2 smil̃kti, -sta, -o intr. K, J, Š, Rtr, Stl, Nt, Trk, Slnt, Plt, smi̇̀lkti J, Rtr, RŽ, FrnW skaudėti, mausti (ppr. apie nuvargintą, užtirpusią kūno dalį): Smilksta ranka, kad nuvargsta J. Sumuštoji koja vis smil̃ksta Kv. Visi kaulai smil̃ksta – ar tik nebūs lytaus Vkš. Ka tik pasilenku, tujau nugara smil̃ksta Vkš. Negaliu, visas pilvas smil̃ksta Rdn. Jau trečią dieną galva smil̃ksta Brs. Duonos [numestą] trupinelį ieškok, kol akys ims smil̃kti Šts. Žioplos smil̃ksta iš juokų Šts. Aplamdytos strėnos smil̃ksta NdŽ. Sunku pastovėti, smil̃ksta visas kūnas, smil̃ksta Skdv. Smilksta koja besėdint, t. y. tirpsta J. Naktį ma[n] tankiai smil̃ksta rankos Jrb.
2 įsmil̃kti intr. Rtr, NdŽ, Akm, Sd, Plt, Kl, Gršl, Krtn, Kv, Trg, Vdk, Rs, Ar, įsmi̇̀lkti J, Š, RŽ; D.Pošk pavargus įskausti, užtirpti: Tė, ir tu pasuk bent biškį [girnas], o munie jau ir ranka įsmil̃ko Brs. Vakar norėjau gana papašyti vilnų – tujau įsmil̃ko rankos Lk. Muzikantams įsmilko rankos, šokėjams sustiro kojos rš. Aš ilgai negaliu stovėti – kojos įsmil̃ksta Slnt. Įsmilko kojelės bestovint JR89. Nugara taip įsmil̃ko, kad nebegaliu nė atsitiesti Pj. I kupra įsmil̃ko, medžius bepjaunant Krš. Strėnos įsmil̃ko, bulbes bekasant Vkš. Atsiklaupęs melža – įsmil̃ksta nugara Jrb. Veizėjau atsivertusi, kol galva įsmil̃ko Skd.
◊ liežùvis įsmil̃ko Jrb nusibodo kalbėti: Liežùvis belojant įsmil̃ko, t. y. pailso J. Mergos truputį jau aprimo rieties, o motinoms dar liežuvis neįsmilko Žem.
2 nusmil̃kti intr. K, Rtr, Š, NdŽ nuvargus įskausti, nutirpti: Rankos kojos nusmilko besėdint, kad buvo suriestos, prispaustos J. Tei nusmil̃ko rankos, toli būčiau nenešęs Erž. Visa mano kairė pusė nusmil̃kus nusmil̃kus Jrb. O tei nusmil̃kusios strėnos žemai Krš. Vilkeli, vilkeli, jau man nusmilko tas ragelis, už kurio tu laikai MPas.
◊ liežùvis nusmil̃ko nusibodo kalbėti: Pails gulbino sparneliai, ant marelių skraidančių, nusmilks žmonių liežuvėliai, ant mūs jaunų kalbančių LTR(Rs).
net pãdai nusmil̃ko baisu, šiurpu pasidarė: Tas karstas pradėjo judėti ir ėmė skirtis lentos. Vaikinui net padai nusmilko S.Nėr.
2 pasmil̃kti intr. NdŽ, Gr, Trg, Grdm nuvargus įskausti, nutirpti: Jau ir rankos pasmil̃ko, tą ratą besukant Up. Rankos tiek pasmil̃ksta, kad vakare nėr kur dėt Skr. Pasmil̃ko nugara nu ravėjimo Varn. Rodos, sėdi, ale kupra vis tiek pasmil̃ksta Jrb. Skaityti visai negaliu, tuoj pasmil̃ksta akys Jrb. Ar nepasmilko tau liežuvis nuo pasakų? J. Sūrį kramčiau i kramčiau, i dantys pasmil̃ko Šv.
| prk.: Ana paliko toki pasmil̃kusi (apkiautusi, apdujusi): ką liepa, tik dirba Nv.
2 susmil̃kti NdŽ
1. intr. įskausti, nutirpti, nusmilkti (apie sąnarius).
2. tr. susmelkti, sudiegti.
2 užsmil̃kti intr. nuvargus įskausti, užtirpti: Strėnos užsmil̃ksta, kad pasilenkęs ilgai dirbi J.