1 pur̃pti, -ia, -ė
1. intr. murkti, murkuoti: An pečiaus katinas purpia, tai jum patavaravo, kad papečkyj vaidalas BsPII314. Kačiutė pur̃pia – poterius kalba Ktk.
2. intr. knarkti: Kai tik atsigula, jis tuoj pradeda pur̃pt Pn. Visą naktelę pur̃pė, nedavė miego Ut. Tik atsigulė, jau pur̃pia Ktk.
ǁ miegoti: Užsnūsdavo giliu miegu ir purpdavo visą pusdienį rš. Ar jau tau nebus galo pur̃pt – kelkis! Sv.
| Kaip man pikta an tavę, bo purpi purpi (sutingęs sėdi, snūduriuoji) Sml.
3. intr. K kurkti, parpti: Purpia varlės R283. Ko ta avelė per nosis taip purpia? Lel. Pasišiaušę, rėžydami sparnais žemę ir kurčiai purpdami, puolasi karvelių patinėliai vienas ant kito rš.
ǁ šnarpšti, šnopuoti: Pur̃pia kaip katė prie pečiaus Sb. Ažugulė nosys, ir pur̃pk kai katinas Ds. Bėriuku vežam, ir tai visas purpia sušalęs Dgl.
4. intr. burgzti: Pur̃pia, siūlą traukiant iš špūlės Š. Netoliese plonai purpė kažkoks motoriukas rš. Ausin blusa anšoko: bais pur̃pia Mlt.
5. garsiai srėbti, valgyti su garsu, šlerpti: Tu purpi̇̀ valgydamas kap kokis gyvulys Švnč. Ko purpi̇̀ lyg kiaulė po lovį, ar nemoki gražiai pavalgyti! Jrb. Šis (katinas) tuoj užšoko ant stalo ir pradėjo purpti mėsą LTsIII93.
6. intr. kliurkti: Jų kojos klimpo į purpiantį purvyną rš.
7. intr. su garsu lėkti, sparnais plakti: Užsinešė ant tvarto liktarniją – žvirbliai tik pur̃pia ant šviesos Dkš. Žąsys kai pur̃pia, arkliai ir baidos Pc.
8. tr., intr. menk. plepėti, taukšti; be reikalo nuogąstauti: Tu čia man visokių nesąmonių in galvą nepur̃pk Mrj. Pur̃psi nepur̃psi, kitap nebus Mrj. Nepur̃pk, nedrebėk – niekas tavęs negriebs Ėr.
9. intr. bambėti: Toj senė purpia ir purpia kaip ubagė, kiaušinius pabėrus Brž.
10. intr. šnek. su vargu dirbti, triūsti: Vos tik užteka saulutė, o jis jau pur̃pia apie kiemą Alvt.
1 apipur̃pti, -ia, api̇̀purpė
1. apdergti: Sau ažupenčius apipurpsi̇̀ Ds.
2. refl. apsidirbti: O mes, senukai, vis apsi̇̀purpėm (sunkiai, šiaip taip apsitriūsdavome), o dabar nebegalim Vlkv.
1 atpur̃pti, -ia, àtpurpė intr. su garsu atskristi: Àtpurpė molinas karvelis ir nutūpė ant stogo Šd.
| prk.: Aniuolo sparnus pasikabinusi atpurpei P.Cvir.
1 įpur̃pti, -ia, į̇̃purpė
1. refl. Š įsileisti murkti (apie katę).
2. intr. prk. greit įbėgti: Malvina, išgirdusi motinos balsą, paukščiu įpurpė į vidų J.Marc.
1 išpur̃pti, -ia, i̇̀špurpė
1. intr. su garsu išskristi: Paukštelis i̇̀špurpė pro langą rš. Ìšpurpė visi par tą skylę lauk Šd.
2. intr. išbirgzti: Kurtinamai ūždami, išpurpė priešo lėktuvai rš.
3. intr. išknarkti tam tikrą laiką: Ìšpurpė visą naktį Ktk.
4. tr. išpūsti, iššnirpšti: Visa iš nosies i̇̀špurpė Ds.
5. refl. euf. viduriuojant nusilpti: Išsi̇̀purpė mergiotė par kelias dienas, kaip ašakėlė liko Ds.
6. tr. menk. su garsu išgerti: Ìšpurpė visą pieną, o ką aš valgysiu?! Sdr.
7. tr. išpurenti: Jei rytą atsikėlęs rasi žemę sliekų išpurptą, tai lauk lietaus MTtV18(Pn).
8. refl. tr. šnek. šiaip taip išsidirbti: Išsi̇̀purpėm da kiek lauko Vlkv.
9. tr. menk. išplepėti: Nieko jam nesakyk, jis viską išpur̃pia Ėr. Jau i̇̀špurpei visam sodžiui tą žinią! Upt.
1 nupur̃pti, -ia, nùpurpė intr.
1. Alvt su garsu nuskristi: Karvelis suplasnojo sparnais ir nupurpė rš. Kurapkų pulkelis nùpurpė Prn.
2. burzgiant nuvažiuoti: Du automobiliai nupurpė į miestą rš.
3. prk. nubėgti, nuskubėti: Marytė jau nebegirdėjo, jau ji lyg kurapka nupurpė per parką J.Marc. Atsisėdo iš mandagumo, ir tuojau vėl nupurps rš.
4. refl. euf. nusidergti: Glostai, glostai katę, nei nuspur̃pt oran neišleidi Ds.
1 papur̃pti, -ia, pàpurpė intr.
1. pašnirpšti, paprunkšti: Pàpurpė par nosis, ir visi arkliai nulėkė Ds. Papur̃pk, žiūrėk, visus šunis sukelsi Ds.
2. kiek paknarkti: Iš vakaro pàpurpė, ir nustojo Ktk.
3. paburgzti: Laikyk ausį žemai: papur̃ps, papur̃ps ir išlįs [vabzdys] Mlt.
4. galėti paskristi: Ar jau papur̃pia kurapkiukai? Pc.
1 pripur̃pti, -ia, pri̇̀purpė
1. intr. pakankamai pamiegoti: Tai pripurpei, dabar padirbėk Km.
2. intr. privažiuoti burzgiant: Kai pri̇̀purpė motociklų, kai uždulkino, – nėra kur dingt Krk.
3. tr. daug (niekų) prikalbėti: Jis gal tau visokių niekų pri̇̀purpė Bd.
4. intr. menk. godžiai prisigerti: Ka pri̇̀purpiau to gėrimelio, ka pri̇̀purpiau, tai kone parsprogau Vkš.
5. tr. euf. pridergti: Jau pri̇̀purpė pilnus vystyklus Pnd.
1 supur̃pti, -ia, sùpurpė
1. intr. suplasnoti sparnais: Žvirblis sùpurpė Zr.
2. intr. purpiant suskristi: Patys aukštutiniai paukščiai kai supurpia, tai nuo dangaus žvaigždes lesa LTsIV343.
3. intr. suniurnėti: Supurpė kai katinas sapnuodamas Ds.
4. intr. subirbti: Kieme motociklas sùpurpė Mrj.
5. tr. šnek. vargiai ką padaryti: Iki tu man šitą suknelę supur̃psi (pasiūsi), tai žiema ateis Mrj.
| refl. tr.: Susi̇̀purpėm (pasistatėm) tokią stubukę Vlkv.
6. refl. euf. susiteršti, susidergti: Negi dyvas vaikui suspur̃pt Ds.
1 užpur̃pti, -ia, ùžpurpė intr.
1. sušnirpšti, suparpti: Kai ažùpurpė [arklys nosimi], visi vaikai nuo tvorų atstraukė Ds.
2. menk. su garsu pasrėbti: Vaikai parbėgo iš lauko, truputį ùžpurpė bulvienės ir vėl į lauką Bgt. Duok biškį kruopų užpurpt Slv.
3. užplasnoti, užskristi: Kur tau užpur̃ps višta be kopėčių ant namo! Pc.