sliuõgti, -ia, -ė intr. K.Būg, NdŽ, DŽ1, Dkš, sliúogti Rtr, NdŽ, Nm
1. lipti, kilti (lygiu kamienu, stulpu, virve) pasispiriant kojomis ir laikantis rankomis ar leistis žemyn šliaužiant: Kol šakų neprigriebi, reikia sliuogtè sliuõgti į medį Skr. Sliuogdamas į medį, kelnes perplėšė Plk. Tuomet teko į žibintų stulpus sliuogt ir ant kaminų lipt Mš. Katė sliuogia perkūnsargio stulpu P.Cvir. Jie kaip beždžionės sliuogia laivų lynais rš.
| prk.: Ištemptais siūlais aukštyn sliuogė apyniai rš. Spinduliai linksmai sliuõgė sienomis NdŽ. Jau vilnys sliuogia į viršų P.Vaič.
2. šliaužti: Negali stovėt [kiaulė], an pilvo tep ir sliuõgia Azr. Pamatė jis gyvatę sliuogiant skersai kelią rš.
3. lėtai eiti, slinkti: Karavanai vingiuodami sliuõgė NdŽ. Sakyk, Jonai, pas ką tu teip sliuogi̇̀? Skr. Ir baisios paslaptingos šmėklos tarytum sliuogė į ją iš visų pusių A.Vien. Sliuogė vilkas in bobulę paklausyt, ar užmigo bobulė LTR(Rod).
| Saulė sliuogė vakarop rš.
4. BŽ515 slysti, čiaužti: Slidininkai šypsodamiesi sliuogia tarp apsnigtų beržų rš.
| Ant to šniūro mazgiukai, ka nesliuõgtų ranka Jrb.
5. važiuoti, plaukti: Į geltonuojančių kaitrioje saulėje javų laukus sliuogė kombainai rš. Gatve abiem kryptim sliuogė lengvosios mašinos, zvimbė autobusai rš. Laivas sliuogė pro pilį rš.
6. tekėti, sruventi: Taip pradėjo pilt, tik sliuõgia tas vanduo par langus Vdžg. Iš kairiojo burnos kampo sliuogė per veidą gyva, tamsi srovelė rš.
apsliuõgti, -ia, àpsliuogė intr., tr. Š, apsliúogti Š apšliaužti.

×dasliuõgti, -ia, dàsliuogė (hibr.) intr. prišliaužti: Jis dasliúogęs pavogė jos žiedą (ps.) Kpč.
įsliuõgti, -ia, į̇̃sliuogė intr. Š, įsliúogti Š, Nm
1. K.Būg, Š, BŽ56, Lp, Lkč, Snt, Alvt, Prn šliaužiant įlipti, įkopti: Vaikas buvo įsliuogęs vakar į šitą berželį J.Jabl. Vos įslinkau (įsliúogiau, į̇̃sliuogiau) į medį prie paukščių JI552. Įsliuogęs kaip katinas pasikabino V.Kudir. Apsitaisęs į medį nįsliuõgsi Jrb. Toks lygus medis, be diržo į jį neįsliuõgsi Gs. Kas čia yra įsliuogt vyšnion! Ps. Seniau į aukščiausius stuobrius įsliuõgdavau, o dabar ir į šakotą medį neįlipu Erž. Į pačią viršūnę į̇̃sliuogiau Skr.
2. Š įšliaužti į vidų, įslinkti: Mes įsliuogėme į „skylę“ ir sugulėme, iškišę iš jos galvas rš.
| prk.: Dabar į širdį įsliuogė abejonė rš.
| refl.: Neš tęnai, ka dar kas insisliuõgt (įlįstų vogti) – argi tai padėlys?! Pv.
3. įslysti, įčiaužti: Tuo pakanaliu baugu važiuot – įsliuõgt gali Erž.
išsliuõgti, -ia, i̇̀šsliuogė intr.
1. Rtr, Ser šliaužiant išlipti: Išsliuõgt iš medžio lengviau nekaip medžian įsliuogti Š.
2. lėtai išeiti, išslinkti: Žentas patylomis išsliuogė laukan J.Paukš.
| prk.: Mėnulis išsliuogė iš debesų rš.
3. išslysti: Plerpt išsliuogė iš kišenės butelis rš.
4. išvažiuoti: Mašinos išsliuogė iš gretimų kaimų į plentą rš.
nusliuõgti, -ia, nùsliuogė intr.
1. BŽ522 šliaužiant nusileisti: Įlipau į medį, nusliuogiau žemyn E.Miež. Krizas nusliuogia nuo kumelkos per galvą P.Cvir. Nuo tokio aukšto šiaudų kūgio nùsliuogė i nieko neužsigavo Stak. Mes nusliuogėm šlaitu žemyn rš.
2. nuslysti, nušliaužti, nuslinkti (apie ką sukrautą, uždėtą): Kap tik blogai sukrovėm kūgį, tep kampas ir nùsliuogė Alvt. Akiniai nusliuogė ant paties nosies galo rš.
| prk.: Viskas nuo širdies nùsliuogė Jrb.
3. lėtai nueiti, nuslinkti: Aš pamažu nusliuogiau ligi namų rš. Po akimirkos lapė tylutėliai nusliuogs į tankumyną, ir tiek ją tematysite sp.
parsliuõgti, -ia, par̃sliuogė intr. lėtai pareiti: Tu parsliuogsi linksmutė namo rš.
pérsliuogti
1. intr., tr. perlipti, perkopti: Persliuogęs per tvorą, vaikas pradėjo bėgti slėnio pusėn P.Cvir. Pamažu persliuogiau mūrą rš.
2. intr. peršliaužti: Pérsliuok [ant pilvo] kitan daiktan Lp.
prasliuõgti, -ia, pràsliuogė intr.; Ser
1. praeiti: Šlamėdama sijonais, ji prasliuogia pro vyrą rš.
2. pravažiuoti: Jis sulaikė ją už rankos, pamatęs, kad pro pat juos prasliuogė automobilis rš.
prisliuõgti, -ia (pri̇̀sliuogia), pri̇̀sliuogė intr. NdŽ
1. lėtai, atsargiai prieiti, prislinkti: Vis dėlto kas nor pri̇̀sliuogia čia [prie žuvų] Lp. Prisliuogiau prie sienos, pažvelgiau pro lentų plyšį rš.
2. Žvr prišliaužti: Kaip milžinas peržengė aukštus kalnus, medžius ir, atsigulęs ant pilvo, prisliuogė prie kareivio BsPIII23.
susliuõgti, -ia, sùsliuogė intr.
1. NdŽ, Ser sušliaužti, sukopti visiems ar daliai.
2. lėtai, atsargiai sueiti: Mes, būdavo, ir susliuogiam visi į teatro vidų J.Paukš.
užsliuõgti, -ia, ùžsliuogė intr.; Ls, Ser šliaužiant užkopti: Užsliuõgti į medį NdŽ. Lietaus nutekamuoju vamzdžiu užsliuogiau į antrą aukštą rš.
| Netrukus Jonas visiškai iš kito šono užsliuogė į kalną rš.