2 raũsti, -ia (-a; N, -sta; N), -ė tr. KII362, K; Q631, Sut
1. ardyti žemės paviršių, knisti: Jau kiaulės raũsia kiemą Žrm. Kiaulės pievą raũsia Dv. Meškinas tuojau ėmė rausti žemę Mš. O kam tos kiaulės? – Kad kalnus raustų̃ (ps.) Dv. Dykiai (šernai) raũst[a], kab iškabina, tai kap plūgu LD352(Zt). Bėkit varyt – kiaulės bulbas raũsia! Ut. Kurmis raũsia žemę Klvr. Šį pavasarį kurmiai dirvų nèrausė Kv. Kurmis raũsa – būs lytaus Brs. Žvirblys … mato, kad kurmis ateina, rausdamas žemę, stačiai ant jo lizdo BsPII21. Dugną raũsti (apie laivą) BŽ38.
| Laivelis raũsia vandenį Rod.
| prk.: Užgėrus šnapšės, krau[ja]s pats raũs Šts. Kad ir nemokytas, ale raũsia giliai (gerai nusimano, supranta) Ktk.
^ Rausi giliau, rasi daugiau LTR(Jnš).
| refl.: Kurmis raũsias po žeme K. Jau daugiau nebesi̇̀rausa kurmiai Kv.
ǁ kasantis išversti: Užpuolė kurmis cibulius raũst Rm.
ǁ knisant iškelti, rasti:
^ Gera kiaulė gilią šaknį rausia Lp. Kas šuniui bėdos, kad kiaulė bulbas rausia LTR(Lp).
ǁ arti: Kam tep giliai rausi, kad arklas net dyką žemę išverčia Mrs.
| prk.: Čia jų gyventa ir žemė rausta (verstasi žemės ūkio darbais) jau nuo seno rš.
ǁ apkasinėti, kaupti: Rausiaũ rausiaũ burokus, bet užejo lietus ir vėl suplūkė Slk.
2. kasant žemes daryti (duobę, griovį, urvą ir pan.): Ans raũsia rūsį J. Algimanto kareiviai stvėrėsi už spatų pirmiausiai ir ėmė rausti gilų perkasį V.Piet. Einam grabių raũsti Skr. Pradėjau rausti naują sodželką Vv. Nepaveizėjau, kur anie raũsa tą upę Brs. Jis rausia baisias duobes BsMtI165. Pelė rausia urvą J.
ǁ refl. kapstytis, kastis žemėse, po žemes: Vaikiūkščiai per kiauras dienas apylinkės smėliakalniuose rausės Vaižg. Ėmė sūnūs raustis po visą daržą, ieškodami paslėpto aukso ps. Kalvis kasėsi, rausėsi urve gana ilgai, kol iš jo išsikasė S.Nėr. Dideliame plote rausėsi ekskavatoriai, lyg norėdami prisikasti iki žemės širdies rš. Didžiąją paros dalį lynai praleidžia, besirausdami dumble sp.
| prk.: Priešai pražūtingai rausėsi (stengėsi pakenkti) mūsų šalies viduje rš. O būras privalo kastis, privalo raustis po žemes (dirbti žemę) patsai I.Simon.
| Jo galvoje rausėsi didelės ir baisios mintys J.Marc.
3. kapstyti: Mums nereik nusigėdėt, kad mes …, nusitverdami darbus, mėšlus raũsim ir, laukus įdirbdami, vargsim K.Donel.
4. refl. prk. lįsti, skverbtis: Raũsias kap utėlė paausin Prng.
| Anas raũsės (stengėsi patekti) ant Balčiūniotės užkuriom Ob. Drėgnas šaltis rausias po jo plonus rūbus ir marina nuvargusius sąnarius J.Bil. Klaikumas rausės kiekvieno krūtinėn J.Bil. Į sniego liekanas jau baigia raustis šaltis V.Myk-Put.
5. kasti į krūvą, žerti: Šniokštė, rausė į sieką grūdus J.Avyž. Rausk suplėšytas plunksnas į rėtį Dr. Raũsia kaip višta po savim kiaušinius Snt. Su mediniu šaukštu rausk bitis į angą Rdž. Rauskit žemužę, rauskit juodąją, kad neapdulkėtų margasis grabelis KlvD86. Užejo vidras su viesulu i pradėjo raust šieną viršun TDrIV301.
6. griozti, versti ieškant: O kamgi reikia raũst svetimus daiktus?! Užp. Par mane [vaikai] dažnai raũsia Prng. Rausė tuos pinigus, kad rastų, kokis reik[ia] BsPI17.
| refl.: O tėvas rausėsi lentynoj S.Nėr. Motina pradėjo raustis apatiniojo sijono kišenėse A.Vien. Ko tu taip rausi̇́es po knygas? Slk. Rausiasi piniguose Jž. Nerauskis muno dalykūse Šauk. Nesirausk, susimildamas, po lovą, paskui nepataisysi! Srv.
7. refl. ieškant kokių žinių, atsidėjus sklaidyti, žiūrinėti (raštus): Rausdamasis bibliotekose ir archyvuose, pradėjau domėtis istorine tematika rš. Po tuos laikraščius rausdavosi Plng. Todėl nieko mums nepasiliko, kaip tiktai rausties senovės kningose ir jose ieškoti žinių apie Lietuvos praeitį V.Piet. Nori … rausties surinktuose ir gražiai laikomuose archyvo dokumentuose LTI573.
8. refl. prk. smulkiai nagrinėti, gilintis: Nevalia svetimoje sąžinėje raustis rš. Jis rausėsi atmintyje rš. Judindamas lūpas, ilgai rausdavosi savo galvoje P.Cvir.
2 antraũsti, -ia (añtrausia), añtrausė (ž.) tr. užžerti, užpilti: Antrausti dar žemių, attiesant medį S.Dauk.
2 apraũsti, -ia (àprausia), àprausė tr.
1. N, K, M, Š, LVI114, Skr apkasti, apžerti: Apraũsk katiną Dov. Arabijonai ant tos vietos gyveno be jokios žinios, kad po jų kojomis miestas esąs apraustas Kel1880,148. Dukryte dievo, maloni saulele, norėk palaimint savo spinduliais namelių mūsų mažąją liepsnelę, kad, nors ir aprausta po pelenais, ji neužgestų ir naktyj žėrėtų Vd. Aprausiu jį kaupu didžiu ir aukštu Vd. Vaikali brangiasis, svetima žemė tavo kaulus apraus S.Dauk.
^ Svetimos rankos tik ugniai aprausti LTR(Žg).
| refl. K, Š:
^ Kad gausi per ausį, tai apsirausi LTR.
ǁ suknisti: Visą pievą àprausė žemėmis kurmis J. Kurmiai man dvi lysves kopūstų àprausė Skr.
2. kiek paardyti žemės paviršių: Nu ir arimas gi: aprausta, aprausta kaip kurmio Srv.
2 atraũsti, -ia (àtrausia), àtrausė
1. tr. K, Š, LVI185 atkasti ką užžerta: Ėmėsi prie darbo, idant griuvėsius atraustų, ir dirbo dieną ir naktį rš. Jau atrausė slėptuvę rš. Šičion dabar savo piningus apžėriau, kurius nei vienas per kitą nieką, kai tik vien su mano ranka atrausęs, išimt galės BsMtII127.
| refl.: Gerk dabar: kai pakasim po žeme, nebeatsirausi̇̀ Jž.
2. refl. rausiantis priartėti: Kurmis po žemėm atsi̇̀rausė per daržus net panamėn Jž.
2 ×dasiraũsti, -ia (dasi̇̀rausia), dasi̇̀rausė (hibr.) rausiantis pasiekti, priartėti: Judošiai tie kurmiai, dasi̇̀rausė lig pat daržo Kv.
2 įraũsti, -ia (į̇̃rausia), į̇̃rausė tr.; M
1. K įkasti: Pabūklus juosia žemės pylimas, viskas įrausta į žemę sp. Kelis dakotus į tą mėšlą įrausė BsPI60.
| refl. Q151, K, BŽ44.
2. refl. ardant birų paviršių, įsmegti: Šliūžės nustatomos taip, kad [pjaunamosios] grėblių aparato pirštai neįsiraustų į žemę rš.
3. refl. pasidarius landą, įlįsti: Kurmis gyvena įsiraũsęs žemėse Š. Žiurkė įsi̇̀rausė po grindų i raba Rdn. Ir tu man įsiraũsk tokiai mažai pelytei taip giliai po pamatu! Alvt. Kėkštas, net į sniegą įsirausdamas, ieško samanose gilių sp.
| prk.: Kiekvienas jo (lietaus) lašas kaip deimanto grūdas į žemę ir širdį giliai įsirausia V.Myk-Put.
4. įstengti kasti, pasidaryti landą: Į̃rausė kurmis žemę, t. y. įveikė rausti J. Čia kurmis negali žemės įraũsti, kieta Š.
5. refl. įsikniausti, įsilįsti: Įsiraũsęs į šieną, guli žmogus J. Insirausk gerai šiauduos, kad nesušaltumei An. O kai vakaro sulaukia, tai, į šieną įsirausęs, knarkia, kad net dreba ausys K.Bink. Vasarą vėgėlės nemedžioja, dažnai miega, įsiraususios į dumblą arti gėlų šaltinių sp. Paraisty paberžiai pūpso, į žemes įsirausę kėpso grūzdai sp.
| prk.: Malelis vien įsiraũsęs į babunelę (labai prisirišęs) Šts.
6. refl. prk. įsigilinti, atsidėti: Įsiraũsęs į knygas Šts. Aš jau rodos nevedžiau, įsiraũsusi mariškavojau Plt.
7. stumiant įdėti, įžerti: Mums, eiropėnams, buvo pradžioje labai nepakabiai … su tiemdviem lazdelėm ryzus (ryžius) … į burną įrausti LC1886,22.
2 išraũsti, -ia (i̇̀šrausia), i̇̀šrausė tr.
1. Q51, N, K, M, Š išardyti, išknisti (žemės paviršių): Išknist, išraust SD418. Kurmiai i̇̀šrausė visą pievą J. Kurmius jis, jų išraustus kupstus šlėga arba geru strampu sulygydamas, iš savo kupelio išbaido K.Donel1. Kad išrausė kiaulė mūsų kluoną, tai baisu ir pažiūrėt Kp. Kiaules reikia tvarte šert, ba visą kiemą i̇̀šrausė Ūd. Kur toliau, ir rugius [šernai] i̇̀šrausė, kur bulbienosa pasėti Rod. Dykiai i̇̀šrausė bulbes Rod. [Šuniui] išrausus bulvę, Rūta lekia kaip vėjas per lysves, kad būtų pirmoji I.Simon.
2. kasant žemes, padaryti (duobę, griovį, urvą ir kt.): Vaikis i̇̀šrausė rūsį (rūtį) J. Kam tokią didelę duobę išrausei? Mrs. Kokią gilią grabę tu i̇̀šrausei Skr. Čia buvo mūšis: žemė dar karšta, išrausti apkasai V.Mozūr. Išrausė urvus kalnūse M.Valanč. Ekskavatoriaus jau nesimatė – išrausė duobę ir iškeliavo toliau rš.
| Bomba i̇̀šrausė duobę kap prūdą Gs.
| refl. tr.: Bene tam jis gimė, kad paraustų žemę ir numirtų, nesuskubęs nė kapo pats sau išsirausti? rš. Kai kurie daliniai išsirausė žemines rš. Išsi̇̀rausiau duobę pusnyne Jrb. Kurmis išsi̇̀rausė urvą Š.
3. refl. rausiantis išlįsti: Išsi̇̀rausė iš daržo pro apačią tvoros Š.
ǁ refl. išsiropšti: Tingiai išsirausė iš migio Stk.
4. išgriozti, išversti ieškant: Išvartyti baldai ir išrausta komoda stūmė visus atgal į gatvę rš. Išrausė urednykas visur: misli[j]o, kad ras strielbą Kp. Išrausiau visas pastoges, tabako beieškodamas Trg. Išrausė skrynią ir paliko Slk. Išrausiau visas kišenes, bet pinigų neberadau rš.
5. griozdžiant, ieškant rasti: Kampe išrausė tinkamą rinkelę ir pritvirtino ištiestą dalgį prie koto V.Myk-Put. Dauboje, kur buvo verčiamos viso miesto šiukšlės, berniukas išrausė sunkią varinę žvakidę rš.
◊ pasireñgęs iš po gyvãtės kiaušiùs išraũsti Škn gobšus.
2 paišraũsti, -ia, pai̇̀šrausė (dial.) žr. 2 išrausti 1: Kiaulės pai̇̀šrausė akmenis Dv. Nekasta liko bul'bų, ir kiaulės pai̇̀šrausė Dv.
2 nuraũsti, -ia (nùrausia), nùrausė tr.
1. nukasti, nužerti: Vaikų nuraustas dešinėj kriaušius buvo akies vietoje Vaižg. Nuo tenai turėdavo nuraust gerokai sniego, kad, atidarant duris, negriūtų jis į virtuvę Mš.
2. Lz nuardyti žemės paviršių, išknisti: Bulves [šernai] nurausė. Nurausia vieną [vagą] – kitos imasi sp. Nùrausia pievą [kiaulė] kap drapoku Mrc. Kiaulė nùrausė pusę dirvos bulbų Trgn.
3. nurinkti šakniavaisių derlių: Ar baigei nuraũsti bulves? KlvrŽ.
4. braukiant nustumti, numesti: Spjovė į akis sūdžiai ir, prie stalo prišokusi, visus balvonų abrozus ant žemės nurausė brš.
ǁ refl. tr. braukiant pasiimti: Paskaitytosios algos karčiauninkas priėjęs du markiu nuo stalo nusirausė LC1879,18.
2 paraũsti, -ia (pàrausia Pkr, Škn), pàrausė tr.
1. rš pakasinėti.
| refl.: O gal jis tam ir nudaigojo Gaudėšių, kad galėtų pasirausti po našlės darželį? rš.
2. išknisti: Reikia dratą ažuvert [kiaulei], bo pàrausė pievą Dv.
3. refl. SD361, Sut prakasus landą, palįsti: Žiurkės pasi̇̀rausė po kamara i pragraužė grindis Kv.
4. rausiantis po apačia, išversti: Jis (kurmis) parausia daržoves ir šios nudžiūsta Blv. Pakabinsi ką ant stulpo, tat parausia stulpą, nuverčia ir pavagia, kas buvo pakabinta Blv.
| Tada Nemunui jau lengviau buvo paraust ir patį kalną Mš.
| prk.: Atsiranda žmonių, kurie kartais parausia tuos nepriklausomybės pagrindus rš.
5. refl. palįsti:
^ Kad gausi per ausį ir po blynu pasirausi TŽV605. Kai duosiu par ausį, tai po šūdu pasirausi Sln. Kad dėsiu par ausį, tujau po šūdo pasiraũsi Dr.
6. pakasti, įkasti: Ėmė vieną talentą, pàrausė jį žemėn DP390. Turtą ir apstą to pasaulio… bevelijo paraũst žemėje DP96.
7. palaidoti: Jeigu aš numiręs ir pàraustas, gali mane atgydyt DK44. Viešpatie, prileiskim (leisk man) pirm paraust tėvą manąjį DP512.
8. pastumti: Tus pelus paraus su visais grūdais į šalį Dr.
9. refl. tr. pasikišti: Vyrukas tyliai pasirausė skūrą po savim LTR(Šk).
10. refl. kiek pasigriozti, paieškoti: Ji, pasiraususi savo ryšuliuose, išėmė pyrago riekelę A.Vien. Jis pasirausė tarp savo daiktų ir ištraukė plokščią buteliuką rš. Pasirausiau po savo kišenes rš.
2 pérrausti tr.
1. K perkasti, iškasinėti: Pérrausė visą daržą, o bulvių nerado Skr.
2. refl. įstengti pasidaryti landą: Brače, kurmiai pársirausė par kiečiausią kelią Kv. Persirausiau per sniego pusnį rš.
3. visur išgriozti, išieškoti: Ką pérrausti KI324. Kol Povilą surado, visą namą teko perrausti rš.
2 praraũsti, -ia (pràrausia), pràrausė tr.
1. praardyti žemės paviršių: Sausą pavasarį, plutos nesant, akėjama tik tuo atveju, kai, dirvą prarausus, užtinkama daug dygstančių piktžolių rš.
2. kasant pasidaryti (duobę, angą), prakasti: Duobikes pràrausė ir supyliojo bulbes Krš. Reik[ia] tam daikty praraũst sniegą, kad vanduo išbėgtų Pc.
| refl. tr., intr. KII33: Rupūžė pati prasiraus sau urvelį žemėse J.Jabl. Lapė prasiraususi pro pamatą ir įlindusi į vištidę rš.
3. refl. įsilįsti, įsikniausti: Prasirausęs šienan palei vidukartę [stirtoje] kone lig žemės rš.
4. refl. prasikalti (apie augalą): Jauni, balti daigų siūleliai, prasirausę dirvos paviršiuje, yra ženklas, kad piktžolės dygsta ir kad reikia pasėlį akėti arba purenti rš.
2 priraũsti, -ia (pri̇̀rausia), pri̇̀rausė tr.
1. iškasti daug landų: Kurmiai prỹrausė pilnas pievas kurmrausių Kv. Kurmiai buvo priraũsę labai Dv.
2. kasant žemes, pridaryti (griovių, duobių ir kt.): Visose šalyse prirausta apkasų rš.
3. refl. kasantis, rausiant pasiekti: Vaikai per pusnį prisirausė ligi ledo rš.
4. K prikasti, prižerti: Prikuls grūdų krūvas, priraũs Mšk. Jis prirausė antrą sieką J.Avyž.
| refl. tr.: Balsys, prisirausęs anglių, taisės eiti į pirtį rš. Ji, prisirausus sau anglių puodelį, parsinešė namo LTR(Šl).
5. rausiant priplūkti, apkaupti: Prie bulvės reikia žemę priraũst Jrb.
2 suraũsti, -ia (sùrausia), sùrausė tr.
1. K suardyti, suversti, suknisti: Dykiai iš nakties varsnas bul'bų sùrausia Azr. Neleiskit kiaulių į pievas: visas sùrausė – vienos duobės tik stovi Trgn. Kurmiai sùrausė vagas, reiks iš naujo daryt Ėr.
| Surausė ugnį kaip kiaulė snukiu arba arklys su nugara M.
| Paviršius žemės gaublio suraustas, duobėtas T.Tilv.
2. sugumuliuoti: Mano antklodė sveikąja koja vėl surausta taip, kaip man patogu I.Simon.
3. rausiant sukasti, supilti: [Javus] suraũsdavai į krūvą Mšk. Kurmrausos sùraustos ant pievos J. Kurmiai sùrausė didžiausią kupetą žemių Kv.
4. apkasti: Myliamoji ugnelė, kas besuraus tavi? S.Dauk. Iš vakaro surausdavo ugnį, kad ji lig ryto rusėtų Mžk.
5. sužerti: Urte, uždėk vizą… – įsako Bruožis ir surausia į stalčių gautus pinigus I.Simon.
6. refl. tr. susiglemžti: Kaip plėšiku du apie 300 mk. gatavų pinigų ir kitų vertybės daiktų ir rūbų susirausiusiu buvo, jie visi trys atsitolino LC1887,16. Kurpaitikė greitai tus piningus sau susiraususi LC1880,7.
7. prk. sutaupytį, sukaupti: Tūkstančių tokiame ūkelyje taip pat negalima surausti I.Simon.
| refl. tr.: Jis sakosi, susirausęs savo pinigus, važiuotų aukštyn I.Simon. Dabar, piningus susirausęs, dikčiai prabagotėjo TDrVII137(Klp).
2 užraũsti, -ia (ùžrausia), ùžrausė tr.; Q558
1. K, Sut, M užversti, užkasti: Vieną pusę [vagos] ùžrausiau, i tos neišdygo Prk.
ǁ užpilti, užžerti: Užrausk ugnį Kos119. Vaikiukas pirmas kibo į darbą ir, užrausus ugniavietę, pamaldžiai ją peržegnojo Vaižg. Užraũsę biškiuką [pinigus], bėkiam Krp.
2. užkasti (laidojant): Aš Jonuką ùžrausiau Skr. Grabą įleidžia duobėn ir žemėmis užrausia BsV17.
| prk.: Mūs vardą nor žeme užrausti P.Vaič.
| refl.: Daug kartų patys, apgulti pilėse, nebstengdamys atremti neprietelių galybės, velijos irose pilės užsirausti, nekaip jų vergais tapti S.Dauk.
3. refl. prk. atsiriboti nuo aplinkos, užsidaryti: Jis ryžosi ilgųjų skvernų skivytuose užsirausti rš. Ji vis dar tikėdavos, laukdavo, kad tas niūrus ir savy užsirausęs vyriškis kada nors ištirps jos taip didžioje širdy rš.
4. pradėti rausti, kasti: Dirva, naujai užrausta, kad ją gerai iždirba, sėklą prieėmus, gausų vaisių iž savę duost DK4.