Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
užskur̃sti
Apibrėžtis
skur̃sti, -ta, skur̃do intr.
1. L, Rtr, Š, DŽ, KŽ, Kv, Lkv, Šlv labai prastai, vargingai, neturtingai gyventi: Jis seniau skur̃do, bet dabar praturtėjo Gr. Kaip nustojo žmonys arelką gerti, šinkoriai skur̃sti pradėjo J. Tiek uždirbdami, mes tiktai skursti galime Alvt. Kai žmogus be mokslo, skursti̇̀, i gana Dt. Skursti žmogus kaip vėlyvas katinukas rudens metu V.Krėv. Skurstù kaip žirnis prie kelio: kas noria, tas skina, kas noria, tas mina Ob. Skursta kaip rupūžė moly LTsV199(Ldvn). Skurstù kap rupūžė po pamatu Rdm. Skursti̇̀ vargsti kai žiemkentis paršas Btg. Skur̃sta kap utėlė po šašu Mrj, Igl, Lnkl, Klvr.
| tr.: Skurdą skur̃sti NdŽ.
2. darytis neturtingam, skurdėti, nusigyventi: Jam vis nesisekė gyventi – jis vis diena už dienos labiaus skurdo BsMtI101.
3. K, M, LL101, NdŽ vargingai, prastai augti, nykti, menkti: Ans skur̃sta be tarpos, t. y. mažyn eina, kiausta J. Skur̃sta nuo lietaus gyvuoliai J. Skur̃sta javai be trąšų DŽ1. Spragių pažeisti daigai skursta, o kartais ir visai žūva rš. Negali lauka išnešt viščiukų [, kol šalta] – paskui jie pradeda skur̃st Erž.
4. prk. darytis menkam, neturiningam, silpnėti: Uždarius universitetą, dvasinis gyvenimas mieste (Vilniuje) ėmė smukti ir skursti A.Janul. Mat lietuvių dūšios, senais miškais penėtos,… plikuos plotuos, be miško, lyg tartum apkursta, tartum džiūsta nuo saulės ir palengvėl skur̃sta A.Baran.
5. liūdėti, graudintis: Skursta man širdelė, kad ašen martelė LTR(Brž).
apskur̃sti intr. Rtr
1. Ser kiek nuskursti, nusigyventi: Krekenava būtų labai gražus kraštas, tik va apskur̃dęs truputį Krkn. Kaip apskur̃dę žmonės gyveno Upn. Dvaras apskur̃do: nė tie gaidžiai gieda, nė tie kurtai loja Rš.
apskur̃dusiai Senas žmogus, tik teip apskur̃dusiai gyvena Gršl.
2. Sug apskarti, apdriksti, apirti: Ans apskur̃dęs, nuskurdęs, aptrūkęs, blogais rūbais apsivilkęs J. Rankovės apskur̃do Ggr. Ten jie sustojo prie mažos apskurdusios trobelės J.Balč.
3. K, MitI222(Šd), Gmž, Ser, DŽ, Pc kiek sumenkėti, sunykti, apsusti: Apskur̃sti žmogus netrunka Pg. Dėl ko pas mus šiandien arkliai apskurdo? S.Dauk. Čia tai linksmas miškas, neapskur̃dęs Pg. Randa obelį, tokią jau apskur̃dusią Alv. Nuvytę mano visi žolynėliai, apskurdę mano visi takelėliai LTR(Pš).
apskur̃dusiai adv.: Medelis apskur̃dusiai auga Db.
atskur̃sti intr.
1. baigti vargą vargti: Jau aš atskurdaũ Skr.
2. baigti skursti, sunykti, ilgai skurdus: Sode senosios pušies neberadau – matyt, ji savo dienas jau buvo atskurdusi rš.
3. atsigauti: Atskur̃do jau kiek, atsigavo karvė Klt.
įskur̃sti intr.
1. įvargti: Jau aš tiek įskurdaũ, tą karvę beganydama! Jrb.
2. įnikti, įsitraukti: Par darbymetį y[ra] visi įskur̃dę į darbus Šts.
išskur̃sti
1. intr. Š, Rtr skurdžiai išgyventi: Per visą amželį išskurdo ta moteris ant kuklaus žemės sklypelio rš.
2. tr. baigti skursti, išvargti: Nelinkiu nei vienam to skurdo, kurį pats išskurdau rš. Rašė dar jie apie savo neišskurstamą skurdą rš.
| refl. Dkš: Aš jau išsiskurdaũ iš vargo Mrj.
3. intr. Ser praleisti kurį laiką skurdžiai, vargingai augant: Tegul auga, kad jau tiek išskur̃do Vlkv.
nuskur̃sti intr. Rtr, Sml, LKT261(Nj)
1. Amb, L, Ser, DŽ, NdŽ, Dglš patekti į skurdą, nusigyventi: Nuskur̃do, vargšas paliko, nusigyveno Škn. Gyveno kartą du broliai: vienas buvo turtingas, antras nuskurdęs J.Balč. Kur nenuskur̃dęs ūkininkas, trioba būdavo iš plytų Pgg. O nieko netura, nuplyšę, nuskurdę LTR(Dr). Anuodu nuskurdo, ir jų nameliai pradėjo pūti ir griūti BsPII73. Šalis tamsi ir nuskurdus A.Baran. Nuskurdo kaip Merkinės ponai V.Krėv.
^ Dosni ranka nenuskursta KrvP(Lž).
2. SD193, K, BS133, LL292, KŽ, DŽ1, Kv, Lp prastai augant, vargingai gyvenant, užnykti, suvargti: Dabar visa prapuolę …, tik ant lauko pliko kelios kreivos, nuskur̃dę pušelytės liko A.Baran. Javas, nuspelgtas nuo medžio, nuskur̃do J. Nuskur̃dęs šuo J. Nuskur̃dęs arklys NdŽ. Paršelis, jeigu tik nėr iš pradžių gerai paliuobt, nuskur̃sta Pmp. Lapai burokų nuskur̃dę, tik širdelė bent kiek žalia Slm. Nueik į girią – a visi medžiai lygūs: vienas nuskur̃dęs, kitas nesveikas – teip i žmonys Jrb.
3. GGA1885,940, NdŽ vargingai atrodyti, nuskarti, nuplyšti: Nuskurdęs dabar tas sodžius, nei sodų, nei medžių ten nėra V.Krėv. Per ilgą laiką uždaryta ir apleista bažnyčia labai nuskurdo ir apiplyšo TS1901,2. Šiaudinis stogas, jei gerai apdengi, gerai, o jei ne – veizėk, nuskur̃do, paukščiai tujau, varnos nudraskė, nudirbo Lks.
4. pasidaryti nualintam, nenašiam: Nuskur̃dusią žemę paliko anie išsinešdindamys Dr.
5. nusmukti, sumenkėti: Dorybė žibėjo, nedorybė nuskurdo S.Dauk. Tik viena daina ten nenuskurdo V.Krėv.
6. refl. numirti skurstant: Skurs skurs kaip gyvolis i nūsiskur̃s DūnŽ.
paskur̃sti intr.
1. Ser, NdŽ kiek nuskursti, nusigyventi.
2. DŽ, NdŽ kurį laiką skurdžiai gyventi: Ilgai paskurdę po miškus, prisišliejo prie vieno kito lietuvio ūkininko Vaižg.
3. NdŽ prastai, vargingai augant, kiek sumenkti.
4. nuliūsti: Ko tu, bitele, ko tu paskurdai? LTR(Rš).
pérskursti intr. perkęsti skurdą, išvargti: Per naktį tę pérskurdo Plv. Paskui šiap tep pérskurdom Lbv.
praskur̃sti intr., tr. NdŽ, DŽ1 skurdžiai pragyventi, pravargti: Visą gyvenimą praskur̃do, nieko gero nematydama Sb. Šiąnakt čia praskur̃siu, o kitą naktį ieškosiu geriau KzR. Šįmet jau čia praskur̃sim Gs. Mes gyvastį sunkų praskurstam urvuose J.Mač-Kėk.
priskur̃sti intr.
1. NdŽ, DŽ1 ilgai skursti, daug vargo patirti: Pakankamai priskur̃dot be manęs Rm. Kiek reikė[jo] priskur̃sti Lkš.
2. vargingai augant, gyvenant kiek sumenkti: Kiba jy (karvė) buvo priskur̃dus Lp. Ir rugiai priskur̃do LKKIX202(Dv).
suskur̃sti intr.
1. L, Rtr, Ser, DŽ1, KŽ pasidaryti skurdžiam, neturtingam, visiškai nusigyventi: Skursk, kol visai suskursi J.Paukš. Mes vargstam suskur̃dę NdŽ.
2. K, M, Š, LL326, NdŽ, DŽ1, KŽ, Mžš prastai augant, vargingai gyvenant, sunykti, suvargti: Linai be lietų viškai suskur̃do Kp. Šone kelio stovia aviniukas, toks mažutis, suskurdęs, visas dreba LTR(Ob). Gėriukai pavasarį suskur̃dę Ln. Bitės suskur̃dę Klvr. Suvis suskur̃dus merga, ė vyro nori Klt. Da turiu vieną suskur̃dusią tokią dukterį Žsl.
3. pasidaryti neišvaizdžiam, vargingai atrodančiam: Suskur̃do gražūs kadaise ūkiai NdŽ.
4. netekti veiksmingumo, gyvybingumo, susilpti: Marksizmas būtų galėjęs suskursti, jeigu jis nebūtų įstengęs atsakyti į naujus klausimus, iškeltus pasikeitusios istorinės aplinkos (sov.) rš.
5. Sml, Lnkv susigraudinti: Susirinko daug jaunimo mane išlydėti; kad suskurdo man širdelė, nebegal[iu] kalbėti LTR(Jnšk). Man, vargšui žalnierėliui, širdelė suskurdo Grž.
užskur̃sti intr. DŽ1, Al, Dkš, Dt, Užv; Ser prastai augant, vargingai gyvenant, užnykti, suvargti: Užskurdusi ir anksti vargo patyrusi mergaitė lėtai augo P.Cvir. Vaikas toks mažiukas, užskur̃dęs Snt. Tiek užskur̃do paršiukai, mat nėra pieno Upt. Kas te iš to, kad ir pigesnį, kokį ažuskur̃dusį [paršelį] gausi Sdk. Viščiukai ažuskur̃dę, sparneliukais apsleidę, – be močios auga Ktk. Dabar greit nebedės: teip ažuskur̃do, iššalo [vištos] Sdk. Kodė bitės užskur̃dę? LKT212(Lbv). Šįmet mano agurkai užskur̃dę visai Jrb. Čia drebulė tokia užskur̃dus Lš. Užskur̃dusios avižos [K].
1. L, Rtr, Š, DŽ, KŽ, Kv, Lkv, Šlv labai prastai, vargingai, neturtingai gyventi: Jis seniau skur̃do, bet dabar praturtėjo Gr. Kaip nustojo žmonys arelką gerti, šinkoriai skur̃sti pradėjo J. Tiek uždirbdami, mes tiktai skursti galime Alvt. Kai žmogus be mokslo, skursti̇̀, i gana Dt. Skursti žmogus kaip vėlyvas katinukas rudens metu V.Krėv. Skurstù kaip žirnis prie kelio: kas noria, tas skina, kas noria, tas mina Ob. Skursta kaip rupūžė moly LTsV199(Ldvn). Skurstù kap rupūžė po pamatu Rdm. Skursti̇̀ vargsti kai žiemkentis paršas Btg. Skur̃sta kap utėlė po šašu Mrj, Igl, Lnkl, Klvr.
| tr.: Skurdą skur̃sti NdŽ.
2. darytis neturtingam, skurdėti, nusigyventi: Jam vis nesisekė gyventi – jis vis diena už dienos labiaus skurdo BsMtI101.
3. K, M, LL101, NdŽ vargingai, prastai augti, nykti, menkti: Ans skur̃sta be tarpos, t. y. mažyn eina, kiausta J. Skur̃sta nuo lietaus gyvuoliai J. Skur̃sta javai be trąšų DŽ1. Spragių pažeisti daigai skursta, o kartais ir visai žūva rš. Negali lauka išnešt viščiukų [, kol šalta] – paskui jie pradeda skur̃st Erž.
4. prk. darytis menkam, neturiningam, silpnėti: Uždarius universitetą, dvasinis gyvenimas mieste (Vilniuje) ėmė smukti ir skursti A.Janul. Mat lietuvių dūšios, senais miškais penėtos,… plikuos plotuos, be miško, lyg tartum apkursta, tartum džiūsta nuo saulės ir palengvėl skur̃sta A.Baran.
5. liūdėti, graudintis: Skursta man širdelė, kad ašen martelė LTR(Brž).
apskur̃sti intr. Rtr
1. Ser kiek nuskursti, nusigyventi: Krekenava būtų labai gražus kraštas, tik va apskur̃dęs truputį Krkn. Kaip apskur̃dę žmonės gyveno Upn. Dvaras apskur̃do: nė tie gaidžiai gieda, nė tie kurtai loja Rš.
apskur̃dusiai Senas žmogus, tik teip apskur̃dusiai gyvena Gršl.
2. Sug apskarti, apdriksti, apirti: Ans apskur̃dęs, nuskurdęs, aptrūkęs, blogais rūbais apsivilkęs J. Rankovės apskur̃do Ggr. Ten jie sustojo prie mažos apskurdusios trobelės J.Balč.
3. K, MitI222(Šd), Gmž, Ser, DŽ, Pc kiek sumenkėti, sunykti, apsusti: Apskur̃sti žmogus netrunka Pg. Dėl ko pas mus šiandien arkliai apskurdo? S.Dauk. Čia tai linksmas miškas, neapskur̃dęs Pg. Randa obelį, tokią jau apskur̃dusią Alv. Nuvytę mano visi žolynėliai, apskurdę mano visi takelėliai LTR(Pš).
apskur̃dusiai adv.: Medelis apskur̃dusiai auga Db.
atskur̃sti intr.
1. baigti vargą vargti: Jau aš atskurdaũ Skr.
2. baigti skursti, sunykti, ilgai skurdus: Sode senosios pušies neberadau – matyt, ji savo dienas jau buvo atskurdusi rš.
3. atsigauti: Atskur̃do jau kiek, atsigavo karvė Klt.
įskur̃sti intr.
1. įvargti: Jau aš tiek įskurdaũ, tą karvę beganydama! Jrb.
2. įnikti, įsitraukti: Par darbymetį y[ra] visi įskur̃dę į darbus Šts.
išskur̃sti
1. intr. Š, Rtr skurdžiai išgyventi: Per visą amželį išskurdo ta moteris ant kuklaus žemės sklypelio rš.
2. tr. baigti skursti, išvargti: Nelinkiu nei vienam to skurdo, kurį pats išskurdau rš. Rašė dar jie apie savo neišskurstamą skurdą rš.
| refl. Dkš: Aš jau išsiskurdaũ iš vargo Mrj.
3. intr. Ser praleisti kurį laiką skurdžiai, vargingai augant: Tegul auga, kad jau tiek išskur̃do Vlkv.
nuskur̃sti intr. Rtr, Sml, LKT261(Nj)
1. Amb, L, Ser, DŽ, NdŽ, Dglš patekti į skurdą, nusigyventi: Nuskur̃do, vargšas paliko, nusigyveno Škn. Gyveno kartą du broliai: vienas buvo turtingas, antras nuskurdęs J.Balč. Kur nenuskur̃dęs ūkininkas, trioba būdavo iš plytų Pgg. O nieko netura, nuplyšę, nuskurdę LTR(Dr). Anuodu nuskurdo, ir jų nameliai pradėjo pūti ir griūti BsPII73. Šalis tamsi ir nuskurdus A.Baran. Nuskurdo kaip Merkinės ponai V.Krėv.
^ Dosni ranka nenuskursta KrvP(Lž).
2. SD193, K, BS133, LL292, KŽ, DŽ1, Kv, Lp prastai augant, vargingai gyvenant, užnykti, suvargti: Dabar visa prapuolę …, tik ant lauko pliko kelios kreivos, nuskur̃dę pušelytės liko A.Baran. Javas, nuspelgtas nuo medžio, nuskur̃do J. Nuskur̃dęs šuo J. Nuskur̃dęs arklys NdŽ. Paršelis, jeigu tik nėr iš pradžių gerai paliuobt, nuskur̃sta Pmp. Lapai burokų nuskur̃dę, tik širdelė bent kiek žalia Slm. Nueik į girią – a visi medžiai lygūs: vienas nuskur̃dęs, kitas nesveikas – teip i žmonys Jrb.
3. GGA1885,940, NdŽ vargingai atrodyti, nuskarti, nuplyšti: Nuskurdęs dabar tas sodžius, nei sodų, nei medžių ten nėra V.Krėv. Per ilgą laiką uždaryta ir apleista bažnyčia labai nuskurdo ir apiplyšo TS1901,2. Šiaudinis stogas, jei gerai apdengi, gerai, o jei ne – veizėk, nuskur̃do, paukščiai tujau, varnos nudraskė, nudirbo Lks.
4. pasidaryti nualintam, nenašiam: Nuskur̃dusią žemę paliko anie išsinešdindamys Dr.
5. nusmukti, sumenkėti: Dorybė žibėjo, nedorybė nuskurdo S.Dauk. Tik viena daina ten nenuskurdo V.Krėv.
6. refl. numirti skurstant: Skurs skurs kaip gyvolis i nūsiskur̃s DūnŽ.
paskur̃sti intr.
1. Ser, NdŽ kiek nuskursti, nusigyventi.
2. DŽ, NdŽ kurį laiką skurdžiai gyventi: Ilgai paskurdę po miškus, prisišliejo prie vieno kito lietuvio ūkininko Vaižg.
3. NdŽ prastai, vargingai augant, kiek sumenkti.
4. nuliūsti: Ko tu, bitele, ko tu paskurdai? LTR(Rš).
pérskursti intr. perkęsti skurdą, išvargti: Per naktį tę pérskurdo Plv. Paskui šiap tep pérskurdom Lbv.
praskur̃sti intr., tr. NdŽ, DŽ1 skurdžiai pragyventi, pravargti: Visą gyvenimą praskur̃do, nieko gero nematydama Sb. Šiąnakt čia praskur̃siu, o kitą naktį ieškosiu geriau KzR. Šįmet jau čia praskur̃sim Gs. Mes gyvastį sunkų praskurstam urvuose J.Mač-Kėk.
priskur̃sti intr.
1. NdŽ, DŽ1 ilgai skursti, daug vargo patirti: Pakankamai priskur̃dot be manęs Rm. Kiek reikė[jo] priskur̃sti Lkš.
2. vargingai augant, gyvenant kiek sumenkti: Kiba jy (karvė) buvo priskur̃dus Lp. Ir rugiai priskur̃do LKKIX202(Dv).
suskur̃sti intr.
1. L, Rtr, Ser, DŽ1, KŽ pasidaryti skurdžiam, neturtingam, visiškai nusigyventi: Skursk, kol visai suskursi J.Paukš. Mes vargstam suskur̃dę NdŽ.
2. K, M, Š, LL326, NdŽ, DŽ1, KŽ, Mžš prastai augant, vargingai gyvenant, sunykti, suvargti: Linai be lietų viškai suskur̃do Kp. Šone kelio stovia aviniukas, toks mažutis, suskurdęs, visas dreba LTR(Ob). Gėriukai pavasarį suskur̃dę Ln. Bitės suskur̃dę Klvr. Suvis suskur̃dus merga, ė vyro nori Klt. Da turiu vieną suskur̃dusią tokią dukterį Žsl.
3. pasidaryti neišvaizdžiam, vargingai atrodančiam: Suskur̃do gražūs kadaise ūkiai NdŽ.
4. netekti veiksmingumo, gyvybingumo, susilpti: Marksizmas būtų galėjęs suskursti, jeigu jis nebūtų įstengęs atsakyti į naujus klausimus, iškeltus pasikeitusios istorinės aplinkos (sov.) rš.
5. Sml, Lnkv susigraudinti: Susirinko daug jaunimo mane išlydėti; kad suskurdo man širdelė, nebegal[iu] kalbėti LTR(Jnšk). Man, vargšui žalnierėliui, širdelė suskurdo Grž.
užskur̃sti intr. DŽ1, Al, Dkš, Dt, Užv; Ser prastai augant, vargingai gyvenant, užnykti, suvargti: Užskurdusi ir anksti vargo patyrusi mergaitė lėtai augo P.Cvir. Vaikas toks mažiukas, užskur̃dęs Snt. Tiek užskur̃do paršiukai, mat nėra pieno Upt. Kas te iš to, kad ir pigesnį, kokį ažuskur̃dusį [paršelį] gausi Sdk. Viščiukai ažuskur̃dę, sparneliukais apsleidę, – be močios auga Ktk. Dabar greit nebedės: teip ažuskur̃do, iššalo [vištos] Sdk. Kodė bitės užskur̃dę? LKT212(Lbv). Šįmet mano agurkai užskur̃dę visai Jrb. Čia drebulė tokia užskur̃dus Lš. Užskur̃dusios avižos [K].
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): skursti,užskursti,suskursti,atskursti,apskursti,išskursti,įskursti,paskursti,nuskursti,praskursti,perskursti,priskursti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: impoverishment
prancūzų kalba: pauvreté
vokiečių kalba: arm
rusų kalba: становиться бедным
lenkų kalba: zubożenie
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)