1 li̇́eti, -ja (liẽna [K], lẽja), -jo (lė́jo K.Būg)
1. tr., intr. SD131, R, K pilti (skystį): Li̇́ek lauk tą vandenį! Skr. Žiūrėk, pieną li̇́eji! Ar. Viršų kamino teuždenga su šlapiu maišu ir vis ant to maišo v[a]ndenį teleja S.Dauk. Lejù srutas an obelų Pp. Ir turi ant jos lieti aliejų BB3Moz2,1. Bet jauną vyną reikia liet naujuosna sūduosna Ch1Luk5,38. Su vandeniu liek, ir nubėgs sniegas J. Būriai semia vandenį ir lieja (būriais, tarpais vis lyja ir lyja) Plv. Lẽja kaip ledu Slnt.
| Tuo iš visų septynių galvų pradė[jo] liet an jo ugnia (ps.) Brt.
| prk.: Ėmė liete lieti pagyras rš. Tepradžiunga vargo žmonės, – lieja skausmą dainose! B.Sruog. Aš savo dvasę liesiu ant tavo vaikų brš.
^ Kur geria, te lẽja Ds.
2. tr. Kt laistyti, drėkinti: Šiandien reiks lieti runkelius, bo labai karšta Žž. Sesuo lẽja daržą Als. Lejù [daržus], ką darysi: nenoru be daržų palikti Užv. Liejau rūtą, liejau mėtą, liejau lelijėlę (d.) Nm. Ne už piningus liejo mindą, bet atsilietinai Brs.
^ Vienas liejo, antras gėrė, trečias augo (lietus, žemė ir žolė) LTR(Lbv).
ǁ šlakstyti: Bėda siratėlei ant svieto gyventi, pilni jos takeliai ašarėlių lieti (d.) Skr. Ašaromis skruostus savus liejo KN268.
| refl.: Vėl prakaitu liejas (apsilieja) artojaus kakta rš.
3. tr. gesinti pilant vandenį: Vanduo nėjo ugnies lieti, vilkas nėjo ožkos pjauti J.Jabl. Eina vanduo ugnį li̇́eti JD82. Sausas, neli̇́etas anglis reik laikyti prosuo Šts.
4. refl. gausiai tekėti; plaukti srove: Iškilmingas istorinis momentas: Nemuno vanduo liejasi į naująją vagą sp. Ir liesis tos ašaros, kris nekaltieji, kol žus ir eis niekais po visur išsklaidyta jų galia J.Bil. Lẽjas ašaros visiem iš linksmybės BM95. Prakaitas liejosi jo veidu rš. Per pirštus čiurkšlėmis liejosi kraujas J.Marc. Kad krau[ja]s be reikalo nelietumias M.Valanč.
^ Du šuniu rejas, balti kraujai lẽjas (girnos ir miltai) Kv.
| prk.: Taku liejosi žmonių, galvijų, vežimų ir geležies srautai rš. Štai ėmė į tvartą lietis ryto šviesa P.Cvir. Iš jo burnos be perstojo liejosi sąmojis, sukeldamas nuoširdų kvatojimąsi pirkėjų būryje ir priviliodamas praeivius J.Avyž. Kažkoks naujas, aštrus ir blaivus jausmas liejosi Nikalojaus krūtinėn rš.
5. refl. per viršų tekėti, išeiti iš vagos: Kad upės lẽjas iš miegų (vagų), atsodos paliekta Šts. Drumstas upeliukas šniokštė, liedamasis iš lėkštų krantų J.Dov.
| prk.: Ruduo liejos gėrybėmis rš.
6. tr. daryti, kad tekėtų, versti tekėti: Bailė ir markatnumas lẽja ašaras iš akių Aniutės BM90. Kraujo ižg naujo nelieja ižg kūno savo DP140. Kraują jų leja SE173. Tu skaitai ir ašaras, mano varge liejamas brš.
7. tr. prk. skleisti: Saulelė anksti kyla iš anapus miškų, liedama pirma savęs ant žaros raudoną šviesą Žem. Pirkioje šilta, lempa lieja ramią šviesą rš.
| refl.: Nelygiu jūros paviršium liejosi mėnulio šviesa rš. Iš po jo pirštų liejosi šauni daina A.Vencl. Pušys tyliai ošia, per mišką liejasi jų amžina giesmė V.Mozūr. Liejasi dainos po kraštą rš.
8. tr., intr. smarkiai suduoti, mušti, kirsti, šerti: Kad li̇́ejau, tai li̇́ejau išdykėliui į kailį Grk. Kad liesiu keletą diržų, tai nereiks vagišiauti Pžrl. Nusišvilpė kažkas krūmūse, o aš tik lejù arkliams! Šts. Li̇́eti su botagu J. Kad ne tas žmogus, tai [nuo chuliganų] būt gauta li̇́eti Srd. Aš tau kad li̇́esiu už ilgą liežuvavimą! Všn. Galgi čia tau kas par kaunierių lẽja – kiek gali, tiek dirbk Ut. Vaikali, neožaukis – li̇́eti gausi! Vvr. Tas vaikas lietinas, muštinas, duotinas Šv.
9. tr., intr. smarkiai ką daryti: Ausdavo, li̇́edavo, net atsibosdavo man Ps. Kad leja žodį – kaip kirviu kerta Ds. Klausyk, kad lieja (tiksi) mano laikrodis, tai lieja Pn.
10. tr. pienu ar grietine balinti (sriubą): Viralą liek, kai tik pradės virti Trgn. Ar li̇́ejai batvinius? Skp. Ir inpylė močekelė nelietų batvinių, ir pastatė našlaiteliam tamsiai po lentyna (d.) Prng.
| refl. tr.: Kuo gi liesies batvinius? Kp.
11. intr. paskalas leisti, apkalbėti: Lieja visi kaip varpu, kad anas su merga susidėjęs Trgn.
12. tr., intr. Lb, Ss dėti minkštus kiaušinius: Vištos pavasarį tik li̇́eja li̇́eja Alk. Gal labai riebios vištos, kad lẽja? Sdk. Mano visos vištos li̇́eja Vdš. Višta kiaušinius lẽja, laisto Dsn. Žąsiai negalima suduot botagu – lieja kiaušinius LTR(Kzt).
13. tr. skleisti rašalą (apie popierių): Popierius lieja rašalą rš.
◊ ãšaras li̇́eti verkti: Be reikalo leji̇̀ ãšaras – nebeprikelsi iš numirusių Ds. Nors ir ašaras liesi, jauna būt negalėsi LTR(Klvr). Pradėjo abudu iš džiaugsmo ašaras lieti S.Stan. Neverk, mergele, neliek ašarėlių JD1476. Siratėlė sėdėdama verkia, ašarėles liena (d.) Krč.
kraũją li̇́eti kruviną kovą kovoti: Mūsų liaudis ne tam liejo kraują ilgų metų kovoje dėl laisvės, kad ji vėl leistų save pavergti A.Vencl. Už gyvenimą liejome kraują, pagyvensim kaip niekad gražiai rš.
[deviñtą] prãkaitą li̇́eti sunkiai dirbti (prakaituojant): Kumetis visą savo amžių liejo prakaitą dėl juodos duonos kąsnelio sp. Dirbdamas prakaitą liejau J.Jabl. Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau PPr27. Deviñtą prãkaitą li̇́eja, o traktoriaus neužveda Tršk.
piktùmą [tul̃žį] li̇́eti DŽ labai pykti, apmaudauti: [Policija] lieja savo piktumą, drasko namus, gąsdina vaikus, nėščias moteris V.Kudir.
1 antli̇́eti, -ja (añtleja), -jo (ž.) tr., ančli̇́eti
1. užpilti ant viršaus: Aš ten nespėjau antli̇́eti KlvrŽ. Vilnis ančli̇́eja, t. y. ančdaužia luotą J.
2. ištekinti: Na, tu turbūt nė vienos ašaros šiandien neantliesi I.Simon.
1 apli̇́eti, -ja (àpleja), -jo tr.
1. SD199, R, K, I apipilti iš viršaus: Ji jam vainiką uždėjo ir meilės mostimi apliejo RD203. Tokia šiluma išvertė, visas kūnas lyg vandeny apli̇́etas Skr. Smarkiau sužaibavus, kiekvienas skubėdavo pasitraukti nuo lango, kad veido „variu neaplietų“ rš.
| prk.: Skaisti šviesa aplieja vakarais aikštę sp. Ta žinia apliejo Pstrumskį tarytum šaltu vandeniu V.Kudir.
| refl. tr., intr.: Apsiliejau koją [semdamas vandenį] Pc. Tai jis jam kaip rėžė, tai, girdi, net smala akmuo apsiliejo! BsPIV80.
| prk.: Šią dainelę dainuojant, šilima apsiliedavo širdis J.Marc.
2. SD200 liejant suteršti, aplaistyti kuo: Tie girtuokliai visą stalą aplė́jo Ds.
| refl. tr., intr.: Vaikas valgydamas apsili̇́eja kaip liūlas J. Neapsili̇́ek prausdamasis marškinių Ds. Apsiliejus pilvą kai kunigo piemenė Sln. Apsiliejo kaip svočios mergaitė Dl.
3. Skd palaistyti, sudrėkinti žemę, kad augtų (apie augalus): Ar jau apli̇́ejot daržą? Skr. Su moliniu vandenimi apli̇́ejau diegus J. Apli̇́ejau morkus, kvietkas Skr.
| prk.: Šaknis tavąsias mes apliesim savuoju prakaitu, krauju K.Kors.
| refl. tr.: Duok man viedrą – noriu gėles apsili̇́eti Skr.
4. apšlakstyti, sudrėkinti: Ašaromis apliejo mano galvą rš.
5. apsemti, užtvindyti: Upė miestą aplieja N. Jūrė, jas (salas) apliejanti, praminta yra jūre Karaibų I.
| refl.: Tuo apie tą miestą apsiliejo vanduo Brt. Apsili̇́ejo visas kraštas Užv.
◊ ãšaromis (verksmù) apsili̇́eti apsiverkti: Duktė ašaroms apsiliejo S.Stan. Visi ten didžiu verksmu apsiliejo brš.
kraujai̇̃s (kraujù) apsili̇́eti Nm susikruvinti: Gavęs smūgį per galvą, apsiliejo krauju ir klupo ant žemės V.Myk-Put.
prãkaitu apsili̇́eti labai suprakaituoti: Raulas, nors apsiliejo prakaitu ir gerklė išdžiūvo, dalgio nepaleido V.Kudir.
tulžim̃ apsili̇́eti labai supykti: Tėvas sužinos, kad mes alui leidžiame pinigus, tulžim apsilies rš.
1 atli̇́eti
1. tr. pilant atskirti dalį nuo viso, atpilti: Neužmiršk pamelžus katei bent lašą atli̇́eti Ds.
2. tr. palaistyti (dalį): Rytoj rytą tris vagutes atliesi ir kitas tris pasodysi Skr.
3. intr. liejant pristabdyti kilimą (verdančio skysčio): Nebuvo šalto vandenio atlieti, ir išbėgo kruopos Ds.
4. tr. nupilti atgal: Pasėmus vandens neatliek šulnin Kp.
5. refl. Brs tuo pačiu liejimo darbu atsilyginti (dirbant prie plaktinių durpių).
atsilietinai̇̃ adv. atbūtinai (lieti): Visas liejėjas atsilietinai̇̃ buvau suvadinęs Brs. Atsilietinai talkinėtis Brs.
6. refl. lietis, tekėti atgal, grįžti į pirmykščią padėtį, atslūgti: Gausiai atsiliejant kraujui atgal į širdį, gaunama galvos smegenų išemija rš. Marios kas diena … ižsileja ir vėl iž kraštų sugrįžta arba atsileja savo vieton SPI270.
| Sviestas man vis atsilieja (atsiraugėja pavalgius) – aš negaliu jo valgyti Dl. [Liga] viduriuose jau atsiliepia, ką tik valgo – atsilieja atgal Žem.
7. refl. atsilyginti, atsikeršyti (už išlietas ašaras): Tai gerai jiem! – džiaugėsi daugelis. – Žmonių ašaros atsilieja V.Krėv.
8. atidrėkinti: Kai palyja, vanduo dirvas atlieja Ėr.
9. refl. prk. greitai ateiti, prisiartinti: Tas griaustinis atsilieja artyn rš
◊ ši̇̀rdį atli̇́eti atgaivinti: Vasarą žalibarščiai atlieja širdį Antš.
ši̇̀rdis atsili̇́ejo atsigaivino: Paversmy atsigėriau – širdis teip atsiliejo Kp.
1 įli̇́eti, -ja (į̇̃leja), -jo
1. tr. K truputį įpilti: Įli̇́ek biškį vandens J. Įli̇́ejo į skyvį (dubenį) ėsti Sg. Spirgintus taukus įliet SD439. Idant pen (bent) vieną šlakelį pašvęsto vyno įlietų ing vandenį DP139.
2. tr. prk. įdėti: Jis į tą dainą įliejo visą savo sielą rš. Į tą darbą įliejo visą savo jaunystės energiją sp. Motina įliejo į mano krūtinę (suteikė) vilties rš.
3. refl. prk. įsijausti, įsigyventi: Jis savo kūryboje gili kurianti asmenybė, sugebanti įsilieti į kuriamuosius objektus rš.
4. tr. prk. įtraukti, įjungti: Reikia visas jėgas įlieti į bendrąją kontrolę rš.
| refl.: Daug naujų specialistų įsiliejo į visas liaudies ūkio šakas (sov.) sp.
5. tr., intr. Pln suduoti, įkirsti, įkrėsti: Oi, tau reikia įli̇́et – jau nieko nebebijai! Ds. Pagavo ir anli̇́ejo gerai Pb. Būrai norėjo už tai aną štarkiai įlieti TDrVII180.
6. intr. pavesti (?): Dėdė man įli̇́ejo, t. y. pavedė pinigus atimti nuo jo skolininkų J.
1 išli̇́eti, -ja (i̇̀šleja), -jo tr.
1. SD324, K, Trkn išpilti iš ko, ant ko: Išli̇́ek taukus iš indo J. O kaip išdarinėjo tą žuvytę, tai toj tuos žvynus išliejo laukan BsPIV153. Kam išlėjai rašalą? Blnk. Lietus išli̇́eja iš debesų visą vandenį J. Tada semk imk vandinio iš upės ir išliek ant sausos žemės BB2Moz4,9.
| prk.: Dainos tiesiog iš širdies išlietos ant popieros V.Kudir.
| refl.: Benzinas gali išsilieti ir padidinti gaisrą rš.
| prk.: Kole par jį daklausi, tai i ūtarka išsili̇́eja (užmiršti, nebesuvoki ką sakyti) Ml.
^ Truks puodynė – vanduo išsiliẽs (baigsis kantrybė) Rmš.
2. DP233 prk. gausiai suteikti: Ant mūsų išlieja dovanas savo Tat. Išliek ant mūsų loską tavo MKr21.
3. daryti, leisti, kad išbėgtų, ištekėtų, išvarvėtų: Teišleja akys ašarelę P. Ten išliečiau ašarėles kaip sraują upelę (d.) Užp. Šlakus kruvino prakaito … išliejo DP153. Kraujus savus išliejai PK130.
| refl.: Kaip lyte (= liete) išsili̇́eja kraujas J.
4. palaistyti, sudrėkinti: Stubos gerai neišliejai – dulkės kyla [šluojant] Skr.
5. prk. išsakyti, išdėstyti, išreikšti: Išliejo jam ir visus savo vargus ir priespaudas A.Vien. Pasirengiau išlieti prieš garlaivio kapitoną tuos jausmus V.Kudir.
| refl.: Sunkumas krūtinę slėgė, ir norėjosi savo sūnui išsilieti J.Paukš.
6. refl. išeiti iš krantų, patvinti: Ižsileja upė SD324. Išsiliejo upės, patvino upeliai, pelkės virto ežerais A.Vien. Lėvuo negilus – pavasarį išsili̇́eja plačiai Ps.
| prk.: Lyg pavasarinis srautas išsiliejusi maskviečių jūra daugiau kaip dvi valandas žygiavo Raudonąja aikšte, sveikindama kosmoso nugalėtoją sp.
7. refl. prk. išaugti, pereiti į ką: Jų ginčas perėjo į rietenas, gresiančias išsilieti į atvirą nesantaiką rš. Jo užuojauta išsiliejo į grynai praktiškus samprotavimus P.Cvir.
ǁ pasireikšti kuo: Nacionalinė priespauda veikė visu smarkumu, neretai išsiliedama pogromais ir skerdynėmis rš.
8. refl. SD321 paplisti, pasklisti: Mokytojo darbas turi plačiai išsilieti už mokyklos sienų sp. Skambėk, daina, plačiai tu išsilieki, banguok laukais, netylanti daina V.Mozūr. Tarp žemaičių vis atgijo garbė tėvų ir liežuvis; meilė tarp jų išsiliejo, prasidžiugo ir lietuvis S.Stan. Aušra neišplieskia gaisru: ji išsilieja ramiu rausvumu rš.
9. išpilti šašais, spuogais: Pašalau, ir išli̇́ejo galvą Ds. Visą galvą išliejo, net kepure negalima užsidėtie Ad. Kad išlė́jo galvelę tai mergytei Kp. Visa galvelė išlieta OG90.
10. išmušti, išplakti: Tie vaikai užaugo, jam išli̇́ejo nugarą i išvijo Lnkv.
◊ ãpmaudą (nar̃są, pagi̇́ežą, pãpykį, pỹktį, piktùmą, tul̃žį) išli̇́eti labai supykus išsibarti, išsiplūsti ar kaip kitaip palengvinti sau širdį: Jis atėjo pas adjutantą išlieti savo apmaudo ir nepasitenkinimo rš. Togidėl ant mūsų išliejai narsą tavo brš. Nors išliejo pagiežą ant Liudo, bet nepasidarė lengviau J.Avyž. Išlieju papykį R48. Žmogelis tol jį plūkė, kol išliejo visą savo pyktį J.Balč. Protingas yra tas, kurs savo pykčio neišlieja kitiems rš. Negalėjo savo piktumą ant jo išlieti BsPI62. Jis išliejo ant manęs visą tulžį Jrb.
ãšarų išli̇́eti
1. prisiverkti: Daug daug kaimo moterėlės, palydėdamos į karą savo maitintojus, ašarų išliejo A.Vien.
2. privirkdyti: Kiek tu savo motinai ašarų išliejai J.Balč.

prãkaito išli̇́eti privargti (dirbant): Daug prakaito išlies, kol tokį šmotą rugių nupjaus Jnš.
ši̇̀rdį išli̇́eti nuoširdžiai visą išsipasakoti: Kad galėtų kam nors savo širdį išlieti, kuri jau perdaug listina! I.Simon.
1 nuli̇́eti, -ja (nùleja), -jo
1. tr. R6 kiek nupilti nuo ko: Nenuliejau nė lašo (pildama į puodelį pieną) Db. Gėrimo truputelį nuliejo ant žemės S.Dauk.
2. tr. nupilti, išpilti žemyn: Ant stogo telipa ir tenuleja [į kaminą] kelis viedrus v[a]ndens arba geriaus šarmo S.Dauk. Rodos, debesys buvo didelis, bet truputį nuliejo lietaus, ir išsipagadijo Rk.
| refl.: Didelis debesies plyšimas žemyn nusiliejo LC1880,37.
3. tr. apipilti, perpilti kuo: Nuplovus langą nulieti švariu vandeniu rš.
| Tada ragana kaip tik papūtė, tuojaus kaip ledu nuliejo MPs. Kaip nuliejau gerklę karštu vandeniu (arbata), tai tuoj geriau pasidarė Upt.
| prk.: Niekas nedrįs nulieti (paerzinti, įskaudinti) piktesniu žodžiu rš.
| refl. tr.: Ona, nusiliejusi vandeniu rankas, nuo tvoros nusimauna milžtuvę ir pritupia prie karvės rš.
4. tr. prk. nušviesti, nutvieksti, nuspalvinti: Saulė auksinėmis varsomis nuliejo medžius rš. Taip plaukėme abu, nulieti saulės K.Kors. Raudonis nuliejo veidą rš.
5. tr. liejant kuo nunaikinti: Nuli̇́eti karpas šitaip galima: kad mėnuo tėra trijų naktų, atsistok priš mėnesį, liek vandenį ant savo karpos ir nekalbėkis tą naktį nė su kuo Trk.
6. intr. prk. nukalbėti: Čiagi par mus bobos nuli̇́ejo, kad ana nebetekėsiant Trgn.
7. refl. prk. nuslinkti, nuplaukti: Pavargusius žmones sparnais palytėjus, į tolius tamsa nusiliejo rš.
8. intr. smarkiai suduoti, primušti: Tave reik po pirmu nuli̇́eti, o paskuo tik valgyti duoti Šv. Tie kad nuli̇́ejo par kuprą Lnkv.
◊ pỹktį nuli̇́eti išbarti, išplūsti ką iš piktumo: Nuli̇́ejo nuli̇́ejo ana savo pỹktį ir vėl gera Rk.
1 pali̇́eti, -ja (pàleja), -jo tr.
1. R papilti (skystą daiktą): Nepali̇́ek vandens! J. Puodas sudaužytas, pienas palietas Ar. Kas palieta, jau nesusemsi BsPIII6. Žemė lygi kaip palieta Mc. Mergaitei viedrą pali̇́ejo Mrj.
| Laistytiniai blynai kepami po pečium: tešlą palieja po pečium Vl. Gera, kai yr kiaušinių: atejo svečias, paliejai [į keptuvę], ir yr kuo pamylėt Ds.
^ Susipranta katė pieną paliejus J.Jabl. Pieno palieto visos katės laižo J.Jabl. Palieto pieno visom katėm gana Rod. Vyruo mirus sakoma: vaikiuo vieta kaip palieta (labai gera, galima viskuo naudotis); o pačiai mirus sakoma: mergei vieta kaip palieta Plt. Jis nepali̇́eja šnapsą (mėgsta išgerti) Plv.
| refl.: Pienas pasili̇́ejęs nutiško ant žemės J. Velniūkštis keberėkšt išvirto ir pasiliejo ing smalą BsMtII58.
2. palaistyti (augalus) kad augtų: Motina paliejo daržoves Vvs. Reikės šį vakarą daržą pali̇́eti Up. Nėks nepali̇́ejo taboko, dabar jau ir pagelto Pgr. Paliek rūteles vandeniu, o lelijėlę vyneliu LTR(Upn). Paleju ką SD261.
| prk.: Augo laisvė, tik krauju palieta S.Nėr.
3. refl. pradėti tekėti, pasipilti: Vanduo visas atgal pasiliejo BsPIII20. Iš to velnio tik smala pasiliejo BsPIV49.
| prk.: Rodos, kad tokia kalba liete pasiliejo ir kiekvienam į dantį įtvino, nes kiekvienas atkartojo: – Nutručijo, nutručijo! Žem. Ir vėlei dainos sidabrinės tau iš krūtinės pasilies S.Nėr. Atsiminimai imdavo kilti jam prieš akis, pasiliedavo eilėraščiai kaip iš rago rš.
4. refl. išsilieti, patvinti: Imsrė plačiau šįryt pasili̇́ejus Jrb. Upė pasiliejo iš krantų Vr. Tolimajame lauke upelis tai plačiai pasilieja lygumose, tai siaurai, giliai įsigraužia versmėtose liūnų pakalnėse Vaižg.
5. tr. prk. paskleisti: Buvo te kas, nebuvo, o matai, kokias kalbas žmonės paliejo Trgn. Lietuvių tauta iš savo lūpų paliejo dainų upes rš.
| refl.: Buvo tik vienoj vietoj tokia dedervinė, ė dabar po visą nugarą paslėjo (išplito) Sdk.
| Kambario tamsumoje pasiliedavo reti liūdnos melodijos garsai P.Cvir. Tuo tarpu krašte pasilieja sukilimas rš.
6. refl. plačiai pabirti, pasklisti: Knygą paimu, tai paslėjo visi raštai (raidės) Dglš.
7. tr. padėti (minkštą kiaušinį): Žiūrėk – višta ant lovos kiaušinį paliejo Ds.
◊ pali̇́eti kraũją nužudyti, užmušti: Jei kas palies kraujį žmogaus, to kraujas testo praliets BPII501.
1 pérlieti tr.
1. iš vieno į kitą pilti, perpilti: Jis parliejo arielką į savo plėkštinę rš.
| prk.: Reikia nulenkti galvą prieš didybę minčių bei meilės, kurią visą ji perliejo ant savo visuomenės rš.
2. visą palaistyti: Tris sykius pérliejom daržą, ir jau stovi Skr. Daržovių rasodą anksti rytą perliekime vandeniu rš.
3. perpilti kuo: Išplovus puodą perlieti švariu vandeniu rš. Ar gerai párliejai (plaunant) bulves? Up. Ir artoją perlieja, kad javai geriau užderėtų rš. Nuraudo mergaitė, kaip karštu vandeniu perlieta Ėr. Lyg šuva, pamazgomis perlietas, viks viks pasirangė Vaižg.
| prk.: Ligonas dega bi liepsno[ja], bi šaltis párleja Šts. Nusigandau, ir kojas kaip liete párliejo Šts. Šiurpulys nugarą perliejo S.Čiurl. Aš pajuntu, kaip karšta srovė perliejo man kūną J.Marc. Draugiškumo jausmas Adomėliui šilta banga perlieja Petro krūtinę V.Myk-Put.
| refl.: Jis visada šaltu vandeniu persilieja rš.
4. refl. liejantis, tekant perbėgti per viršų: Kai aš buvau toks (mažas), tai Šaltuono[je] vanduo arkliams par nugarą pársiliejo, o dabar vištai ligi kelėnų Rs.
ǁ liejantis persiversti: Mat tos vilnys kaip persilieja, tai ir suputoja baltai rš.
5. tr., intr. mušti, suduoti, sušerti: Kai pérliesiu pančiu, tai žinosi Vžns. Basliu kur atsistojęs parliẽs Ėr. Kad aš tau perliesiu vyčia per blauzdas, tai žinosi, kaip reikia klausyt Dgl. Čia ne šitaip glostyt, ale jam perliet reikia Ds. Jis arklių be reikalo nenervina, botagu netikėtai jų neperlieja Vaižg.
1 pieli̇́eti, -ja (pi̇́eleja), -jo žr. 1 prilieti 2: Visus kampus pyli̇́ejo Sg. Laistės su vandeniu, pyli̇́ejo butą, kuknę Pj.
1 prali̇́eti, -ja (pràleja), -jo tr.
1. kiek išlieti, palieti: Ir paslydo jauna kojelė, ir praliejo žaliąjį vynelį V.Krėv. Ir praliejo mergužėlė vandenėlį, ir pametė kibirėlius viduje viešo kelelio V.Krėv. Ant žemės praliejo N.
2. SD296 ištekinti, išlieti (kraują, ašaras): Bendras kraujas, pralietas už laisvę ir tiesą, čia sutvirtino amžinus mūsų ryšius rš. Dunojus kraujo praliejo Šarūnas, o Šviedrys jau nemunus V.Krėv. Jisai už mus … savą brangiausią kraują pralėjo DP242.
^ Kas jį užmuša, pats savo kraują pralieja (apie uodą) LTR(Rk). Ašaros greitai išdžiūsta, tik ne tos, kurias motutė pralieja KrvP(Jz).
| refl.: Daugel kraujo ten prasliejo, ne vienas jauną sa[vo] galvelę ten paguldė V.Krėv. Taip ir prasiliejo iš lengvo beveik visas prūsų kraujas Vd.
3. prabalinti (pienu): Prali̇́ek putrą su pienu, t. y. prabalink J. Dar nėr pieno, ir prėskinys neprali̇́etas Trgn. Karvė užtrūko – nė[ra] kuo putros prali̇́eti Plt. Kuom praliesma? – Žalčio pienu LTR(Slk). Kam tau to pieno? – Kruopams prali̇́eti JD1536. Kokias bulbas valgyste: pramestas (riebalais uždarytas) ar pralietas? Vdš.
| refl.: Ir prasli̇́et nėra kuo Trgn. Krupnykelį pienu prasileji – tai ir valagas Prng.
4. pragerti: Ans latras anądien du šimtus rublių prali̇́ejo Grk.
◊ ãšaras prali̇́eti B apsiverkti: Aš tiek ir tiek ãšarų prali̇́ejau ir dar turu li̇́eti Krš. Apsižvalgė po savo trobą ir ašaras prali̇́ejo LzP.
kraũją prali̇́eti
1. būti nužudytam, nukankintam: Šventieji drin viešpaties kraują pralėjo DP57.
2. žudyti: Nepraliekiat kraujo, bet meskiat jį (Juozapą) duobėna BB1Moz37,22.

pralieta laktis laimė, gerumas: Pralieta laktis meluoti melagiams J.
1 prili̇́eti, -ja (pri̇̀leja), -jo tr.
1. pripilti: Kad atvažiuo[ja] kada, grietinės pri̇̀leju Pln.
^ Karieta aukso prilieta (žarijos krosnyje) Užp.
2. R22 liejant priteršti, prilaistyti: Tu vis pri̇̀leji prausdamos Als. Vaikai davės – pryli̇́eta troba Vn.
1 suli̇́eti, -ja (sùleja), -jo
1. tr. sušlapinti, sudrėkinti liejant; aplieti: Glitenant durpių lysės paviršių, pirmiau reikia vandeniu sulieti rš. Priėję prie namų, vyrai stengdavosi mergas sulieti PnmA.
2. tr. sudrėkinti, apšlakstyti: Lenkų žemė ašaromis ir krauju sulieta (d.) Nm.
3. tr. liejant suteršti: Vyrai begerdami ir staltiesę suliejo Als.
| refl. tr.: Susiliek tu man teip užpakalį! Skr.
4. tr. liejant suplakti, padaryti kietą, supuolusį, suzmekusį: Žemė lietaus sulietà, kaip lenta Ds.
| refl.: Žemė, iš rudens aparta, per žiemą susilieja (susiguli) ir apsidengia žieve rš.
5. refl. sutekėti, subėgti į vieną vietą: O kaip tik nujojo toliau nuo krašto, [prasiskyręs] vanduo susiliejo BsPIV239.
6. intr. suduoti, sušerti, sukirsti: Suli̇́eti (koja į žemę), sukirsti, suduoti J.Jabl. Kad neina, botagu suli̇́ek! Rm. Suli̇́ek per žemę! Rm. Suli̇́ejau su votegu KlvrŽ. Vieną kartą tesuli̇́ejo, bet randą kelias dienas nešiojau Km. Išvedei arklius iš kiemo, numovei apinasrius, suliejai tais pačiais, ir jie atsiduria krūmuose bent už trijų varstų Vaižg.
^ Kas nori šuniui sulieti, tas lazdą atras rš.
1 užli̇́eti, -ja (ùžleja), -jo
1. tr., intr. užpilti ant ko, už ko: Pirtyj su šaltu vandeniu užlieti rš. Užlėjo užlėjo kraujelio garelį NS496. Neužli̇́ek už bato aulo vandens Als.
| refl. tr.: Reik biskį kvepylų užsili̇́et: šiandie po turgų vaikščiosiu, po miestą Jrb.
2. tr. liejant užgesinti, nuslopinti veikimą: Užli̇́ek – nebereikia Ds. Tvanas ugnies neužlėjo NS230. Aš paprašiau vandenį, kad ugnį užlietų JD82.
| prk.: Duok stiklelį šen, brolyti, duok užliet vargus rš.
3. tr. užpilti, paskandinti: Tą jų laivelį užlies vanduo Pn.
| refl.: Ažusileja eldija SD431. Eldija vilniomis uždengės (užliejos) Ev.
4. tr. apsemti, užtvindyti: Motiejukai auga pavasario vandens užliejamose pievose rš. Kad ažlė́jo lietus dirvas, negalima ir ineit Ds. Visą žemę užlėjo [v]andeniu O. Už tai, kad neužlietų miestą, tų miesto gyventojų buvo toks nutarimas BsPIII50. Leidžiama daryti ir elgtis, kaip kas nori, kad ir baisiai nežmoniškai, žemė užliejama jos sūnų krauju J.Balč.
| Užlies tau širdį taukai, ir numirsi tu kaip vambolė rš.
| prk.: Nesuskaitomos darbininkų, kareivių ir jūreivių minios užliejo (pripildė) Petrogrado gatves sp. Kryžeiviai plūdo vilnimis ant Lietuvos žemės, idant aną užlietų S.Dauk. Kažkas, lyg gailesčio banga, užliejo jo širdį J.Marc. Nesuprantama šilima užliejo krūtinę, ir rankos pačios tiesėsi apkabinti draugą rš. Užlies tuoj saulė kalnelius ir žemumas rš. Lengvas, vos pastebimas rausvumas užlieja jos pablyškusį veidą rš. Raudonis užlieja Pauliaus kaklą ir ausis rš. Taip, kerštas vėl užliejo jos krūtinę I.Simon. Niūri tyla užliejo gatves rš.
| refl.: Iš kraujo spaudimo užsi̇̀leja krau[ja]s an smagenų Krš. Kad dėbtelės krauju iš pykčio užsiliejusiom (pasruvusiom) akim, tai, kaip perkūno trenktas, atšoksti Vaižg.
5. refl. užsisrėbti: Valeras valgė po daug daug šaukštų užsiliedamas Vaižg.
6. intr. užduoti, sušerti: Tik tu mun užli̇́ek! Kl. Kad tu gi bijai arkliui užliet per nugarą Ds. Laimė katino, kad neteko užli̇́et su lazda Lg. Bent dviem varnom ažlėjau su botagu Vžns. Kaimiečiai vos tik mums per sprandą neužliejo rš.
7. tr. užbalinti (pienu): Jau pritrūkom smetonos – reiks užliet batviniai su pienu Brž. Pieno paslikau tik kruopom užlieti Užp. Man ir kopūstai gardžiau užlieti̇̀ Slm. Padėjo prie snukio užlietos sriubos bliūdą Rk. Kruopas baltai ažlėjau Vžns. Užli̇́ejau biškelį viralą su pienu, ir visai kitas valgis yr Vvr. Su kuo užliesim? – Su karvės pienu NS284.
| refl.: Kas tau neduoda valgyt, užsiliek ir ryk! Ds.
8. refl. N pasiskleisti (apie rašalą ant popieriaus): Ažusileja popierius aba litera SD431.
◊ ãšaromis užsili̇́eti labai verkti: Užsiliejusi ašaromis, visiems girdant, išpažįsta kaltybę savo M.Valanč. Užsilieju su apsčiomis ašaromis ir užkeiku tave rš. Ažusilieję kruvinom ašarom, keiks patys save brš.
užli̇́eti aki̇̀s pasigerti: Apsiryna valgiūse ir macniais trunkais užleja sau akis P.
už káilio užli̇́eti išgerti svaiginamojo gėrimo: Jei kas vieną, antrą ir dešimtą kartą tikrai užlies už kailio, to jau nėkumet nebegali širdingai mylėti M.Valanč.