2 siaũsti, siaũdžia, siaũdė Rtr, DŽ, NdŽ
1. intr. ūžti lekiant, dūgzti, zvimbti (apie vabzdžius): Bitys siaũdžia prieš lietų J. O kas te siaũdžia po sodužėlį? Bitutė, bitelė su bitinėliu JD157. Pilni sodeliai bitelių siaudžia NS754. Tai gražiai siaudžia trake bitinėlis, tai gražiai joja broliukų pulkelis LTR(Bgs). Visoki vabalai tik siaũdžia, siaũdžia Ds.
2. intr. ošti, šniokšti, ūžti (apie medžius): Medis, vėjo pučiamas, siaũdžia, t. y. ūžia, šniokščia J. Miškas siaũdžia – bus lietaus Vžns. Oi siaũdžia gražiai miškas, netil kvėpia gardžiai, siaũdžia, ūžia ir skamba linksmai, dailiai, skardžiai A.Baran. Ir saulė jam skaisčiau leidos ir tekėjo, ir žali sodai linksmiau šlamėjo siausdami su vėjeliu V.Krėv. Siaudžia liepa bekertanti, verkia sesė išveždama NS912. Kad vėjelis pūtė, dobilėliai siaũdė, tai ma sunkus pailsėlis baltuos dobilėliuos JD434.
| Šampanas siaũdžia BŽ619. Vandenėlis bėga, per akmenis siaudžia, negaliu rašyti tėvutėliui laiško LTR(Ob).
3. intr. čiulbėti, giedoti (apie paukščius): Siaudžia griaudžia paukštuželiai LTR(Skd). Girioj karvelėliai siaudžia burkuoja LMD(Kp). Vieversėlis siausdamas šoka vėju plakdamas, plakdamas A.Strazd.
ǁ pratisai, gailiai griežti: Naktigonėj už upelio siaudžia gražiai ant ragelio LTR(Kp).
ǁ tr., intr. dainuoti, giedoti: Ir moterys dėl zabovos siaudė giesmę te prie lovos O.
| prk.: Pilvas siaudė kai iš rago O.
ǁ pratisai sakyti, tarti: Tai kas gi tokius niekus pramanė? – Kas! – visi vienu balsu siaudė Vaižg.
4. intr. skambėti, gausti (apie varpus, vargonus): Vargonus pastatė: dūduoja, siaudžia, piemenis iki ašarų ima… O giesmės! J.Balt. Visi varpai siaudžia LTR(Ktk).
ǁ sklisti, aidėti gausmui: Ramiai siaũdė jų giesmelės BM55(Žb). Susirinkę keletas suderina balsus ir uždainuoja taip, jogei balsas eina siaũsdamas BM23(Č). Siaudė laukais lydinčiųjų giesmė, suokė pamiškėmis J.Paukš. Užgirstam siaũdžiant varpų skardelį BM410(Kp).
ǁ liečiantis prie ko, kelti gausmą: Ar ne paukščių sparnai int varpus vario siaudžia? V.Piet.
5. intr. būti apimtam pratisų garsų aidėjimo, skambėjimo, gaudesio: Kas do dainavimas, net laukai siaũdžia! Šmn. Klernetas, armonika, būdavo, tai taip grodavo, kad net siaũdžia! Pnm. Rėkia, kalbasija, kad net siaũdžia Skp. Skamba namas, siaudžia gryčia kaip vargonai po bažnyčią LTR(Kp). O taip smarkiai merga audžia, net seklyčia siaudžia LTR(Pnd). Juoku, klegesiu siaudžia visas kvartalas Vaižg. Skamba siaudžia žali pagiriai, – atsikėlei, žemele V.Myk-Put.
6. intr. liūdėti, nerimti: Kogi verki, Onytėle, kogi siaudi tu, sesele? LTR(Sv). Širdelė siaudžia, širdelė griaudžia par visą rudenėlį LTR(Ut). Siaudžia griaudžia širdis mano, baigias jaunos dienelės LTR(Kp).
7. tr. supti: Siaudu J1.
2 atsiaũsti, atsiaũdžia, àtsiaudė intr. atsklisti, atgausti: Kad nors vienas žodelis atsiaũstų ir pas mane per jūres marias Jž.
2 pasiaũsti, pasiaũdžia, pàsiaudė intr.
1. paošti, pašniokšti: Ten ir pušelė man pasiaudžia, ir epušė pašlamena lapais rš.
2. pagausti: Groja vargonai pasiausdami̇̀ Kp.
2 susiaũsti, susiaũdžia, sùsiaudė intr.
1. Š, NdŽ imti siausti.
2. NdŽ susilieti į ištisinį gausmą: Ė tie balsai visokie teip krūvon susiaũdžia, kad jų skyrium nežymu, ė tik širdį griaudžia A.Baran.
2 užsiaũsti, užsiaũdžia, ùžsiaudė intr. suošti, užošti: Žali medžiai graudingai užsiaudė, lenkdami lig žemės puikias savo galvas Pč.