×stanãvyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (l. stanowić) tr.
1. J dėti, statyti į vietą.
2. KŽ sulaikyti, stabdyti.
3. NdŽ nustatyti, paskirti: [Dievas] stanavijo koronę and galvžudystės Ch1Moz9,1. Neturu stanãvytos (pastovios) vietos Krtn.
4. sudaryti: Kielikas stanavija dalį afieros brš.

×apstanãvyti
1. tr. apstabdyti, apraminti: Apstanavyk vaikus, kad neišdykautų Vv.
| refl. Lš: Jau dabar ir anas apsistanãvijo Trgn.
2. intr. nuspręsti, numatyti: Jau mūsų apstanãvyta, kur burokai dėtie – geriausia reiks kapčiun Km.
3. refl. apsistoti: Bent kartą gal ir čia apsistanãvysi Trgn.

×nusistanãvyti KŽ; TP1880,37 nusistovėti, nurimti (apie orą): Palauk, gal oras nusistanãvis, ir pareisi Trgn. Vėjas nusistanavyja (nusitaiso) BzF176.

×pastanãvyti tr. KŽ
1. J nuspręsti, numatyti, pasiryžti: Kiek pastanavijau, tiek ir duosiu Vv. Pagistanavyk stipriai iš visos širdies artimą kaip sau patį mylėt brš.
| refl. Rs.
2. paskirti: Pasirodžiau tau, idant tave pastanavyčia tarnu Ch1ApD26,16.

×užstanãvyti
1. tr. KŽ nustatyti, paskirti.
2. refl. BS20 sustoti: Čia vėl užsistanãvyja [svočia] ties vartais JR98.