ni̇̀žti, nỹžta (niñža), -o intr. K, Slnt, Ms; N pradėti niežėti: Nižtè panižo J.
apni̇̀žti intr. K, Š apsitraukti šašais nuo niežų: Šašais apni̇̀žusi ana, t. y. apaugusi niežais J. Po to žvejojimo muno visos kojos apni̇̀žo Vvr.
įni̇̀žti intr. pasidaryti niežtinčiam, įsiniežėti: Pernedėl annižau, tai jau subatoj reikia geros pirties Ml. Teip esu įni̇̀žęs KlvrŽ.
◊ káilis (×skūrà) įni̇̀žo (kieno, kam) apie nerimstantį, išdykaujantį žmogų: Tavo skūrà įni̇̀žo, tu skuisti įnirtai J.
nuni̇̀žti intr. K, Slv, Pc, Šr; B, R287 aptekti niežais: Petras labai nuni̇̀žęs, nesisveikink, kad neužsikrėstum Alk. Nuni̇̀žusios rankos, t. y. nuparusios J. Tas mūso veršis taip nuni̇̀žo Kl. Kokia tatai ta karvė nuni̇̀žusi KlvrŽ.
pani̇̀žti
1. tr., intr. B, J, Bsg, Lž, Kal, Šts pradėti niežėti: Pani̇̀žo pirštą, ėmė tinti, iššoko spaugas J.Jabl. Pani̇̀žo smakrą Lp. Ale ot pani̇̀žo nosies galą, turbūt navyną išgirsiu (priet.) Slv. Kakta pani̇̀žo – bus sarmata (priet.) Kš.
2. intr. prk. parūpti, įsigeisti: Pani̇̀žo dabar važiuot, tai nė nedrausk Jnk. Jam labai panižo ką nors sulaužyti rš.
◊ delnai̇̃ (káilis) pani̇̀žo (kam) paėmė noras ką padaryti: Musėt delnai̇̃ pani̇̀žo, ka nenurimsti vieto[je] Skdv. Muštis nori, kailis panižo LzP.
liežùvį (liežùvio gãlą) pani̇̀žo parūpo ką pasakyti: Pani̇̀žo bobai liežùvį, ir išpliopė visiem Svn. Beklausant tų išmislytų šnektų man tep panižo galą liežuvio, kad neiškenčiau neprasižiojęs Krok. Maža kam gali liežuvis panižti LzP.
prani̇̀žti intr. Jn, Tv pradėti niežėti: Kai pranyžta, ilgai paskui niežti J.Jabl.
suni̇̀žti tr., intr. imti niežėti: Dedervinė suni̇̀žo BŽ172. Kažkaip ėmė ir suni̇̀žo akį. Žiūrau – šašiukas Mrj.
◊ nagai̇̃ suni̇̀žo parūpo ką padaryti: Kalbininkams sunižo nagai ūmai perkeisti savo rašybą rš.
užni̇̀žti intr.
1. pradėti niežėti: Teip užni̇̀žo padas, kad nors rėk Sb. Net pakaušis ažni̇̀žo OG368. Mano antakys ažni̇̀žo Švnč. Kap ažnižo man rankos, tep ažnižo Str. Popui jau ausis ažni̇̀žo – suprato, kad apie jį kalba (priet.) Švnč.
| Tegul ana mazgojas, atejo ažni̇̀žus (labai nešvari), visą mėnasį pirty nebuvus Ob.
2. prk. parūpti, užsigeisti: Niaugi tau tep ažnižo, kad būtinai eisi par jį Dglš.
◊ delnai̇̃ (nagai̇̃) užni̇̀žo parūpo ką padaryti: Taip ir užnižo delnai brūkštelti dalgiu per pono kaklą rš. Ar tau nagai̇̃ užni̇̀žo, kad supjaustei tą virvę? An.
liežùvis užni̇̀žo parūpo ką pasakyti: Liežùvis ažni̇̀žo, tai lept ir pasakiau praudą Grv.
panagiuosè užni̇̀žo parūpo: Kap užvydo diedą karantį – ok, tada bobai i ažnižo panagiuos, ką nebus kam kruta Prng.