svajójimas sm. (1) Rtr, KŽ; L → svajoti:
1. Š, FT, DŽ Tušti, niekingi svajójimai NdŽ. Atvažiavęs sūnaus parsivežtų, tėvas pirmą kartą pajuto griūvant savo svajojimus apie Napalį kaipo gerą padėjėją darbuose Vaižg. Pasakojo ir svajojo, ir pats tais svajojimais tikėjo J.Bil. Gyvenimas neskundė pamokų, buvo jos šiurkščios, plakė sielą, blaškė vaikiškus svajojimus LzP. Aš ėmiau gėdytis savo paikų svajojimų J.Balč. Svajojimuose paskendęs LL211.
2. Tūli netikėliai platina savo kvailo proto svajojimus V.Piet.
3. NdŽ → svajoti 5: Liuosas svajojimas oro ir vis gaivinantys saulės spinduliai yra ynu pajudinimu jų (augmenų) sulos S.Dauk.
įsisvajójimas sm. (1) NdŽ, KŽ; LL267 → įsvajoti (refl.): Mane iš mano įsisvajojimo išvedė muitininkas Šlč.
pérsisvajojimas sm. (1) → persvajoti 3 (refl.): Dėl tokio persisvajojimo nebegali rimtai, dėmesingai dirbti rš.
prasvajójimas sm. (1) KŽ; Rtr → prasvajoti.
susvajójimas sm. (1)
1. refl. → susvajoti 2 (refl.): Iš to mieguisto susisvajojimo prikėlė ją tyla rš.
2. → susvajoti 3: Ir vis tatai pagamino klaikus pono susvajojimas LzP.
užsisvajójimas sm. (1) DŽ1 → užsisvajoti: Riksmas pažadino ją iš užsisvajojimo rš.