1 trùpinti (-yti K, Alz, Kb; Q103), -ina, -ino KBII190, K, Š; SD126, H164, R, MŽ, Sut, N, I, L
1. tr. SD115, KI717, M, DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Kv, Vvr, Pln, Alz, On dalyti, ardyti į trupinius: Tu trùpini duoną su pirštais paršeliams J. Antukam duoną trùpina Dkš. Lapeikienė trobos gale trupino ančiukams duonos riekę M.Katil. Trùpinam duoną vandenin ir cukraus įdedam – vadinam čiupnyku Plvn. Nykštukas eidamas trupino duoną, kad galėtų rasti kelią namo LTR(Rk). Netrùpin’ duonos LzŽ. Sutrini tą tešlą i trùpini į blėtą Smln.
| refl. tr. K.
ǁ skaidyti, daužyti, skaldyti į gabaliukus, gurinti, laužyti, smulkinti: Ar nori, kad [žemę] trùpytų, ar kad gražiai verstų? LKT212(Klvr). Medinis plūgas trùpina velėną Dg. Žinom juk, ką jaučiai mums rėplodami riekia, kuinai tur, kad liepiam jiems, skraidydami trùpyt K.Donel. Vietomis matėsi šmeižikų darbo: tai svirties kartis atkabinta ir užskersinta tarpvarty, tai grumstų trupinamasis volas pastatytas galu ir paremtas branktu M.Katil. Vinis išplėša, ištrupina [šiferį], o ka su grąžtuku pagrąžai, ta jau nėkas nebetrùpina Krž. Trupinamasis malūnas Rtr. Mašina kuldavo [pupas], arkliais trùpino Č. Kaulus trupino, griaužė, pyrago ir mėsos jiems (vilkui ir šuniui) nukrisdavo LTR. Ar ne ugnim yra žodžiai mano ir kūju, kuris trupina ir sukulia uolas? SPI355.
| prk.: Naujos dienos praeitį visą baigia trupint – lašas po lašo J.Marcin. Ir taip kiekvienas išgama laužo ir trupina mūsų gyvenimą! rš. Smertis trupina visus stonus, rauna lygiai vergus ir ponus (d.) S.Dauk.
2. tr. J.Jabl, Sn, Lp, Dg, Mrc, Kb, Rtn, Rod pjaustyti: Trupinu, smulkiai papjaustau, sulaužau SD46. Reikia kiaulėm žolė trùpint Plš. Bobulė vėl viena, skubinasi greičiau su bulbėmis: saulė nebeaukštai, o dar žolė netrupinta V.Krėv. Su šituo peiliu reikia riekt duona, o jis taboką trupina Kpč. Nebturiam taboko, aš numinio liuob turėsu – trùpinsma i rūkysma Kl. Trùpink i trùpink kurkinam notres Dglš. Kopūstai reikia kirst ir trùpyt Dbč. Trùpina kopūstus, tik traikši galva DrskŽ. Vieną bačką kopūstų deda trùpintų, o kitą galvom deda. Trùpintus kopūstus valgo pirmiau Dv. Burokus trùpinam ir kiaulėm duomam LzŽ. Boba trùpino brokus ir insipjovė pirštą LKT378(Eiš). Trùpyk agurkų, ko gailiesi? Drsk. Kumpis karštas trùpint negerai Švnč. Trùpysiu mėsą ir kepsiu kotletų DrskŽ. Trupink lašinius (košei paspirgyti) J.Jabl. Trùpina taukus Btrm.
| refl. tr.: Toliau patys svečiai trùpinas – duoną, pyragą raiko Tvr.
3. tr. prk. dalyti, skirstyti į smulkesnius vienetus, smulkinti: Ir gana lankstus buvo kunigas Mykolas, vykdydamas žemės reformą, trupindamas sklypelius rš.
4. po truputį dalyti, naudoti, skalsinti, šykštėti: Par žiemą trùpinau trùpinau tą malką Krž. Trùpinu tą pašarą, trùpinu, ale iki pavasario nesuteksiu Rs. Ko taip trùpini, pilk, jei pili – išlenks burnikę toks vyras! Krš. Trùpino kaip višta – vienu žygiu nedavė Vn. Trùpina trùpina kai utėliums (labai nedaug teduoda medžiagos ratams dirbti) Rs. Baisiai skunda, trùpina tos žemės (neduoda arų) Lks.
ǁ prk. ką nutylint, šykščiai sakyti, pasakoti: Trùpina trùpina, visos teisybės nesako Krš.
5. intr. eiti, bėgti mažais žingsneliais: O kur tu trùpini, rakari? Lp. Ot trùpina kumelė, kap parodei botagą! Arm.
6. tr., intr. greitai, neaiškiai kalbėti: Ką čia daba trùpini? Pln. Tie žemaičiai gargia, trùpina, kad nieko nesupranti Srj. A tu supranti, ką ana tau trùpina – tiek smulkiai, tiek smulkiai! End. Tokiais trumpais žodžiais trùpina – kap i kukulius leistinius Bgt.
◊ ši̇̀rdį trùpinti žadinti gailestį, graudinti: O Jėzau, kraujais aplietas, trupink mūsų širdis kietas A.Baran. Apgrįš Dievop pagonus Dievo žodžiu, kuriuo širdis daužis ir trupins, idant gailėtųs ažu savo piktybes SPI356.
1 aptrùpinti tr. Š, NdŽ, DŽ1
1. K apibarstyti trupiniais: Vaikai visą stalą aptrùpino Pln.
| refl.: Apsitrùpinai ėsdamas, parsibrauk kelius Krš.
2. aplupinėti, apdaužyti, apardyti: Kruša… apdaužė sienas, mūrus aptrupino IM1862,24.
1 atitrùpinti, atatrùpinti Š
1. tr. Š trupinant atskirti, atidalyti.
| refl. tr. Š.
2. refl. tr. nusipjauti: Trupino boba batvinius ir atsitrupino nykštutį (ps.) Vlk.
1 įtrùpinti tr.
1. SD185, SD392, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL274, NdŽ, DŽ1 trupinant įbarstyti, įberti: Įtrùpink duonos paršeliams į geldą J. Pienan intrùpini duonos – ir čiupka Str. Vandenin indedi cukraus, duonos intrùpini – tai juodasiai gaidys (mutinys), ė kai pienan – tai baltasiai Prng. Vyšnių sutrydavo, duonos įtrùpydavo – toks mutinys, ir vadino vyšnaine Snt. Kad noriat, dar įtrùpinsiu sūrio Pc. Intrùpink teliokui bulbų Klt. Dabar pats turėjo išvalgyt, ką kitiems įtrupinęs buvo TP1880,36.
| refl. tr. DŽ1, Rod, Ds, Kp: Įsitrùpinu duonos į pieną K. Įsitrùpinęs giron duonos, bernas pavalgė ir išejo malkų pjautų Š. Duonos instrùpinau [v]andenin i pavalgiau Dglš. Aš į barščius įsitrùpinu duonos Mrj.
^ Kaip kas sau įsitrupina, taip turi ir išvalgyti I.Simon. Pats įsitrupino, pats tegu išsrebia I.Simon.
2. Mrs įpjaustyti: Intrùpyk batviniuosna nor kiek spirginių Nč. Antrùpin' cibulių burokeliuos LzŽ. Intrùpini morkvių, zupę prabaltai – ot gerai! DrskŽ. Va dar svogūnuko intrùpysiu, tai bus kitas smokas Pv. Lapų intrùpini meičiokam, tai geriau ėda Dglš. Intrùpinu burokelį karvei ar ką Klt.
| refl. tr.: Instrùpina cibulių tan skystimukan, pasisūdo, ir labai skanu Kpč.
1 ištrùpinti NdŽ, DŽ1
1. tr. M, LL290 trupinant išbarstyti: Vaikai mažieji ne tiek suvalgė, kiek po aslą ištrupino Žem. Kiek ištrùpina duonelės vištums, kiek išvaro kiauliums! Krš. Anas ištrùpins [bandelę], trupinių pridirbs mašinoj Žl. Vaikas ištrùpino vėdarą šunie Šts. Netrùpink, netrùpink, pienes ištrùpinsi Rdn.
^ Neduok duonos – ištrupinsiu, neduok miltų – išdulkinsiu LTR(Slk).
2. tr. Pnm, Pnd, Krž sudaužyti į smulkias dalis, sugurinti: Paėmęs pagalį ištrupinsiu aš tau visus langus Š. Langus išdaužė, ištrùpino Šmn. Ramai [akėčių] užeis an akmenio ir ištrùpins, nesuspėji taisyt žmogus Pb.
| prk.: Jis organizuotas tautos žmogus, tautos rūmo viena plytelė, kurios nevalia ištrupinti Vaižg.
^ Kad tau dantis ištrùpintų! Ds. Aš misliju, kad jisai, besidžiaugdamas Tamstą inkandęs, nei nesupranta dantis sau ištrùpinęs A.Baran.
| refl. tr., intr. Š: Ištrùpinosi LKKXIV213(Zt).
3. refl. tr. prk. po truputį duodant, skalsinant išsimitinti, išsišerti: Tai grūdų saujikę, tai runkulį, tai šieno glėbelį – tei[p] jis ir išsitrùpino savo arklį Skr.
4. refl. prk. išsieikvoti, išsimėtyti: Išsitrùpina pinigeliai par ilga Klt.
1 nutrùpinti tr. KI4, K, Š, DŽ, NdŽ; RtŽ, LL263
1. trupinant pabarstyti: Cibulio laiškų nutrùpina Škt.
2. trupinant pašalinti: Kalinys, nutrùpinęs duoną, rado suvyniotą mažą popierėlį NdŽ.
ǁ nudaužyti, nudaužti: Kas čia nutrùpino tą puodelio kraštą? NdŽ. I vėl kuls, i vėl kuls, kol anus ten nutrùpinsi (nukulsi) Lks.
| Dusinos dusinos – ir nutrùpino (nulaužė) koją Arm.
ǁ refl. nusilaupyti, aptrupėti, nušiupėti: Puodas iš senumo nusitrùpina NdŽ. Nesopėj[o]: pasdarė juodi ir nustrùpino [dantys] Lz.
3. apibarstyti trupiniais, aptrupinti kieno paviršių: Visą stalą nutrùpino trupiniais Grž.
1 patrùpinti tr.
1. K, M, LL263, NdŽ, DŽ1, Jd, Ėr kiek trupinti: Vištoms duonos trupinti, patrùpinti KI717. Patrùpinsiu bulbų vištom Ktk. Eisiu ančiukams kiaušinį patrùpyt Jrb. Duonos patrùpino gi, skepeton surišė – tas [vaikas] valgo Rk. Patrùpinu duonos pienan, tai baisiausia gardu Klt. Kindziuką [buvo mada] dėl kvapo bulbienėn patrùpyt Mžš. Kur nebūs geri [grybai]: druskos biškį užbarsto, cibulių žalių, biškį da babko lapų patrùpina padžiovinusios Krp.
| refl. tr.: Ji pasitrùpino duonos NdŽ. Neturi ko į pieną pasitrupinti ST81.
ǁ patrinti, pamaigyti: Mat aną (linų pluoštą) teip biškį liuobs patrùpinsi, jau tie spaliai būs valni, anie birs Kl.
ǁ sudaužyti, sulaužyti, sutrupinti: Langus patrùpinti NdŽ. Anas jau te sumuštas, visas šiuža, jo jau kaulai patrùpinta, visas minkštas Ml. Ana (meška) šitom nagom palaužė, patrùpino [duris] (ps.) Apt.
2. Onš, Kpč, Lp, Mrs, Dv, Pst, Asv, Rod papjaustyti: Patrùpyk svečiu[i] ko: lašinukų, kumpio Azr. Mėsos an lėkštukės tik an juoko patrùpino Sn. Tu jiemi patrùpyk lašinių, agurkų DrskŽ. Legėsių patrùpinu, apšuntu ir padarau kaladnyko Grv. Reikia patrùpyt abuolių, ižvirt kampoto DrskŽ.
| refl. tr.: Pastrùpinau duonos riekelėm ir valgau Vlk.
ǁ supjaustyti: Mėsą drabnickai patrùpinsim, pasūdysim LzŽ. Tą silkę patrùpina ir inpila makaronuos Asv.
ǁ pakapoti, paskaldyti: Patrùpinsiu kiek malkelių pakurui Klt.
3. NdŽ prk. po truputį duoti, dalyti: Patrùpino po dešimtį kitą – nejutau tos skolos Krš. Visims vaikams patrùpino patrùpino, – kiek čia to palikimo Krš.
1 prasitrùpinti tr. maigant, gurinant prasikrapštyti, prasiardyti: Nekantri [ligonė], daug kur prasitrùpino gipsą Grd.
1 pritrùpinti tr. K, NdŽ; SD185, LL94, Amb
1. Kpr, Mžš, JnšM, Pb, Pls, Dv trupinant kiek įberti į ką: Pritrùpina duonos [v]andenin, ažsaldo, ir itai čiūra LzŽ. Juka: kraujo, duonos pritrùpydavo, rūgštumo dėdavo Sdb. Vaikam, būdavo, arielkos pripilia bliūdą ir duonos pritrùpina, tai anys pavalgo ir miega Rk.
| refl. tr. Plvn, Krč: Prisitrùpinam vandenin duonos ir valgom Dbč. Prisitrùpina, paskui neišvalgo Dkš. Aš prisitrùpinsiu duonos [į pieną] ir valgysiu JnšM.
ǁ pakankamai sutrupinti: Pritrùpinau vištom duonos – tegu ryja Klt. Iš palėpės išsitraukia rūklį, prilaužo, pritrupina pjaulų ir dega šipuliukus, kuria V.Bub. Pritrùpinti durpių DŽ.
| refl. tr. Dbč: Pristrùpinai [duonos] trupučių Pls.
2. trupinant pribarstyti, priteršti: Visą pastalę duonos pritrùpino tie vaikai Brž. Visi stalai pritrùpinti, pridrabstyti, pribūti Trk. Pritrùpys pusę mokyklos tų trupinių Šv. Visų mučės perkraipytos, sūrio ūsai pritrupyti LTR(Br). Po slenksčiu radau duonos pritrùpyta, pribarstyta Sl. Nebeduok, – sako, – Viešpatie, piemenims duonos! Matai, kokių gabalų pilna žemė pritrùpinta! J.Jabl.
3. Drsk, Nmj, Ūd, Sn pripjaustyti: Mėsos pritrùpini, duonos pritrùpini – ir valgai Ktv. Svočios sūrio, sviesto, mėsos pritrùpino, kiek turėjo, vaišino Srj. Cibulių pritrùpink gražiai LKKXIII22(Grv). Pritrùpina mėsos ir žarnosna kemša Žrm. Jiem bus dos (gana) kopūstų, kur pritrùpinom LzŽ. Dirgėlių pritrùpina, paverda Pns. Prižoliaunu, pritrùpinu kurkučiam, apžiūrau Pv.
| refl. tr.: Lašinių pristrùpinus, kiaušinienės prisdarius ir valgo Vlk. Pristrùpinau šviežio tabako parūkyt Alv.
4. prk. po truputį sudėti, sukrauti, sutaupyti: Kromininkas nor sau pritrùpinti po trupinėlį parduodamas smulkmes J.
1 ×raztrùpinti (hibr.) žr. 1 sutrupinti 1: Raztrùpino vaikas duoną Aps.
1 sutrùpinti tr. K; SD165,108,130, SD263, MŽ, Sut, N, M, LL154,159
1. Kp, Alz, Krč, Upn, Pb suardyti, sutrinti į trupinius: Sutrùpink tą kriaukšlę vištoms DŽ1. Trupiniais sutrùpino duoną rš. Vandenį pasaldo, duoną sutrùpina ir valgo – tai mutinys Šk. Tą varškę sutrùpini smulkiai ir da pieno rūgusio ben puodynę… Kp. Sutrùpini molinian bliūdan sūrį, inpili pieno, sušildai ir valgai, o kad gardu! DrskŽ. Kam stambiai sutrùpinai kleckus? J. Padžiovini, sutrupini, sutrini [mėtas] – dėk varškėn Kvr. Koks te sūris – vištom sutrùpinau Klt. [Žaltys,] ištaręs tuos žodžius, pagriebęs akmenį, sugniaužęs ir sutrùpinęs BM5(Kp).
^ Neduok duonos – sutrupinsiu, neduok bulbų – išbarstysiu LTR(Sv).
| refl.: Turpai sausi, daug susitrupys N.
ǁ sutrinti, sumaigyti: Mašinos liuob sutrùpins [linus], paskuo išminsi saujas Krtn. Tas ruilis susmulkina tus šiaudus, sutrùpina Akm.
ǁ SD1127, P, DŽ, NdŽ, End, Skd, Grz, Sk sudaužyti, sugurinti: Sutrupinu, sugurinu, truškinu SD116. Netrukus pakilo baisi vėtra, mūsų laivą ėmė kaip skiedrą svaidyti tarp putojančių bangų, pagaliau trenkė į uolą ir sutrupino į šipulius J.Balč. Ale teip gražiai akmenį skėlė, pagal šlaitus, tiek sutrùpino Č. Kūlę atsinešė, sutrùpino akmenį, tai aptaisėm svirtį Slm. Dievuliau, duoda durys šitos (loc. pl.), sutrùpino spyną, raktelį nusukė Kp. [Kombainas] pagaus akmenį, sutrùpis, sudaužis – ir po kombaino Kp. Šokdamas sutrupink zelkorį į smulkius trupinius MPs. Išpyliau stiklus iš maišo sutrùpytus Smn. Rodos, ir kaulus te sutrùpins – teip mušas! Trgn. Kartą [išsigandęs mašinos] ka davės kieman Kupišky arklys, Jėzau Jėzau, misliau, kad sutrùpis! Kp. Penkius šešius kartus galvą sutrùpina – ir baigta, daina sudainuota tokio Č. Dviem daiktam arklys koją sutrùpino Pst. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Tat. Arklys sutrùpino visą vežimą Šmn. Mašina Jonuo ranką sutrùpino Pln. Bombos sutrùpino miestą visai Sur. Panemunėlio stotį sudaužė visą, sutrùpino Pnm. Keturioliktais metais klėtys sutrùpintos buvo Sl. Čia visą namą sutrùpino Km. Perkūnas kaip muša, tai ir ąžuolą sutrupina LTR(Tršk). Tol vežiojo mergiotes, kol mašinėlę sutrùpino Pnd. Visas septynias lazdas sutrùpino bemušdamas [velnius] BM162(Jnšk). Sutrupino tą telią ir garbintojus jo ažumušė SPI73. Jei kada jį (diementą) vieną kartą sutrùpina, tad teip ing mažas dulkes pabyra, jog jas vos gali kas akimi pamatyt DP9. Jis mano dantis sutrupino BBRd3,16. Sutrupino peklą MP178. Sutraukydavo grandines ir sutrupindavo pančius, ir niekas negalėjo jo suvaldyti SkvMr5,4.
| prk.: Jaunius žadėjo parašyti Mierzynskio „Romovės“ kritiką ir jį, kaip sako Būga, sutrupinti į šipulius Db. Pamačiau tokią nesutrupinamą galią, kurios neišgąsdins nei kulkos, nei kankinimai, nei mirtis rš. Sutrupinus tą vienybę, dvi sostinės – Vilnius ir Varšuva – iki šios dienos karčiai teberaudančios A.Baran. Galėjo sutrupint ir sugurint visas sylas priesakių savų DP155. Man niekas džiaugsmo nesutrùpino, linksmas buvau Pnm. Ronos yra kūju, kuris sudaužo ir sutrupina kietą ir ažuretėjusią dūšią senuose ant pikto pajunkimuose SPII255.
^ Kad jaunų daug mirt, tai peklą sutrùpytų Vb. Kad tau kaulus sutrùpintų! Ds.
| refl. NdŽ.
2. prk. sumušti, apdaužyti; užmušti: Žmogus, kol jaunas, velnią sutrùpytum Antš. Kai karas užeina, sutrùpina jaunus vyrus Šmn. Stipras, ans tavi galia sutrùpinti, – nepradėk su vyru mušties Rdn. O tas stipresnis būs, ans galia nutverti muni, išmesti lauk i sutrùpinti Jdr. [Viešpatie,] sutrynei, sutrupinai anus (izraelitus), o vienok nenorėjai priimti mokymo P. Eš tavo žirgus ir raitinykus sutrupinsiu BBJer51,21. O ansai smarkus smakas, kursai buvo vadinamas šėtonu, buvo sutrupintas, sunaikintas o pamintas žemėsna MP118. Sutrupino aną smertį amžiną MP158.
^ Kad tave perkūnas sutrupytų kurioj pekloj! LTR(Plv).
| refl.: Mašiną turėjo ir sustrùpino pats, ir dabar ligoninėj Skp.
3. Dbč, Vlk, Rdš, Lš, Mrs, Rod supjaustyti: Dar kopūstai reikia sutrùpyt Rtr. Lambelius sutrùpinam ir verdam batvinius Sem. Sutrùpyt kap šiaudus ir valgyt kap salotus DrskŽ. Paskui atnešė lašinių kąsnelį, sutrupino, pasidėjusi ant dugnelio, ir padavė artojui V.Krėv. Reikia sutrùpint itie lašiniai kąsneleliais Pst. Mėsą sukapojo, lašiniukus čirškint sutrùpino Švnč. Sutrùpinu mėsą, konservuot tokiais dideliais gabalais kap kindziun dėt Kpč. Svotas sutrùpina duoną, mėsą supjausto, visi valgo, ūlioja GrvT139. Sutrùpini [v]andenin burokų – ir viralas Lnt. Kopūstus sutrùpina, cagonelin sumeta, mėsos anmeta ir verda LzŽ. Kopūstus sutrùpini, krapų, morkvių, spalgenų uogų indedi [rauginant] Kpč. Trikšt trikšt sinkiai sutrùpinu česnaką i valgau Klt. Lakštus (lapus) reikia sutrùpint peiliu kap kopūstus Lz. Apskritai šitep sutrùpinam grybų kočiukus i verdam Ign. Kap sutrùpina [tabaką] – gražu žiūrėt: kvepia, dūmas gražus, pelenai balti Pv. Burokelį sutrùpinu karvei, ar bulbų Klt.
ǁ suskaldyti, sukapoti: Nū paskuitinį [medį] supjauna ir sutrùpina Drsk. Toj malka prašosi sutrùpinama Drsk.
| prk.: Piliečiai keleiviai, kas pajėgsit sutrupinti šimtinę? J.Mik.
4. prk. po truputį atiduoti, sunaudoti: Paskutinį trupinį nesutrùpink pyliavoms Šts.
◊ sutrùpintos dvãsios (širdiẽs) apimtas gailesčio, sugraudintas: Nusiuntė mane sakyt evangeliją ubagamus, gydyt tus, kurie yra sutrupintos širdies Ch1Luk4,18. Gyveni ir su tais, kurie yra sutrupintos ir nužemintos dvasios MKr97.
ši̇̀rdį sutrùpinti sužadinti gailestį, sugraudinti: Miklos širdys mūkomis Dievo nu verksmo bus suminkštintos ir sutrupintos ŽCh257.
ši̇̀rdžia sutrùpinta nuolankiai: Dėkavojame tau širdžia sutrupinta ir nužeminta PK30.
1 pasutrùpinti (dial.) tr. papjaustyti: Pasutrùpino cibulių Ad.
1 užtrùpinti tr. K trupinant užbarstyti: Burokų skilčių supjausto, ben kiek silkės užtrùpina Alz.