P, A.Baran, DŽ, FrnW renginėti, vilkinėti ką drabužiais: Devynius mėnesius turėjau jį valkstýti, apvilkti ir nuvilkti kaip mažą vaiką NdŽ. Valkstýk tokį krupį, šerk – kiek darbo! Rdn. Ranka skauda – negal valkstýti KlvrŽ. Pati vilkias, ko aš tavi valkstýsu! Krš. Val̃ksto vaikus, su šaukšteliu šeria didžiausius Bb. Trijų mėnesių [vaikui] kelnes velka, nūvelka, parvelka – taip i val̃ksto Rdn. Su jupikais ėmėm vaikiukus valkstýti [, kai 1914 m. kilo gandas, kad berniukus pjaus] Grd. Moterys prausė, šukavo ir valkstė baltomis suknelėmis mažąsias dukteris M.Katil. Karstą padirbdino ir drabužiais valkstė pamaldūs lankytojai Vaižg.
| refl. J, FrnW, KŽ, Rm: Mergelkoms priš langus valkstýties kaip negražu – žmonys juoksias! Krš. Menkai valgė, dar menkiau val̃kstėsi NdŽ. Visada plonu, bovelna austu sijonu valkstėsi LzP. Val̃kstos tos mergos kaip malpos Krš. Aš jau taip buvau pripratusi: plonai verpėm, plonai val̃kstėmos Žr. Graži suknikė, ale nėra kada valkstýties Pvn.
| prk.: Reik žinoti, jog to[je] nelaimingo[je] gadynė[je] tankiai vilkai valkstės avikailiais M.Valanč. Saulelė valkstėsi skystais kaip kiaulpienės pūkas išplušijusiais ir į tolį nudrykusiais debesėliais M.Katil.
ǁ Ser, NdŽ vilkinėti (pagalves, patalynę): Valkstýk prygalvius naujais antnarčiais J. Kelias dienas bebūsiąs [svečias], ko čia bevalkstýsi [patalynę]?! Krš. Vienur valėsi, patalynes valkstė Žem.
| refl. tr. NdŽ.
ǁ NdŽ rengti, puošti, taisyti.
3. nuolat, dažnai vilktis, vilkėti (drabužį): Už valkstomą paltą pigiau mokėsi kaip už naują Žeml. Rūbus gelumbės nevalksto, dėvi tik bovelninius prš. Gana valkstyti silkų jupeles, gana raičioti silkų kuskeles LTR(Pp).
| refl. tr. NdŽ, FrnW: Val̃kstos tą bliuskelę i nuplėš kaipmat Krš. Nevalkstýkis suknių, sijonų po penkis sykius par dieną i nemaliavokis, ta tuokart būsi merga rimta End. Tu tingi valkstýtis tas kelnes Vdžg. Aš nebnoru antrą kartą marškinius valkstýties Užv.
4. refl. [K], Rtr, Ser, NdŽ, KŽ debesimis trauktis, niaukstytis: Dangus val̃kstosi DŽ.
5. refl. mėtytis, valkiotis, voliotis: Valkstosi tas sviestas po kelias lėkštes – sukrauk į vieną Šk.
apvalkstýti tr. Rtr, NdŽ; S.Dauk, M, LL164
1. Š, DŽ viską, visą aprengti, apvilkti (drabužiais): Su milinukais būs apvalkstýti – visai jau paprastai vaikščios vaikas Jdr. Vaikai apvalkstyti menkoms, nuskarusioms jupelėms Žem. Antai plonais skalbinėliais apvalkstyti jų kūdikiai Vaižg. Bobos [ligoninėje] apval̃kstė ir išleido muni į turgų Rdn.
| prk.: Aš netikiu, kad reikšmingas mintis būtina apvalkstyti tokiais nežmoniško sukirpimo, net šuns neperkandamais drabužiais K.Saj. Melas gyvenime įvairiais papuošalais apvalkstomas J.Jabl.
| refl. tr., intr. Š: Apsivalkstýti yra apsidrabužėti J. Eisu dirbti, apsivalkstýsu kitką Šv. Nespėjov švariais marškiniais apsi̇̀valkstyti, tujau svečiai trobo[je] End. Apsivalkstęs skaroms Slnt. Neplikinėjos seniau žmonys, jetau, apsival̃kstę ejo, labiáu mergos apsidangsčiusios Krš. Buvo tokie mergaitė i vaikelis i apsival̃kstė tokiais miliniais šarkais Gršl. Tuo tarpu mergaitės išsiplukdžiusios išėjo ant krašto, apsival̃kstė kožna savo drabužiais, pavirto į antis ir tuojau spurstelėjo MitI364(Šl). Teip tas vaikas pasiėmė vaško kumeliuką, pasikinkė į molinį brikiuką, apsivalkstė popierinėms drapanomis, kojas apavė stikliniais batais … ir išvažiavo į svietą BsMtII207(Prnv). Žmonės kailiniais apsivalkstę: nors diena buvo šviesi, bet labai šalta Žem.
| prk.: Aukso debesėliais apsivalkstęs mėlynas dangus tamsėja J.Paukš.
ǁ Ser, DŽ, Ssk (patalynę, patalus) apvilkti: Apvalkstýta viskas švariai Plv. Apvalkstýk paduškas baltais užvalkalais Jrb. Lovelė baltai paklota, baltais apvalkalais apvalkstýta Grš. Nespėjau nė paduškų apvalkstýt, dzin dzin – ir atvažiuoja kunigas Srv. Patalai apmautais apvalkstyti rš.
ǁ įtaisyti drabužių, aprengti: Vis vaikus apsiūdavo, apvalkstydavo Žem.
2. refl. apsiniaukti: Dangus valkstosi, apsival̃kstęs DŽ.
įvalkstýti tr. NdŽ, KŽ visus (patalus, pagalves) įvilkti: Įvalkstýk priegalvius Š.
išvalkstýti tr.
1. Ser, NdŽ viską, visus išvalkioti, ištąsyti, ištampyti.
2. visą nurengti, nuvilkti.
| refl.: Turi daktaruo išsivalkstýti ir išsirodyti, o tas tura visokias bobas spaudyti Krš.
ǁ Š, KŽ visus (patalus, pagalves) išvilkti: Išvalkstýk priegalius iš ančvalkų J.
3. KŽ viską, visus (drabužius) nuvilkti: Numaustė batus, išvalkstė švarkus A1884,142.
4. refl. [K], Š, BŽ478,485, KŽ išsisklaidyti, išsiskirstyti (apie debesis): Išsivalkstos debesiai B, N.
| impers. Š: Buvo apsiūkusi, nū išsival̃kstė, ir giedra tapo, t. y. išsigaidrijo, išsiblandė J.
nuvalkstýti tr.
1. KŽ visus, viską nuvilkti, nutraukti tolyn.
2. M, Š, DŽ, KŽ visus, visą nuvilkinėti, nurenginėti: Rytais apvalkstyk visus [vaikus], vakare nuvalkstýk, o kur da kiti darbai! Grž. Tuoj liokajus poną nuvalkstė, drabužius pono užkėlė ant plautų LMD(Žg).
| refl. Š: Nusivalkstė ir atsigulė ant pečiaus Ds.
3. visus (drabužius) nuvilkti: Ona, nuvalkstýk svečiams apsiaustus! NdŽ. Visi pliki, drabužiai nuvalkstýti, batai visims [negyviesiems kareiviams] nuauti Sd. Tuoj abi supuolusios mano drabužius nuvalkstė, padžiaustė Sln.
| refl. tr. Grg: Visi nusival̃kstė viršutinius ir sugulė Grž. Jaunimas, nusivalkstęs drabužius, grūdos apie stalus rš.
ǁ Ds, Grž nuvilkti (užvalkalus): Merga nuval̃kstė visus pagalvių užvalkalus, nes reikia skalbti šiandie NdŽ.
4. refl. nuplyšti, nusidėvėti valkstantis: Drobužis nusival̃kstos greitai Krš.
5. refl. prk. apsitraukti, apsinešti: Ir medžiai migla nusivalkstę, lyg apsipūkavę J.Paukš.
pérvalkstyti tr.
1. NdŽ visą, visus perrengti, pervilkti.
| refl.: Marškiniais pársivalkstyti J. Toki pana: priš veidrodį staipos, valkstos pársivalksto Krš.
ǁ Ser, NdŽ patalynę pervilkti.
ǁ refl. persirengti kuo: Jie, persivalkstę kaimiečiais, sėdėjo ant žemės rš.
2. Ser užvalkalus pervilkti.
suvalkstýti tr.
1. NdŽ daug (drabužių) suvilkti.
| refl. Brs, Rs: Susivalkstýs po kelius sijonus – ejo mergos tratėdamos Krš. Šilčiausia, sušusi taip susival̃ksčiusi Krš.
2. sudėvėti, sunešioti: Jis visus mano drabužius suval̃kstė Krp.
užvalkstýti tr. KŽ; M, LL101
1. visus, daugelį aprengti, apvilkti.
| refl.: Visi išsimaudė, užsivalkstė Bsg.
ǁ Ser, Ds patalynę apvilkti: Užvalkstė dvylika priegalvių LTsIII425.
2. Ser visus (užvalkalus) apvilkti.
1. Rtr, KŽ valkioti, tąsyti, tampyti.
| refl. Rtr.
2. P, A.Baran, DŽ, FrnW renginėti, vilkinėti ką drabužiais: Devynius mėnesius turėjau jį valkstýti, apvilkti ir nuvilkti kaip mažą vaiką NdŽ. Valkstýk tokį krupį, šerk – kiek darbo! Rdn. Ranka skauda – negal valkstýti KlvrŽ. Pati vilkias, ko aš tavi valkstýsu! Krš. Val̃ksto vaikus, su šaukšteliu šeria didžiausius Bb. Trijų mėnesių [vaikui] kelnes velka, nūvelka, parvelka – taip i val̃ksto Rdn. Su jupikais ėmėm vaikiukus valkstýti [, kai 1914 m. kilo gandas, kad berniukus pjaus] Grd. Moterys prausė, šukavo ir valkstė baltomis suknelėmis mažąsias dukteris M.Katil. Karstą padirbdino ir drabužiais valkstė pamaldūs lankytojai Vaižg.
| refl. J, FrnW, KŽ, Rm: Mergelkoms priš langus valkstýties kaip negražu – žmonys juoksias! Krš. Menkai valgė, dar menkiau val̃kstėsi NdŽ. Visada plonu, bovelna austu sijonu valkstėsi LzP. Val̃kstos tos mergos kaip malpos Krš. Aš jau taip buvau pripratusi: plonai verpėm, plonai val̃kstėmos Žr. Graži suknikė, ale nėra kada valkstýties Pvn.
| prk.: Reik žinoti, jog to[je] nelaimingo[je] gadynė[je] tankiai vilkai valkstės avikailiais M.Valanč. Saulelė valkstėsi skystais kaip kiaulpienės pūkas išplušijusiais ir į tolį nudrykusiais debesėliais M.Katil.
ǁ Ser, NdŽ vilkinėti (pagalves, patalynę): Valkstýk prygalvius naujais antnarčiais J. Kelias dienas bebūsiąs [svečias], ko čia bevalkstýsi [patalynę]?! Krš. Vienur valėsi, patalynes valkstė Žem.
| refl. tr. NdŽ.
ǁ NdŽ rengti, puošti, taisyti.
3. nuolat, dažnai vilktis, vilkėti (drabužį): Už valkstomą paltą pigiau mokėsi kaip už naują Žeml. Rūbus gelumbės nevalksto, dėvi tik bovelninius prš. Gana valkstyti silkų jupeles, gana raičioti silkų kuskeles LTR(Pp).
| refl. tr. NdŽ, FrnW: Val̃kstos tą bliuskelę i nuplėš kaipmat Krš. Nevalkstýkis suknių, sijonų po penkis sykius par dieną i nemaliavokis, ta tuokart būsi merga rimta End. Tu tingi valkstýtis tas kelnes Vdžg. Aš nebnoru antrą kartą marškinius valkstýties Užv.
4. refl. [K], Rtr, Ser, NdŽ, KŽ debesimis trauktis, niaukstytis: Dangus val̃kstosi DŽ.
5. refl. mėtytis, valkiotis, voliotis: Valkstosi tas sviestas po kelias lėkštes – sukrauk į vieną Šk.
apvalkstýti tr. Rtr, NdŽ; S.Dauk, M, LL164
1. Š, DŽ viską, visą aprengti, apvilkti (drabužiais): Su milinukais būs apvalkstýti – visai jau paprastai vaikščios vaikas Jdr. Vaikai apvalkstyti menkoms, nuskarusioms jupelėms Žem. Antai plonais skalbinėliais apvalkstyti jų kūdikiai Vaižg. Bobos [ligoninėje] apval̃kstė ir išleido muni į turgų Rdn.
| prk.: Aš netikiu, kad reikšmingas mintis būtina apvalkstyti tokiais nežmoniško sukirpimo, net šuns neperkandamais drabužiais K.Saj. Melas gyvenime įvairiais papuošalais apvalkstomas J.Jabl.
| refl. tr., intr. Š: Apsivalkstýti yra apsidrabužėti J. Eisu dirbti, apsivalkstýsu kitką Šv. Nespėjov švariais marškiniais apsi̇̀valkstyti, tujau svečiai trobo[je] End. Apsivalkstęs skaroms Slnt. Neplikinėjos seniau žmonys, jetau, apsival̃kstę ejo, labiáu mergos apsidangsčiusios Krš. Buvo tokie mergaitė i vaikelis i apsival̃kstė tokiais miliniais šarkais Gršl. Tuo tarpu mergaitės išsiplukdžiusios išėjo ant krašto, apsival̃kstė kožna savo drabužiais, pavirto į antis ir tuojau spurstelėjo MitI364(Šl). Teip tas vaikas pasiėmė vaško kumeliuką, pasikinkė į molinį brikiuką, apsivalkstė popierinėms drapanomis, kojas apavė stikliniais batais … ir išvažiavo į svietą BsMtII207(Prnv). Žmonės kailiniais apsivalkstę: nors diena buvo šviesi, bet labai šalta Žem.
| prk.: Aukso debesėliais apsivalkstęs mėlynas dangus tamsėja J.Paukš.
ǁ Ser, DŽ, Ssk (patalynę, patalus) apvilkti: Apvalkstýta viskas švariai Plv. Apvalkstýk paduškas baltais užvalkalais Jrb. Lovelė baltai paklota, baltais apvalkalais apvalkstýta Grš. Nespėjau nė paduškų apvalkstýt, dzin dzin – ir atvažiuoja kunigas Srv. Patalai apmautais apvalkstyti rš.
ǁ įtaisyti drabužių, aprengti: Vis vaikus apsiūdavo, apvalkstydavo Žem.
2. refl. apsiniaukti: Dangus valkstosi, apsival̃kstęs DŽ.
įvalkstýti tr. NdŽ, KŽ visus (patalus, pagalves) įvilkti: Įvalkstýk priegalvius Š.
išvalkstýti tr.
1. Ser, NdŽ viską, visus išvalkioti, ištąsyti, ištampyti.
2. visą nurengti, nuvilkti.
| refl.: Turi daktaruo išsivalkstýti ir išsirodyti, o tas tura visokias bobas spaudyti Krš.
ǁ Š, KŽ visus (patalus, pagalves) išvilkti: Išvalkstýk priegalius iš ančvalkų J.
3. KŽ viską, visus (drabužius) nuvilkti: Numaustė batus, išvalkstė švarkus A1884,142.
4. refl. [K], Š, BŽ478,485, KŽ išsisklaidyti, išsiskirstyti (apie debesis): Išsivalkstos debesiai B, N.
| impers. Š: Buvo apsiūkusi, nū išsival̃kstė, ir giedra tapo, t. y. išsigaidrijo, išsiblandė J.
nuvalkstýti tr.
1. KŽ visus, viską nuvilkti, nutraukti tolyn.
2. M, Š, DŽ, KŽ visus, visą nuvilkinėti, nurenginėti: Rytais apvalkstyk visus [vaikus], vakare nuvalkstýk, o kur da kiti darbai! Grž. Tuoj liokajus poną nuvalkstė, drabužius pono užkėlė ant plautų LMD(Žg).
| refl. Š: Nusivalkstė ir atsigulė ant pečiaus Ds.
3. visus (drabužius) nuvilkti: Ona, nuvalkstýk svečiams apsiaustus! NdŽ. Visi pliki, drabužiai nuvalkstýti, batai visims [negyviesiems kareiviams] nuauti Sd. Tuoj abi supuolusios mano drabužius nuvalkstė, padžiaustė Sln.
| refl. tr. Grg: Visi nusival̃kstė viršutinius ir sugulė Grž. Jaunimas, nusivalkstęs drabužius, grūdos apie stalus rš.
ǁ Ds, Grž nuvilkti (užvalkalus): Merga nuval̃kstė visus pagalvių užvalkalus, nes reikia skalbti šiandie NdŽ.
4. refl. nuplyšti, nusidėvėti valkstantis: Drobužis nusival̃kstos greitai Krš.
5. refl. prk. apsitraukti, apsinešti: Ir medžiai migla nusivalkstę, lyg apsipūkavę J.Paukš.
pérvalkstyti tr.
1. NdŽ visą, visus perrengti, pervilkti.
| refl.: Marškiniais pársivalkstyti J. Toki pana: priš veidrodį staipos, valkstos pársivalksto Krš.
ǁ Ser, NdŽ patalynę pervilkti.
ǁ refl. persirengti kuo: Jie, persivalkstę kaimiečiais, sėdėjo ant žemės rš.
2. Ser užvalkalus pervilkti.
suvalkstýti tr.
1. NdŽ daug (drabužių) suvilkti.
| refl. Brs, Rs: Susivalkstýs po kelius sijonus – ejo mergos tratėdamos Krš. Šilčiausia, sušusi taip susival̃ksčiusi Krš.
2. sudėvėti, sunešioti: Jis visus mano drabužius suval̃kstė Krp.
užvalkstýti tr. KŽ; M, LL101
1. visus, daugelį aprengti, apvilkti.
| refl.: Visi išsimaudė, užsivalkstė Bsg.
ǁ Ser, Ds patalynę apvilkti: Užvalkstė dvylika priegalvių LTsIII425.
2. Ser visus (užvalkalus) apvilkti.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): įvalkstyti,išvalkstyti,valkstyti,apvalkstyti,suvalkstyti,užvalkstyti,nuvalkstyti,pervalkstyti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: to wipe out
prancūzų kalba: égouttés
vokiečių kalba: Uveillance
rusų kalba: нагревать
lenkų kalba: sprzątacz
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)