1 pi̇̀ldyti, -o (pi̇̀ldžia Vb; KlG106), -ė
1. tr. SD1120, H, R, K, Kb dėti, krauti, pilti, kad būtų pilnas: Pi̇̀ldau puodą, kad buvo nepilnas J. Ko čia pildai tą puodą – ar pieno, ar vandens? J.Jabl. Jis pildo stiklus ir stiklelius ir ragina išgerti I.Simon. Baltramiejaus lytus pi̇̀ldo būrams aruodus (visi prieš Baltramiejų skuba susivežti javus, bijodami lietaus) Prk. Nepi̇̀ldyk, močiute, pilnų kuparėlių, aš dapildysiu gailių ašarėlių (d.) Čb.
| prk.: Reik pildyt širdis su tikėjimu, su drąsumu, jeib gintų, kas mums šventa Vd.
ǁ gausiai teikti: Kur visus viernus gėrybėmis pildi, dovanas savas skalsiai jiemus duosi PK76.
2. refl. darytis pilnam, užimtam (apie vietą): Pamažu jau pradėjo pildytis kiemas svečių ir giminių I.Simon.
ǁ refl. darytis pilnam ko sklindančio, būti apimamam (apie erdvę): Giesmės tos erdvė pildos bangomis Vd.
3. refl. daugėti, gausėti: Nuo morkvų kraujas pildos Trgn. Gal kūnelis pildos (auga, pilnėja) vaikui, kad kasos Dglš.
×4. (plg. l. pełnić) tr. PK186, Sut, Jnšk, Skr, Ad vykdyti, atlikti: Nenoriu aš tavo būti ir tavo valios pildyti Rš. Savo remestą (amatą) pildžiau gerai Pgg. Jis pildė žodį (darė, kaip buvo sakyta) Rm. Retinybė[je] kas pasninkus bepildo (laikosi) Užv. Nepildė (nevartojo, kaip buvo nurodyta) vaistų ir mirė Šts. Kas daug žada, mažai pi̇̀ldo Vlkv. Nepi̇̀ldė nė kokios vieros Dglš. Pildžia prisakymus AK13. Zokaną pildžiau PK148. Žvėdai sargybas pildė (ėjo) ir stebėjos, ką daro pamušti žemaičiai M.Valanč. Tavadorė kaip reikiant pildė savo darbą Žem. Savo priedermes pildyti LL141. Tam jūs būkiat paklusnūs ir pildykiat jo žodžius Mž132. Pamynė prisakymą tavą ir pildė maną DP15.
^ Mes abi kruvinus kelius pildžiam (labai sunkiai gyvename, vargstame) Vb.
5. refl. Sut tapti tikrove, pasitvirtinti, įvykti: Dabar delčia, sapnai nepi̇̀ldos Krš. Nedaug tepraėjo laiko nuo mūsų susitikimo, o Vinco žodžiai pradėjo pildytis J.Balt. Tas žodis tepildose Mž166. Kas jau dabar pildžias Amerikoj ir aname naujame sviete DP13.
^ Geras sapnas nesipildo KrvP(Vrb).
1 antpi̇̀ldyti (ž.) tr. pridėti iš viršaus pilant, papildyti: Antpildyk viralą nuvirusį Šts.
1 atpi̇̀ldyti
1. tr. pripilti tiek, kiek buvo nupilta: Aš atpi̇̀ldau, ką buvau nusėmusi J. Kap prilijo, tai vėl atpi̇̀ldė [ežerą] Lp. Atnešk [v]andenio puodui atpi̇̀ldyt Ds.
2. tr. Vln50 pridėti į tuščią vietą, atsiradusią ką išėmus: Ir ėmęs jo vieną šonkaulį, atpildė tą vietą kūnu BB1Moz2,21. Kai vieną apženiju, tai vėl darau [kraitį] į tą vietą, kad atpi̇̀ldyčiau Gs. Tuštumą (tuščią vietą) atpi̇̀ldyti KII37.
| refl.: Jau dabar po biskį atsipildo (atgauna jėgas, buvusią išvaizdą) Sartukas, ale kai parvažiavo, tai b[uv]o vos gyvas Brt. Davė iš sykio po biskį valgio, iki atsipi̇̀ldė (pasidarė kokie buvę) viduriai Grš. Dabar tos kaimenės yra vėl atsipildžiusios (prisiauginusios galvijų) Šlč.
3. tr., intr. H, R, Sut, S.Stan, Gmž, K, Jnšk atlyginti, atsimokėti, atsiteisti: Aš jamui atpi̇̀ldžiau už jo gerą padarymą J. Gerai, kai pamačyja, ale gi reiks ir tau atpi̇̀ldyt Sdk. Atpildžiu, ataduomi, suverčiu, sugrąžinu SD163. Gana darau, inteikiu, atpildžiu SD38. Aš jiemus užmokėsu (atpildysu) pagal jų pelną CII652. Idant tatai per gerus darbus atpildytumbime, ką per notbojimą buvome paterioję DP526.
^ Atpildys raguočiai (velniai) po smerčiai Ds.
×4. tr. atlikti, padaryti, įvykdyti, atidirbti: Ana atpi̇̀ldė užduotą pakūtą J. Galgi vienas gali visus darbus atpi̇̀ldyt?! Trgn. Katras stipresnis, ir dvarui atpi̇̀ldo, ir sau užsidirba Brž. Jis dar tę neatpildė, ką buvo praleidęs (neidamas į mokyklą) Lp.
5. refl. S.Dauk išsipildyti: Man sapnai atsipi̇̀ldo J. Atsipi̇̀ldė jo pranašystė Šts. Anai atsipi̇̀ldė [užžadai], sugijo vaikas Krš. Nejuokis, atsipi̇̀ldo senolio žodžiai Žv. Amžių ilgą turėsi – atsipi̇̀ldė kalba Pj. Sapnavau, kad visi gyvuliai išdvėsė. – Kad tik neatsipildytų! Pč.
1 ×dapi̇̀ldyti (hibr.) tr.
1. papildyti: Kai kraujas prasimuša per burną [džiovininkui], tai dapildyt sunku Plv. Mokesčius uždėjo dapi̇̀ldomus Slm. Iš kur dapi̇̀ldys kitiem metam [maisto atsargų]? Imb.
| refl.: Nepildyk, motule, pilnų kieliškėlių, aš dasipildysiu gailių ašarėlių! LTR(Zp).
2. pripildyti: (Togdėl) jūs teipag dapildžiate mierą tėvų jūsų Ch1Mt23,32.
×3. brš įvykdyti, atlikti.
1 įpi̇̀ldyti tr. K pripildyti.
1 išpi̇̀ldyti tr.
1. padaryti pilną (tuštumą), užpildyti: Tegu gyvuliai nor vidurius išpi̇̀ldžia (priėda) Lp. Karvė tuštimus išpi̇̀ldė Lp. Stubą išpildyt (žemėmis išpilti) B. Bei išpildyk tą keturiomis pilnomis eilėmis akmenų BB2Moz28,17. Visokias klonis bus išpildytas I.
2. Jnšk atitikti tam tikrą dydį: Piemuo toks didelis, kad paaugusio žmogaus drabužius išpildo Šts. Rodos, ka ne ant tavęs siūtos tos kelnės – visai neišpildo, vienos raukšlės Vdk. Šitie kailiniai neišpildo augumo (per maži) Šts. Ar išpildo tavo koja klumpę, o mažu graužia kur? Šn.
×3. Mž32, PK6, Ch1Mt3,15, CII580, H, R124, K, J, Vrn, Plv, Btg atlikti, įvykdyti, padaryti: Kas paskirta, tai reikia ir išpi̇̀ldyt Brš. Prašau [atvažiuoti į svečius], bet mano prašymo neišpi̇̀ldai Jnšk. Esu mažo mokslo, negalėsu tos tarnystos išpi̇̀ldyti Pp. Kaip ji giminėm savo pasakė, teip anie viską išpildė BsPIV43. Na, aš leidžiu savo dukterį, jei tą išpildys, ką aš pasakysiu S.Dauk. Man tiktai rūpi tas darbas išpi̇̀ldyti kaip reikia A.Baran. Prisakymus išpildžiu SD416. Ir tai tikrai ižpildė, ką žadėjo DP19. Išpildykiat jūsų dienos darbą BB2Moz5,13. Savo užsigeidimą išpildyti N.
išpi̇̀ldytinai
| refl. BB1Moz15,16: Sūdas Dievo … ižpildysis paskui kėlimą iž numirusių DP584.
4. refl. R257, Ch1Mt2,17 tapti tikrove, pasitvirtinti, įvykti: Senių ūturkos daug išsipildo Lb. Kažin, kada tas džiaugsmas išsipi̇̀ldys? Vlkš. Noras (palinkėjimas) sveikam gyvam būti (išlikti) neišsipildė J.Jabl. Bet juk svajonės tam ir svajonės, kad neišsipildytų I.Simon. Mano sapnas išsipi̇̀ldė KII316. Išsipildė, ką Gabrielias sakė Mž209.
×5. Mž331, N ištesėti: Pasogos daug nužadė[jo] dukteriai, ale neišpi̇̀ldė Dglš. Išpildyt žodį SD41.
^ Geriau nežadėti, jei negali išpildyti KrvP(Mlt). Pažadėjo – patiešijo, neišpildė – negriešijo LTR(Lnkv).
6. refl. BB3Moz12,6, Ch1Moz50,3, I, K baigtis, ateiti (laikui): Kad išsipi̇̀ldys tie laikai, tai ji čia išeis iš to pilãkalnio (ps.) LKT173(Pgg). Išpildės metas Elžbietai pagimdymo, ir pagimdė sūnų DP462.
1 nusipi̇̀ldyti įvykti, pasitvirtinti: Kaip sakė senis jiems, taip teip ir nusipildė Žlv.
1 papi̇̀ldyti tr.
1. SD123, K papildomai pripilti (skysčio): Kad nuverda verėnas, papi̇̀ldyk su papildais J. Kopūstai nuvirė, reikia papi̇̀ldyti, kitaip neužteks visiems Vkš. Papi̇̀ldyk barščius, kad nebūtų sūrūs Pc. Motule, eik jau puodą papildyk Kb. Alena, papildžiusi puodus, vėl nuėjo ir atsisėdo po kuodeliu V.Krėv. Užkaitė vandens, papildė pienu I.Simon. Pati ji išgeria pusę stikliuko, papildo ir pakiša Martynui I.Simon.
2. prie esamo ar turimo pridėti; padaryti pilnesnį, išsamesnį; padauginti: Trūkstamą skaičių papi̇̀ldyti NdŽ. Tėvas pasakojo, ką matė, o sūnus šį tą papi̇̀ldė NdŽ. Latvių mitologijos esanti dabar rengiama antra papildyta laida K.Būg. Vieni (žodžiai) papildo, kiti kaip kitaip paraiško, pažymi didžiąsias sakinio dalis J.Jabl. Jo didybė norėjo, kad papildyčiau jau pirmiau suteiktus paaiškinimus apie mūsų teismus J.Balč.
| refl.: Be abejojimo, lietuvių literatūrinė kalba nuolat vystėsi, turtėjo, ypačiai pasipildydama naujais žodžiais ir posakiais iš teritorinių dialektų A.Vencl.
3. pridėti pilną; pripilti: Da aukščiau užlipęs, atrado vėl ryką, mėlynu vandenėliu papildytą Jrk16. Ta nukopo šuliniespi ir papildė (viršuje prisėmė) kodžių ir iškopo BB1Moz24,16. Vienas žalnierių ėmė pintinį, papildė tą uksusu BPI391. Oru papi̇̀ldytasis ruimas KII38. Tas bais didysis lytus … papildė visas upes ir grabes LC1878,37. Jo kraujas nuodais papi̇̀ldytas, pilnas nuodų KII294.
^ Kadai papildei kiaurą žaką?! B.
ǁ gausiai suteikti, apdovanoti: Dovanoms savo mus papildžia MP33.
4. tr. užimti (visą vietą), apgyventi: Būkiat vaisingi ir daugsinkitės ir papildykiat vandenį jūrėsa BB1Moz1,22. Vaisykitėsi ir daugsinkitėsi ir papildykit žemę Vln53. Ir anys papildys tavo namus BB2Moz10,6.
| refl.: Ir tapo jų (vaikų) labai daug, jog žemė iš jų pasipildė BB2Moz1,7.
ǁ sklindant apimti, pripildyti (visą erdvę): Ir stojos ūmai ūžėjimas iš dangaus kaip stipro vėjo ir papildė visą trobą BPI416. Jei kvepiąs aliekus nepapildys kvapu visų jop prienčiųjų, ar gali būt aliekumi pavadintas?! DP558.
5. PK127, MP44, CI325 apimti (apie kokį jausmą): Didei papildyti esma neapkanta Mž533. Smūtku papildyta est širdis jūsų VlnE69. Kuriuos aš dvasia išminties papildžiau BB2Moz28,3. Nuliūdimas papildė širdį jūsų DP215. Jos (mirštančios) akys nemirksi ir neužsidaro. Jos tokios gilios ir tokios tuščios, tokios išsemtos ir jau niekuo nebepapildomos I.Simon.
6. pašventinti: Bei tu anus tepk ir jų rankas papildyk BB2Moz28,41.
×7. H atlikti, įvykdyti: Kad prisižadėsi iš trijų dalykų vieną papi̇̀ldyti, aš tave nunešiu, kur reikia (ps.) Skr.
×8. (plg. l. popełnić) N, Sut, S.Stan, S.Dauk padaryti (nuodėmę): Žmogus grieką papi̇̀ldė, o visi juokas Krš. Karalienė … nesutiko … nuodėmę papildyti BsPII31.
1 pérpildyti tr. pripildyti per daug, viršijant saiką, normą: Viešbutis perpildytas ir nė vieno laisvo numerėlio A.Vien. Vienos iš jų (dainų) buvo par daug naujos ir svetimais žodžiais parpildytos StnD(pratarmė). Jis buvo perpildytas vidinės savojo džiaugsmo jėgos, stiprus, nesvyruojantis J.Dov.
| refl. NdŽ.
1 pripi̇̀ldyti tr.
1. SD166, H, R, K, Sut pripilti, pridėti, prikrauti pilną: Ryką sklidinai pripi̇̀ldyti KI62. Pripildęs taurelę, pasičestavosi NS26. Bitelė … dirba saldų medutį, kurio ir pripi̇̀ldo korius BM1. Pripildžius visus keturis pagalvėlius deguonies, aš išskubėjau iš sandėlio A.Vien. Visą aruodą pripildžiau grūdų J.Jabl. Liepė maišus brolio pripildyti kviečiais S.Stan. Prisižyčijo iš visų velnių – tik šiaip teip pripildė pilną duobę piningais BsMtII74. Ir pripildė abu luotu teip, jog grimzdo DP288. Ir pripildė tą keturiomis kartomis (ailėmis) akmenų BB2Moz39,10. Ėmė kempinį ir pripildė jį uksusu SE262. O pripildžiau ašarėlių kalnelį JD1181. Nepildyk, motule, pilnų paduškėlių, bo aš pripildysiu pilną ašarėlių (d.) Gg. Tečiaus loma pripildyta bus vandeniu teip, jog gersit patysjan ir pekus jūsų Ch2Kar3,17.
^ Kiauro maišo nepripildysi LTR(Jnš). Ubago terbą, kunigo kišenę negal pripildyti LTR(Pp). Ubago krepšio nepripildysi TŽIII380.
| refl.: Beveizint nebeliko grabo, nė duobės: toj vietoj kaupelis prisipildė Žem.
ǁ gausiai suteikti: Alkanus pripildė gerais daiktais, o bagočius parsiuntė tuščiomis Ch1Luk1,53.
2. A.Baran užimti (visą vietą): Daugiankitės ir pripildykiat žemę M.Valanč. Kiemas žalnieriais pripi̇̀ldytas, prikimštas KI62. Ir pripildyta buvo svotba svečiais BtMt22,10.
| refl.: Žemė teip prisipi̇̀ldys žmonių, kad jie nebegalės tilpti ant žemės BM185. Pilys prisipi̇̀ldė žmonėm BM106. Jo akys prisipildė ašarų rš.
ǁ sklindant apimti (visą erdvę): Kai nusėdo saulė, apylinkių girias pripildė balų paukščių balsai A.Vien.
| refl.: Kambarys prisipildė skambios šnekos J.Dov. Dar neatmerkęs akių, pajutau, kad mano kambarys prisipildė karštų saulės spindulių A.Vencl. Kodėl mano namai prisipildė liūdesio kaip kapinės? J.Gruš.
3. WP146 apimti (apie kokį jausmą, norą ir pan.): Po tam pripildė mano krūtinę rami, smagi šiluma V.Kudir. Lyg džiaugsmas, lyg ilgesys pripildo man krūtinę rš. Jau šiandie aš vė tinginio pripildyta Kt. Pareiga pripildo visą mūsų gyvenimą J.Jabl.
| refl.: Širdis prisipi̇̀ldė pykčio BŽ267. Širdis prisipildė jausmų, galva minčių A.Vien. Ir jos veidas vėl prisipildė didelio skausmo ir rūsčio J.Paukš. Tūlyd, rasiuos, stipriu ir nauju džiaugsmu prisipildau M.Valanč.
4. SD42, I papildyti: Kur nepilnas buvo, aš pripi̇̀ldžiau J.
ǁ padaryti pilnesnį, pridėti po truputį: Šventoji (upė) griauna Lietuvos krantą, o Latvijos pripildo Lnk.
| refl.: Kai būva pilnatis, tai sako: jau mėnuo prisipildė (pasidarė pilnas, apvalus) LTR(Ad).
5. refl. įvykti, išsipildyti: Idant visa prisipildytų WP1.
1 susipi̇̀ldyti
1. įvykti, išsipildyti: Ot, matot, susipi̇̀ldo Krm.
2. sueiti, sukakti: Jau jam suspi̇̀ldė septyniolika metų Prng.
1 užpi̇̀ldyti tr.
1. pildant padaryti, kad neliktų tuštumos: Grūdų buvo tiek, kad jais užpildė visus maišus namuose J.Balt.
| Jie užpi̇̀ldyti visko (jiems visko žmonės suneša) Gs.
| prk.: Ir nieks nepagydys širdies sopulingos, ir nieks neužpildys baisios tuštumos S.Nėr.
| refl.: Sodinamas augalas sukrečiamas, kad tarpai tarp šaknų gerai užsipildytų žemėmis rš.
2. užimti (laiką): Pratimai, žygiavimai, slapstymasis, bėgimas taip ir užpildė visus šiuos metus I.Simon.
3. įrašyti reikiamas žinias: Užpi̇̀ldyti anketą DŽ.