vaginė́ti, -ė́ja, -ė́jo K
1. D.Pošk, N, I, L, Rtr, DŽ, NdŽ, Lpl iter. dem. vogti 1: Ana vaginė́[ja] sau po truputį J. Vaginė́jo, šiaip teip statė trobą Kž. Svietas vaginė́[ja], nebė[ra] švęstų Krš. Vaginė́[ja] nu kits kito, gerti, nedirbti [težino], biednesnį žmogų už durnių laiko Stl. Ne tik jis vagis – jo ir močia vaginė́davo Sml. Daug ką vaginė́davo tę Plv. Ogi vaginė́ju tamstos degtukus, kai savo nenusiperku Skp. Dideliai draudė i keravojo, ka nevaginė́tum, būdama lopšni End. Jei po namus pradeda vaginėti, o vagies už rankos nenutvėrei, nekorok paeiliui kalto ir nekalto Blv.
| Kad jūs noriat žinoti, kurs aulys nu kito vaginė[ja], tai vakarą, kad bitės jau liovės lakioti, eikiat pri savo bičių į daržą S.Dauk.
| prk.: Jau šviežių bulbų valgom, vaginė́jam po kiek Sml.
| Abu laukė tos valandos, kada nebereikės pasibučiavimų vaginėti, kada motinos žvilgsniai nebesekios, jų nebesaugos A.Rūt.
2. refl. vienas kitą vagyste kaltinti: Jie pradėjo vaginė́tis, o paskum ir bylinėtis Rs.
◊ ×cibulès vaginė́ja sakoma apie bręstančią mergaitę: Ve, mergelei gumbsta papai (krūtys), t. y. jau ana „cibulès vaginė́[ja]“ JI490.
apvaginė́ti NdŽ, KŽ; LL126 iter. dem. apvogti 1: Prievaizdas su akmistrine taip pat neišeis, nes abudu jį apvaginėja, kiek beįmanydami V.Myk-Put.
| prk.: Senapilio laikų viena kalba beliko ir ta pati vis labiau teršiama ir apvaginėjama Vaižg. Mes patys negailestingai apvaginėjam save, tuščiai praleisdami negrąžinamas minutes ir valandas sp.
atvaginė́ti KŽ iter. dem. atvogti 1.
išvaginė́ti NdŽ, KŽ; M, LL211 iter. dem. išvogti 1: Viską išknebinėjo, išvaginė́jo – bjauri anie Rdn. Aš misliu, ka tuos pomidorus išraškis, išvaginė̃s, ale ka nenureškė nė vieno Alz. Tiliponų privežė krūvą, tai ben pusę ir išvaginė́jo Kpr.
nuvaginė́ti NdŽ, KŽ; LL226 iter. dem. nuvogti 1: Daug pėdų bus kaimynas nuo kito lauko nuvaginė́jęs ateidamas Grž. Savo brolį nuvaginėjo, negana, kad svetimus Šts. Ne tiek jam dovanom duoda, kiek anas nuvaginė́ja Ds.
pavaginė́ti NdŽ iter. dem. pavogti 3: Krautuvė[je] dirbdamos pavaginė́[ja], gyvena kaip ponios Krš. Visi samprotavo, kad jie šį tą pavaginėja TS1897,9.
| refl. tr. K, KŽ: Pasivaginė́tumi vieną sykį kelis žilvytukus, kitą sykį – kiocaluką nupintumi End.
| prk.: Daba jau nebe badas, jau šviežių bulbų pasivaginė́jam Sml.
privaginė́ti I iter. dem. privogti 1.
| prk.: Mama parnešė privaginė́jus bulbų karbinėlę Sml.
| refl. tr. I: Prisivaginė́s [iš statybos] lentų, norįs susikalti padángą Krš. O kai veselios prasidėjo, jis dar daugiau prisivaginėjo ir vis pečelin suslėpė LTR(Kp).
suvaginė́ti NdŽ, KŽ; N iter. dem. suvogti 1: Tie daiktai suvaginė́ti J. Suvaginė́[ja] i tura Šv. Didelę dalį suvaginėtų dalykų policija jiems vėl atėmė prš.
| refl. K, KŽ.
užvaginė́ti tr. vagimi vadinti: Per greitas, brolyt, esi žmones užvaginėti! Pirma reikia išaiškinti aplinkybes J.Paukš.