1 rangýti, rañgo, rañgė tr. N, M
1. Mrk vynioti, ringuoti: Vadeles, audeklą rangýti DŽ1. Tolei rangýk audeklus, kolei seksis nunešt upėn Rud. Rañgom drobę krūvon Dv.
| refl.: Vis negalima buvo žinot, ar virvė gilyn eina, ar an[t] vietos užkliuvus rangos BsPII217.
ǁ refl. tr. mūturiuotis, rištis: Žmogus abrūsu kaklą rañgos A.Baran.
2. raityti, garbanoti: Rangai̇̃ plaukus, dėl to tokie nutriušę Slm. Gal buvo treji metai – tavo čiupryna gelsva, rangýta – graži mergytė buvai Kp. Žaliojo berželio lapeliai karpyti, o mano mergelės plaukeliai rangyti (d.) Rš.
ǁ raišioti, narstyti: Ant viršūnių eglutėlių kasnykai rangyta LTR(Žl).
3. N vinguriuoti, kaitalioti, moduliuoti: Balsą rangau MŽ. Stengiasi išmokyti savo chorus naujamadžių rangytų dainų rš.
4. daryti vingiuotą, sukioti vingiais: Ėmė kviesti į vidų ir lipti rangytais siauručiais geležiniais laiptais į aukštą Pt. Teka per pievas upeliai rangyti A.Baran.
rangýtai adv.: Rangýtai eidavo toks [v]anduo Krs.
| refl.: Nežinau, kaip tas kelias rañgos Vb. Tarp medžių rangosi takelis rš.
| Dūmai rangėsi rš. Ten gaisrai gyvatėm rangos S.Nėr.
ǁ refl. darytis nelygiam (apie paviršių): Seniau žemės kevalas daug smarkiau rangėsi, raukšlėjosi Mš.
5. K lankstyti, riesti: Pasirėmęs lazdele, sunkiai rangė dėdė Simanas senus savo kaulus, kol atsisėdo ant žemės J.Bil. Senesni ir jaunesni glaudžiasi tada prie sienų ir rango kojas pasuolėn V.Krėv. Remlys rangomas vien murma, vien sustyręs J. Rañgė jis ją (karviukę) į krūvą ir kišo į maišą LB174.
^ Būk kaip namie, tik kojų ant stalo nerangyk KrvP(Zr).
6. šnek. įveikti, nugalėti: Jis visus lengvai rañgo DŽ1. Rango vaikai tėvą J.
^ Dieve, duok jam dangų, ale tegu te jį rango LTR(Grk).
7. refl. R233, N, K, Klt, LKT267(Brž) raitantis judėti, raivytis, raitytis: Mačiau, garnys gyvatę nešė, ta rañgosi apė snapą Dkš. Skruzdėlynan mesta gyvatė rañgos rañgos, ir kaip mat jos vieni kaulai Kkl. Rangykis lovo[je] – ar nekelsi J. Ligonis rangos ir, susirangęsis in ringą, ringso bei miega J. Aš sušalęs po pečiumi rangiaũs ir nemaigiai miegojau J. Rangiaũs, rangiaũs i vė susnūdau Dglš. Rañgos arklys Dglš. Ir margis, užlipęs ant priesvirnio, rangos K.Bink. Rangosi kaip gyvatė ant kupsto LTR(Rs). Rangosi kaip šuva ant girnų LTsV120(Šd).
^ Vienas šuva susirangė ant kelmo – ir visi rangos LTR(Grk). Ant broliukų rankų gyvatės rangos (tvora) LTR(Vdk).
8. refl. vargiai lipti, ropštis: Aš keliuos, rangaũs iš lovos lauk vargais negalais Jrb. Nusikosėjo senis, pasivartė, nukorė kojas ir pradėjo rangyties nuo krosnies Ašb. Na, kokių plynių tu dabar nesirangai [iš bričkos], da ve rėpso lyg kokia kerplėša Ašb. Keliolika keliauninkų tingiai rangosi iš vagonų Pt. Senesniam [gaisrininkui] lipt an stogų, rangýtis an kaminų kap i netinka Gs. An kiemo vartus užkėlė, mislijo, kad jau anos (laumės) per vartus nelips, žiūri, kad jau rangosi per vartus BsPIV132. Ėmėm rangytis į stačius skardžius, slidžiais kriaušiais ropoti J.Jabl. Senis – jam sunku ant arklio rangýtis Snt.
9. refl. Ps išsisukinėti, vangstytis: Dabar kožnas rañgosi su kelione Ėr. Kai iš kito, tai, iškišęs liežiuvį, laukia, o kai pačiam reikia duot – tai tik rañgos Jnšk. Ko da rangai̇̃s sakyt, sakai, kad žinai Tvr. Tu nesirangýk, o tūjau imkis darbo Up. Ano pusė (žmonos) kad ir vidunakty [prašo vežti], veža, o kad čia, tai jau rañgos Sim.
◊ gémbę rangýti gyventi, verstis: Jonas jau ir dabar sunkiai rañgo gémbę, kažin kaip toliau eis Pnd.
1 aprangýti
1. tr. apvedžioti ringėmis: Seniau mergaitės ir drobines skareles gražiai išpuošdavo, aprangýdavo pakraštėlius visokiom ringėm, gembėm Jž.
2. refl. Š apsivyti, apsivynioti: Ramtydavo lazdas visokias: tai gyvatę apsirañgius lig rankenai, tai galvą Krs.
1 atrangýti tr. atraityti.
◊ sveikãtą atrangýti Lp prikulti, primušti.
1 įrangýti
1. tr. sugebėti suraityti, suringuoti, sugarbanoti: Ir įrañgo gi dabar mergos plaukus Š.
2. refl. Š, DŽ rangantis įeiti, įšliaužti: Žaltys įsirango žiemoti (ps.) J.Jabl. Jauniausioji žiūri – jos marškinių rankovėje įsirangęs žaltys begulįs rš.
^ Be kojų, be rankų, o į medį įsirango (apynys) LTR.
3. refl. sunkiai įlipti, įsiropšti, įlįsti: Paskubom įsirangiau į vežimą rš. Durys buvo užrakytos, tai per langą insirañgė ir apvogė Alv. Šiaip teip įsirangiaũ į bertainį Skr. Dabar į medį įsirangė jaunas linksmas vaikinukas A.Vencl. Į olas įsirangiusius BzF162. Įsirangė kaip ežys pas gyvačių LTR(Grk).
1 išrangýti tr.
1. išvynioti: Einu, audeklus išrangýsiu Mrk.
2. išraityti, sugarbanoti: Ažeisiu į kirpėją, kad išrangýtų plaukus Š.
| refl. tr.: Išsirañgė ūsus ir plaukus – koks dabar gražeiva Š.
3. DŽ1 išsukioti vingiais, išvingiuoti: Mūsų laukuose ribos išrangytos, masyvai neturi taisyklingų formų rš. Upė ėjo išrangyta, o dabar tiesiog bėgs Vdn.
| refl. DŽ1: Išsirañgo kelias labai Krd. Upė čia išsirañgo Krd.
4. refl. vingiais išeiti, prasibrauti: Išsirangiaũ tarp medžių, kur ankštas kelis J.
| Ilgai trunka, kol par plonikes žarnas vanduo išsirañgo Skr.
5. išsisukti: Slinkas išsirañgė su liežuviu, su kalba, rankų neprikišęs, ir tada kiti darbą nudirba J. Šiaip taip jau iš tos bėdos išsirangiaũ Skdv. Da šituo rozu išsirangiaũ, kažno kaip toliau bus Ktk.
6. prk. vingriai išpasakoti: Išrañgo pasakų, visokių moka ana Ad.
| Buvo raštingas, vieną kitą žodį net vokiškai išrangydavo rš.
7. refl. BŽ77, DŽ raitantis išeiti, išlįsti: Ji kaip voverė išsi̇̀rangė par šakas, ir žiūrėk – jau lenkia viršūnę Ps. Gyvatė išsirañgė iš kelmo Š. Durys užrakintos, išeit jam nėr per kur, tai jis išsirangė per kaminą ant stogo BsMtI35.
8. refl. praleisti kurį laiką raitantis: Visą naktį išsirangiaũ ant pliko suolo Š.
9. refl. sunkiai išlipti, išsiropšti: Išsirañgė iš vežimo Lp.
10. šnek. išvalgyti: Gana: bliūdą išrangiaũ, parsivalgysiu Mžš.
◊ káilį išrangýti išperti, išmušti: Jam reikia gerai káilį išrangýti, tada jis bus kitoks Skr.
1 nurangýti
1. intr. vingiuojant nueiti: Palei krūmais nuejom, nurañgėm Rk.
ǁ refl. vingiais nusitęsti: Ten tas pats ravas nusirañgo Pc. Aš pamatysiu, kaip nusirango takas į pakalnę rš.
| Kaip gedulo juostos dangumi nusirango juodi gamyklų dūmai rš.
| prk.: Šypsulys nusirangė jam lūpomis rš.
ǁ refl. nutįsti: Eglė stovi, o jos pilkos, storos šaknys nusirango ne į sausą žolę, o į vandenį rš.
2. refl. pasivolioti, pasigulėti: Ant suolo ir pasuoly kaip dvaro kalelė nusirangei NS715.
3. refl. sunkiai nulipti, nusiropšti: Jau tėvas paseno, dirbt nieko negalia, nuo pečiaus nenusirañgo LKT182(Stak). Meškinas nusrangė nuog pirkčios ir liepė mergai kitą ausį pakrapštyt LTR(Rdm).
4. tr. šnek. nuplakti: Nurañgė vaiką diržu, ir verkia jis dabar Vdžg.
1 parangýti tr.
1. palenkti, pariesti: Parangiusi po savim kojas, ji tarsi žaidė šilkiniais savo keliais V.Myk-Put.
ǁ palamdyti: Negaliu aš jį parangýti J.
2. išlankstyti, išraityti: Tei paranku lipt: laiptukai parangýti Jrb.
3. raitant pakraipyti, pavingiuoti: Kuriai (kiaulei) pataikys, toji kiek pasibėgės, uodegą parangys ir vėl knisinėja sau šlapią, atlytą žemę V.Krėv.
4. refl. DŽ pasilankstyti, pakrutėti: Jis priėdęs pūkščioja ir negal pasirangyti J. O tasai ramstis padaro kūną sustingusiu, kad negal pasirangyti, kaip sakoma, it vilkas vienu kaulu Vd. Šiandie nepasirangai̇̃ – kaip vieno kaulo Pc. Sẽniai nepasirango Vdžg. Daba pasirangýt negaliu; ka diktas būč, pasidaryč vaną – viską (visus skausmus) ištraukt Btg.
5. refl. paskubėti: Nepasirangái, eik greičiau! Jrb. Pasirangýsi, kai perliesiu [botagu] Srv. Jie niekur neina, nepasirañgo – tai tinginiai! Skr.
6. refl. palįsti rangantis:
^ Šėrengė varangė po suolu pasirañgė (šuo) BsM.
7. refl. pasirąžyti: Pabudęs iš miego, vyriškis pasirangė, nusižiovavo rš.
8. refl. prk. pavargti: Pasrangýsi da su pyliavom Ktk.
1 prasirangýti vingiais praslinkti: Prasirañgo užnarviais pro policiją Ėr.
1 prirangýti tr. šnek.
1. Grš privalgyti, prikimšti: Ką jis valgys sriubos, dešrų prirañgęs Mrj. Aš dabar prirangiaũ, prirangiaũ vakarienės, i[r] miegot bus nebegera Mžš.
| refl. DŽ.
2. Skr pridergti: Pavalgęs kap prirañgė, tai kap arklys Arm. Ot prirangei, kad ir žėba neperšokt Pls.
1 surangýti tr.
1. K, DŽ, Lp sulankstyti, suringuoti: Surangýk šitą audeklą Vlk. Nemoki surangýti vadelių Sdb. Tai ne dešrelės – aš pamačiau: virvės surangytos ir pakabintos besančios Tat.
^ Mano tėvo juostos niekas nesurango (kelias) Rš.
2. suglamžyti, suraukšlėti: Nesurangýk man skepečiukės Prn. Nesurañgai spadnyčios OG290.
| refl.: Tokia kieta marška, net susrañgius Kp. Susrangė kap skūrotas ant ugnies Knv.
3. suraityti, sugarbanoti: Babilonėnai buvo surangytomis barzdomis rš.
ǁ susukioti: Surañgė reikas [bombarduodami] Dglš.
| refl.: Kevalas susirangęs, susisukęs vadinas kriauklas J.
4. sulenkti, suriesti: Jis pasitraukė arčiau į senelę, surangė kojytes ir paslėpė jas po marškinaičiais V.Krėv. Kojas surañgė pasuoly Kp. Gyvas kaip katė – nesurangysi, tik maiše nuskandinsi KrvP(Mrk).
| refl. tr. intr. DŽ: Sėduos i kojas susrangaũ Ad. Tas nesusirañgo K. Pirty vaikai tik gali maudytis, aš nesusirangaũ Vdžg. Gal vilko brolis, kad nesusrangai? LTR(Ds). Po pečiumi palindęs, in ringą susirangęs ringso J. Susrañgęs guli Grv. Aš pabundu, žiūriu – Algiukas susirañgęs plikom kinkelėm Klov. Ji vėl atsigulė, susirangė kamuolėlin J.Dov. Ant maišo susirañgęs guli šuva PnmA. Priėjęs atrado angį susirangiusią J.Jabl(PrL).
| Prie bilietų kasų ilgiausia, susirangius eilė V.Bub.
^ Susirangė kaip šuva ant girnų Mlt. Vienas šuva susirangė ant kelmo – ir visi rangos LTR(Grk). Šarangė varangė po suolu (po stalu Dov) susirangė (šuo) LTR(Graž).
5. DŽ, Pc, Vb šnek. įveikti, nugalėti: Tu, vyrel, jo nesurangýsi – yra ko pažiūrėt vyro Jnšk. Aš tave kaip šiltą vilną surangysiu rš.
| Žmonės stebėjosi ir atsikvošėti negalėjo, kad tokį žmogų būtų galėjusi giltinė taip greitai surangyti V.Krėv.
6. baigti daibą, susidoroti su darbu.
7. Lkš šnek. suvalgyti, sukirsti: Silkę surangiaũ – gert džiovina Mžš. Atsipjauna duonos riekę, surañgo maldamas Ad.
ǁ sudraskyti: Jau ta[vo], diedule, bobulės nei dūko, nei kvapo – vilkai surañgė (ps.) Rod.
1 užsirangýti DŽ1, Ig, Al, Lp sunkiai rangantis užkopti, užlipti, užsiropšti: Ant pat stogo viršaus užsirañgė Vdžg. Andrulis puto, an[t] pečio žusrañgęs Rod. Ubagas padėkavojo moteriškei, užsirangė an pečiaus ir atsigulė LTR(Dkk). Šiaip taip užsirangė ant jaujos ir pradėjo ten brazdikuot LTR(Kp). Ji ant to kalno vos užsirangė, nes labai aukštas buvo BsPII100.
^ Be kojų, be rankų ant lubų užsirango (dūmai) Pnd.