lydė́ti, lỹdi (lỹdžia), -ė́jo tr.
1. R, K eiti, važiuoti drauge su išvykstančiu asmeniu iki kurios nors vietos: Lydovas lydė́jo viešnią J. Gražu pareiti, kad lydi balti broleliai ik vartų, baltos seselės per lauką LB73–74. Marti lydėjo ligi vartelių, sesuo į puskelę D20. Nėr man bernelio keliu lydėtie BsO197. Tai gardu gertie, kad myli, gražu važiuotie, kad lydi Lš. Oi leido lydėjo tėvulis dukrelę svetimojon šalelėn Vrn. Užgirdo [vištos], kad duris subrazdinai, tai tuoj apsupa ir lỹdžia nuo gryčios an gurbą ir atgal (sekioja, prašydamos lesti) Ob.
| refl. tr., intr.: Lydėjomės brolelį per lygų laukelį J.Jabl. Elenutė su sesele lỹdisi (viena kitą lydi) Mrj.
ǁ vykti drauge su iškeliaujančiu asmeniu į tą pačią vietą kaip palydovui: Jie išvyko, kiekvienas lydimas savo ištikimo tarno J.Balč. Lydėk mus ing visokią tiesą MKr21. Lydėk taku tikruoju PK54.
| Lydimàsis raštas (raštas, pridedamas ką siunčiant, lydraštis) NdŽ.
| prk.: Padėtis salėje pasidarė tokia įtempta, jog Paškovskis, aštrių replikų lydimas, turėjo išeiti rš.
ǁ eiti ar važiuoti paskui gabenamo į laidojimo vietą mirusio karstą: Milžiniškos žmonių minios lydėjo poetę į amžinojo poilsio vietą A.Vencl. Žmonys numirėlį lỹda Slnt. Lydi Marę į kapus, jau Marelę į kapus JD843.
2. sekti (akimis), žiūrėti į nueinantį, tolstantį: Par lauką jojau, atgal žiūrėjau, ar lyd mane mergelė, ar žiūri pro langelį JD524. Kur tik pasirodė, visų akys ją lydėjo V.Kudir. Pirmininkas lydėjo akimis grįžtančius iš susirinkimo žmones rš. Visi ligoniai pasikelia lovose ir įtemptais žvilgsniais lydi Žaldoką rš.
3. prk. būti šalia ko, nesitraukti, neišnykti: Nacionalinė priespauda, tyčiojimasis ir išnaudojimas lydi kolonijinių bei priklausomųjų šalių žmones nuo lopšio iki karsto (sov.) sp. Visą laiką jį lydėjo tokia netikrumo savijauta, tarsi jis būtų buvęs iš stiklo rš. Palaima ir klotis lai lydžia visus žygius tikrų tėvyninkų A1884,10.
4. kng. vykti veiksmui drauge su kitu tuo pačiu metu vykstančiu veiksmu: Mūsų darbus lydi džiaugsmas ir daina T.Tilv. Primityviškiausiose žaidimus lydinčiose dainose dar nėra prasmingų žodžių ir ryškesnės minties rš. Palankios oro sąlygos lydėjo šių metų pavasario sėją sp.
ǁ kilti, atsirasti tuoj po kito reiškinio kaip jo padariniui; būti susijusiam su kokiu reiškiniu: Įvairių kraštų pramonės kilimą tuojau pat lydi nesuvaldoma konkurencija, nedarbas (sov.) rš. Ūminis bronchitas gali būti savarankus arba lydimasis susirgimas (kilęs susirgus kita liga) rš.
5. daryti ką įkandin kito veiksmo: Artistai vaipėsi iš garbingiausių pareigūnų, ir publika garsiausiu kvatojimu lydėjo kiekvieną vykusį posakį rš.
aplydė́ti tr. Š lydint apeiti aplink ką.
atlydė́ti tr. Vlkv, Jnš ateiti drauge su vykstančiu kur asmeniu: Jis mane atlydėjo ligi namų rš.
| prk.: Į mokyklą – tai buvo keturiasdešimt antraisiais metais – Viktoriuką atlydėjo tos pačios pravardės ir ta pati panieka rš.
| refl. tr.: Savo brolelį aš čia atsilydėjau J.Jabl.
ǁ atgabenti laidoti mirusį, einant ar važiuojant paskui jo karstą: Jau atlydi mirusį J. Šit atlydžia mano mielą bernelį JD14. Da nenujojom pusę lauko, užgirdom sesiulę atlydžiančią (atlydimą) NS1157.
įlydė́ti tr. įeiti drauge su lydimu asmeniu: Aš ją ne tik palydėjau, bet ir kieman įlydėjau Š. Panelė į svirnelį ėjo, zylutė ją įlydėjo LTR(Plv).
ǁ įgabenti kur nors mirusį, einant ar važiuojant paskui jo karstą: Numirėlį įlydėjo į miestelį, į kapines Š.
išlydė́ti, išlỹdi (i̇̀šlydi), -ė́jo tr. išleisti išvykstantį: Jei išeinantį svečią nieks nei̇̀šlydi [pro duris], tai dieną išsineša (diena sutrumpėja) Žal. O išleisdama, išlydėdama [dukrelę], neketėjo lankyti JV790.
| refl. tr.: Nuotaka išsilỹdi savo mylimąjį ir pabučiuo[ja] priemenio[je] J. Namie šnekės šnekės, išsilydi – ir vėl nepabaigia Gs. Išsilydė́jo mergelė savo bernelį Š. Teip šnekėdamiesi du broliai išsilydėjo į lauką V.Piet.
ǁ išleisti mirusį laidoti: Išlydė́t suejo visi susiedai Užp. Kai aš nuvažiavau, [velionis] jau buvo išlydė́tas Krs. Ėda kaip marti, piktą anytą kapuosna išlydėjusi KrvP(Nč). Nuejo anas pakasynos …, išlydė́jo tėvą VoL368.
◊ li̇̀žę išlydė́ti į gi̇̀rią iš senų javų iškepti paskutinę duoną: Jau jie ližę išlydėjo in girią LTR(Lbv).
nulydė́ti tr.
1. nueiti drauge su vykstančiu kur asmeniu iki kurios nors vietos, nuvesti jį kur: Par lauką nulydė́k svetį J. Tarną nulydė́ję į kamarą ir įleidę, duris tuo užtrenkė Jrk106. Pirmą dieną po vinčiaus svočia išvakaruose nulydi jaunuosius į klėtį JR59. Atvykusį princą žmonės pasitiko su nematytu iškilmingumu, didžiausia minia, linksmai šūkaudama, jį nulydėjo į tėvo rūmus J.Balč.
ǁ išleisti mirusį laidoti, einant ar važiuojant paskui jo karstą: Jau antri meteliai, kaip motinėlę nulydėj[o] TŽI275.
| refl. tr.: Vienas kitą nusilydžia ant kapus Ėr.
2. nusekti akimis nueinantį, tolstantį: Rūta akimis nulydėjo nutolstantį Povilą J.Avyž. Labonis nulydėjo akimis automobilį J.Dov. Kazimieras, meiliom akim nulydėjęs mergaitę, prunkščia skaniai į ūsus S.Čiurl.
3. daryti (ppr. sakyti) ką įkandin nueinančio: Medininkas nusisuko ant dvaro, o sendvariškiai nulydėjo jį žodžiais kaip strypais (keikė nueinantį) Žem.
4. palaukti kurį laiką: Nulydė́jus valandą, atėjo ana J. Nulydė́jus (palaukus kokius metus) parduosiu J.
5. praleisti, atšvęsti: Ant, jau Mertyno nulydėjom didelę šventę, o adpentai su Kalėdoms jau prisiartin K.Donel. Jau seną metą (senuosius metus) nulydėjo prš. Šventes nulydė́ti N.
palydė́ti tr.
1. SD214 plg. lydėti 1: Rimantas palydėjo komisiją iki fabriko vartų J.Dov. Visa veselė palyda, tik tėvai paliekta numie Klk. O kad aš ėjau į svirną gulti, mane močiutė vis palydėjo JV808. Oi kas mane mergužėlę į namučius palydės? (d.) Smn. Ne sesužėlės vainikėlį nupynė, ne brolužėliai laukeliu palydėjo Niem19. Pagilydė́kit nors lig kiemo vartelių (d.) Kp.
| Tu palydėjai (vedei) … tavo žmones, kuriais tu išgelbėjai BB2Moz15,13.
ǁ nešant ar vežant numirėlį laidoti, eiti kartu: Bokšte varpai suskambėjo mergužėlei palydėti J.Jabl. Mes gi dvejetu arklių palydėjom [mirusį] Sdk. Lavoną palydėti N.
2. KII81 kurį laiką sekti akimis nueinantį: Motina pakreipia galvą pro pakulų kuodelį ir šypsosi mums, kiekvieną palydėdama žvilgsniu J.Balt. Kai aš einu gatve, užupiečiai palydi mane niūriais, rūškanais žvilgsniais rš. Akims ašarotoms tave aš palydžiu S.Nėr.
| Ko savo akim nepalydėjau, nemačiau, to netikiu Ėr.
3. daryti (ppr. pasakyti) ką įkandin nueinančio ar įkandin kokio veiksmo: Mano broliai kurčiais keiksmais mane palydėjo (nueinančią keikė) S.Nėr. Pakalbink tokį sūnelį – palydės žodžiais kaip pagaliais (šiurkščiai atsakys, atrėš) rš. Samedo Vurguno eilėraščiai, skaityti azerbaidžaniškai, susirinkusiųjų buvo sutikti ir palydėti griausmingais plojimais rš.
4. kng. kilti, atsirasti drauge su kuo: Gera Dievo dovana vaikai, nors juos palydi nauji vargai KrvP.
5. psn. būti drauge, padėti, laiminti: Kad Dievs tiktai palydėtų! B. Pons Dievs jus tepalyd N.
6. numesti, paleisti, nusviesti: Velnias kad palydės akmenį dangun, tai ir negrįžo (ps.) Ml. Jei užpuls šunys, palydėk (tyčia numesk) lazdą Ssk.
7. prarasti, nustoti, netekti ko: Jis tai Amerikoj palydėjo sveikatą Slm. Čia be laiko žmogaus gyvybė palydžiama rš. Žalias vynas gardu gertie, gražu pažiūrėtie, gaila mani jaunystėlės čionai palydėtie LB97. Jau ne čėsas, mergelė, jau ne čėsas, jaunoji [grįžti pas motušę], kad palydėjai jau vainikėlį ir jaunąsias dieneles JV622. Kad aš gėriau, pasigėriau, savo juodą kepurėlę palydėjau JD1052. Tai jau palydėjai peilį? Lp. Bet (be reikalo) palydėjau (išleidau) keletą rublių – nereikėjo ten važiuoti Ėr. Turėjo tiek pinigų, o visus palydėjo per savo girtybę Snt.
8. praleisti, atšvęsti: Šventes palydėti N. Palydėjusi senuosius metus, lengviau atsiduso rš. Su ja ne vieną valandėlę linksmai palydė́jau NdŽ.
◊ gálvą (káilį) palydė́ti žūti: Ne tik visų dantų neteksi, bet ir galvą palydėsi rš. Tave gelbėčiau, nors ir kailį palydėčiau Pn.
parlydė́ti tr. K atlydėti namo: Kas tu da bernas, kad tingi mergos parlydėti namo? Ds. Jis parlydė́jo skaisčią mergužėlę NdŽ.
| refl. tr.: Šuo, lyg ką parsilydėdamas, lojo BsV99.
pérlydėti tr.
1. palydėti per ką: Šį meilingai per girią perlydėjo Ns1832,7. Būdavo, mes, vaikai, pérlydim meškas ik puse sodžiaus Alv.
2. peržvelgti, perleisti (akimis): Stogą perlydėjo visi akimis ir nuvažiavo Rz.
pralydė́ti, pralỹdi (pràlydi), -ė́jo K; SD291
1. lydint pravesti pro ką, per ką: Pralydė́k pro šunį svetį J. Pralydė́jau pro mišką, paskui pati bijau grįžti Ds.
2. žr. palydėti 1: Dėkui, broleli, dėkui, tikruti, ką pralydėsi per kiek laukelių (iš jaunosios raudos) Ml. Švogris mane pralỹdi Tvr. Mergos … išeidavo pasitekėtų prieš jaunikį su lempomis, idant jį ing namus marčios jaunos pralydėtų DP568. Gerasis piemuo pralydi avis savas DP247.
ǁ mirusį palydėti: Pralydžiu numirusį SD380. O kaipgi aš tavęs verkiau. Visos susiedkos suėjo tave biedną pralydėt LTR(Upn). Žmonės … kūną ant palaidojimo pràlydi DP550.
3. praleisti (laiką) lydint: Jei ne naktys, ne žvaigždėtos, prastovėtos, pralydėtos – nereikėtų tų eilių rš.
prilydė́ti tr. K lydint prieiti ką: Lydim lauką, lydim antrą, niekur nieko neprilỹdim, tik prilỹdim aukštus kalnus, aukštus kalnus, žemus klonius (d.) Š.
užlydė́ti tr. K lydint užvesti ant ko: Užlydė́siu taũ ant kalno, ir bus gana Ds.