×tė̃myti, -ija (-yja J, Jrk), -ijo (brus. цямiць) NdŽ, tė́myti NdŽ
1. tr. MŽ N, J, Š, Rtr, FrnW, Krp, Plt, Skr, Slm atidžiai žiūrėti, sekti (ppr. akimis), stebėti: Tė̃mijo tė̃mijo ir pamatė Ktk. Jau kai pradėjo klepsėt padkava, tai tė̃mijau visą kelią, kad neatmestų Krd. Nelabai tė̃mijau, gal ir anas te buvo Aln. Dabar vyrai sustojo ir tėmijo, kas ten per prajovas turės nusiduoti BsV240. Girdėte girdėjau, ale netė̃myjau JV692. Akis ir ausis pastatęs klausė ir tėmijo, ką kunigas sakė Tat. Tė̃mytinas KŽ.
^ Tėmyk, iš kurios pusės vėjas pučia PPr235(Trg).
tė̃mytinai
2. refl. tr. R221, M295, K, M, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, Všv, Vl, Grš dėtis į galvą, dėmėtis, įsiminti: Tė̃mykitės dainas, kad išmoktumėt J. Kad žmogus čia viską tė̃mytumeis, tai atsimintum Skdv. Vedys par mėglavimos mergai tė̃myjas, kokio jijė būdo, kokios išmanės, kokios nešenės, kokių darbų JR6. Nesitėmija nieko N. O iš tos sekančius žodžius tėmykimės Ns1846,1. Tėmytisi Q294.

×įtė̃myti
1. tr. Q480, NdŽ, KŽ pastebėti: Labai reikia žiūrėt, kad įtė̃myčia Slv. Aukso žvaigzdeles mat buvo įtė̃myjus juodu tuočės vystydama Jrk86.
2. refl. tr. MŽ361, S.Dauk, Š, NdŽ, KŽ, Erž, Kl, Varn, Ll, Sk, Skrb, Krs, Ktk įsidėmėti, įsidėti į galvą, įsiminti: Aš gerai įsitė̃myjau, ką tu man sakei K. Dvaro tarnu būdamas, dvariškius būdus įsitė̃mijau, t. y. įsidėmėjau J. Tą daiktą įsitėmykis N. Įsitėmytini žodžiai N. Įsitė̃mykis savo kalbėtus žodžius Plik. Aš kelio gerai neinstė̃mijau, tai ir paklydau Slk. Kad įsitė̃myčiau tikrai, tyčioms pažiūrėjau K.Donel. Įsitė̃mytinas KŽ.
įsitė̃mytinai

×ištė̃myti žr. patėmyti 1: Nežinau nieko, par daug neištė̃mijau Skdv.

×nutė̃myti tr.
1. LL234, Alk, Vl, Gž pastebėti: Nenutė̃mijau, kad jis neša vogtus linus J. Nutė̃myjo pulką plėšikų prie kalvos prieinant Jrk76. To keleivio nieks nė nenutėmijo BsPIII12(Nm).
2. KŽ nužiūrėti, parinkti, numatyti: Varšaviečiai į redaktorius nutėmijo Šerną V.Kudir.
| refl. tr.: Jau seniai jis buvo mergiščią nusitė̃mijęs Gž.

×patė̃myti tr.
1. Q480, N, NdŽ, KŽ, Trk, Tv, Klk, Kin, Pun, Skrb, Vad, Slm, Aln, Žž pastebėti: Patė̃mijau ją šieną vagiant, t. y. nusergėjau J. A nepatė̃mijai, kur banda? Krž. Nor neregiančiom anas darė, ale aš vis tiek patė̃mijau Prng. O vienok medis buvo patėmytinas V.Kudir.
^ Kito aky krislą patė̃mija, o savo pagalio nemato Vžns.
patė̃mytinai adv.: Kada saulė pradėjo iš pietų eiti, Širmis patėmytinai pradėjo apilsti V.Piet.
2. atkreipti dėmesį, pažiūrėti: Kai eini pro šalį, ir mano gyvulių patė̃myk, kad nebūt nutrūkę Šmn. Kad čia būsita, patė̃mykita, kad malkos neiškristų Skr.
3. KŽ nustatyti, ištirti: Nuo ko Šidlavos vardas paeina, sunku patėmyti A1884,407.
4. KŽ pasakyti, paminėti.

×užtė̃myti tr.
1. Sch208, NdŽ, KŽ, Sug, Tj, Bsg, Žlp pastebėti: Ponas užtė̃mijo, kad mes geras pievas turime ir todėl atėmė nuo mūsų J. Da sykį užtė̃mysiu, kad kreti griūšias, jau vis tiek gausi! Gs. Užtėmijo ūkininkas, jog nuo tos obelės kas naktis dingsta po vieną obuolį BsPII135-136(Ar).
2. prikišti: Užtė̃myti kam ką KŽ.