niùrti, niū̃ra (-sta), -o intr.
1. Kos49 darytis niūriam: Jis vis labiau niùro, slėpė savo mintis DŽ. Tu kaip šatrijà suniurusi, ir ans niursta, t. y. tūžta, susiraukęs, supykęs J. Nežinia, kuo viskas pasibaigs, – vis labiau niurdamas pritarė sūnui Lamsargis J.Avyž. O Poviliokas nuo šitų jo apsilankymų vis labiau niursta ir vis pikčiau rėkia ant manęs J.Balt.
2. darytis mieguistam, blaustis: Ans niùrsta, t. y. noria miego J.
apniùrti intr.
1. Š pasidaryti niūriam.
2. pasidaryti mieguistam, apsiblausti: Aš jau apniuraũ, t. y. miego noriu J.
įniùrti intr. pamažu pasidaryti labai niūriam: Paskutinį kartą taip įniuro, kad mergina gavo ilgai jį raminti Mš.
nuniùrti intr. pasidaryti niūriam: Ans nuniùręs, t. y. susiraukęs J.
paniùrti intr.
1. pasidaryti niūriam: Tas tai paniùręs ir paniùręs, kaip ir ko jam trūksta Sv. Net Poviliokas paniursta, sparčiai darbuojasi šaukštu, skubindamas išpliaupti barščius iš dubens ir pabėgti J.Balt. Tamsa žmogų slegia ir daro jį paniurusį rš. Visas sutvėrimas paniuręs raudojo M.Valanč. Paniurusiu moters veidu nusirito dvi skaidrios ašaros J.Avyž. Kietas atkaklumas buvo sustingęs paniurusiuose žemaičių veiduose K.Bor.
| prk.: Tartum visa sušlamo, sučilbo, supyško, lyg, dienai brėkštant, viduj paniurusio miško A.Baran. Aplinkui ūžė aukštos paniurusios eglės rš. Kreivi, siauri takai ir klaidžios tavo gatvės ir ūkanoj pilki, paniurę tavo rūmai V.Myk-Put. Plikos ir baugios kalėjimo sienos, kokios jos tamsios, paniurusios, vienos! rš.
2. apsiniaukti, apsitraukti debesimis: Žemė buvo paniurus, debesimis apsisklaisčius rš. Taip ir pultau, rods, in jūrą, melstaus drauge su banga – gal prašvist naktis paniurus, gal išaušt širdies aušra! B.Sruog.
suniùrti intr.
1. K, I pasidaryti niūriam: Ana kaip šatrija suniùrusi, t. y. susiraukusi, supykusi J. Žmonys suniùrę, pikti, tik, kai pasigerias, dainiuoja Žg. Suniùrsta vaikai neišmiegoję atsikėlę Šts. Jo toks būdas, jis visada toks suniùręs Mrj. Dabar žinau, dėl ko ji vis taip suniurusi Žem. Daktaras suniurusiu veidu išvykęs I.Simon.
2. pasidaryti mieguistam: Suniùręs ant miego, piktas J. Kai būna labai šiltas oras, tai žmogus suniū̃ra ir kap i miego nori Plv. Abudu buvo nuo nemigos suniurusiu, tad ir nuėjo gultų rš. Į naktį stotė[je] visi žmonys suniùro Up.
3. apsiniaukti, suniukti: Suniùrusią dieną ir žmonys būna sušyžę, suniùrę Bt. O dangus suniuręs, rūstus, debesiuos mėnulį slepia S.Nėr.
užniùrti intr. J užpykti.