Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
užlámdyti
Apibrėžtis
lámdyti, -o, -ė tr.
1. glamžyti, maigyti, raukšlėti: Kam lámdai apykaklę? rš. Šeimininkas lamdė lamdė tą veršeną, bet nieko ji jam nepasakė BsPII177. Susirišk skarelę kaip žmogus, nelámdyk Jnšk.
| refl.: Žėdnas lámdysis, negi vilnonis Sdk.
2. trinti, mankyti: Ans sustyrusį autą lamdo J.
3. gniaužyti, spaudyti, niurkyti: Nelámdyk avino (kirpdamas užgulęs) Srv. Bepigu už save mažesnį lámdyti Ll. Meška pradėjo velnią lámdyti (ps.) Pkl.
lámdytinai adv.: Lámdytinai išlamdė vyras pačią, nemušė, mėlynės nebuvo Šts.
| refl. Škn: Ko te lamdais po šakas (treška šakos, triūsia po jas) J. Jis žaidžia, o tie šoka, o lamdos po erškėčius: susibadė, susikruvino, rėkia kaip tik galėdami BsMtII31.
ǁ mindžioti: Gaidys lámdo vištas Rm.
4. laužyti, gadinti: Kam lámdai dviratį, kad nemoki važiuoti! Grdm. Na, ale gerai anie ir lamdo tą naująjį vežimą po tokius kelius Kv. Ką čia lámdai tą kurvį (krepšį)! Žg. Kam lámdai stalą, jau ir taip jis kap kibykla (visas iškleręs) Brt.
| Nelámdyk (nelaupyk) tos duonos, dailiai raikyk Šts.
ǁ daužyti, ardyti: Artilerija lamdė apkasus rš.
5. kaišti (kailį): Lámdau kailį – reikia kailinių Lnkv.
6. B, N, K dresuoti, pratinti prie darbo (gyvulius).
7. prk. mokyti, lavinti, auklėti: Mano sūnus suvisu neturi galvos mokyties – lámdžiau aš jį, lámdžiau ir tik tik kiek pramokiau Ml. Lámdžiau lámdžiau visą dieną, tai šiek tiek pramoko Dbk.
8. prk. prastai, nemokant kuria kalba kalbėti: Kuningai … lamdo lietuvišką kalbą, sakydami pamokslus A1884,147.
9. refl. sunkiai eiti, bristi; kapanotis: Par cielą naktį lamdės po pelkes rš.
aplámdyti tr.
1. Š kiek suraukšlėti, apglamžyti: Vokas buvo gerokai aplamdytas ir pageltęs Vaižg.
2. apmaigyti: Kanapių saują su kojomis aplámdyk ir tada mink J.
| prk.: Jam pagailo šito protingo, gabaus, gerokai gyvenimo aplamdyto paauglio rš.
3. Gs, Užp apmušti, apdaužyti: Menkas būtų malonumas, jei mus čia (minioje) aplamdytų J.Balč. Ale gerai ir aplámdė vienas antram šonkaulius Kv. Bet kojos neklauso, aplamdytos strėnos smelksta LzP.
4. aplaužyti, apgadinti: Šeškus ne visai vykusiai nutūpė ir šiek tiek aplamdė sklandytuvą rš. Ale mašiną, bekuldami rugius, gerai ir aplámdė Kv.
5. MŽ, K papratinti, apmokyti, kiek prajodinėti: Aplamdau arklį B.
6. pramankštinti, pramiklinti: Reikia jį truputį aplamdyti, gal kiek gyvesnis pasidarys Lž.
7. prk. kiek pramokyti, pralavinti: Kad žinotumei, koks ans pirma buvo rudnagis, dabar aš jau aną šiek tiek aplámdžiau Brs.
| refl. Krš: Apsilámdė jau biškį; atejęs gi nieko nemokėjo dirbt Ktk.
×dasilámdyti (hibr.) sunkiai nueiti, pasiekti: Kolek dasilamdėm ina (in) Ačinską, turėjom visokios rš.
įlámdyti tr. įlenkti, įspausti: Ties pastovomis skardos įlamdytos rš.
išlámdyti tr.
1. Š suglamžyti, suraukšlėti.
| refl. Š.
2. išgniaužyti, išmankyti, ištrinti: Sustyrusį nuo purvų autą išlámdyk J.
| Tu išlámdei savo pusę klojimo, t. y. ištrynei J.
3. išmaigyti, apdaužyti: Pateksi į girtūklio rankas – išlamdys tau kaulus Mžk.
4. Jnš iškaišti (kailį): Gerai išlámdyk tą kailį – bus minkštesni kailiniai Lnkv.
5. Š padaryti miklų, judrų, išmankštinti: Visados sunkiausia esti rytais, kol prasivaikštai, kaulus išlamdai rš. Tai kas, kad kelmas. Kariuomenėj išlámdys Ds. Kad jis patektų į mano rankas, tai aš jį teip išlamdytau, kad per kačergą šoktų Rdm.
6. prk. išmokyti, išlavinti: Jis pats papratęs dirbt, išlamdo ir vaikus RD201. Savo vaiką noru išlamdyti į siuvėjus Lkv.
| refl.: Per gyvenimą žmogus išsilámdai in visus šonus Prng.
ǁ su vargu išmokti, perprasti: Kai išlámdysi gerai abėcėdles, tada skaityt bus geriau Prng.
nulámdyti tr.
1. nuvarginti, nubaigti: Nulámdė, nujodė arklį Šauk.
| refl.: Nusilamdžiau tiek daug dirbdamas Šauk.
2. nužudyti, užgniaužyti: Rast y[ra] gyvas koks, o rast anus i nulámdė KlvrŽ.
3. KI257 nuraminti, sutramdyti: Aš tuoj juos visus nulamdysiu! Vv.
palámdyti tr.
1. pamankštinti.
| prk.: Bet jūs šitos mechanikos nebijokite, reikia tiktai smegeninę palamdyti! rš.
| refl.: Tegu sau po biskį pasilamdo rš.
2. paniurkyti, paglamžuoti.
| prk.: Gyvenimas gerai palamdė rš.
pérlamdyti tr. Rm smarkiai sumušti, sudaužyti.
pralámdyti tr.
1. pratrinti, aptraiškyti: Palauk, dar nevažiuok, gal tą gruodą kiek pralámdys Pg. Pralámdžiau (prakrušau) ledus nuo kelio, t. y. pralaužiau J.
2. Krš pramankštinti, išjudinti: Žinai, koks anas buvo kelmas, ale kariuomenėj vis tiek bent kiek pralámdė Dbk.
| refl.: Kelkis, prasilamdyk truputį rš.
3. Up prk. kiek pamokyti, palavinti: Dabar jaunieji mokyklose pralámdyti Mlt. Pralámdei kiek ir statyk prie žemės (prie žemės darbo) Srv. Jis kiek pralámdytas yra Ėr.
| refl.: Be mokyklos prasilámdęs Antš. Praslámdžiau šiek tiek iš savo galvos Mlt. Prasilamdė kiek ant knygos, ir gerai Ds.
prilámdyti tr. priniurkyti, primaigyti: Tas ančiukas privoliotas, prilámdytas Pc. Mane gerai prilámdė, net kaulai braškėjo Prng.
sulámdyti tr.
1. Nm suglamžyti, suraukšlėti: Sulámdė visus drabužius, dabar žmonėm gėda pasirodyti Jnš. Kam tep sulámdei popierą, kad nei rašyt negalima! Mrs. Tie pašiūrėliai mano gerąją kepurę sulámdė Up. Taip negrūsk, bo labai sulámdysi Sb. Sulámdytas, kaip iš šunio gerklės ištrauktas Ds.
| refl.: Popierinė jų skrynelė, daiktus bekilojant, gerokai susilamdė Vaižg. Parėjo namo visas susilámdęs Skp.
2. suniurkyti, sumurdyti (įveikus): Tą vaikį i sulámdė į kertę Kl. Sugriebęs aną sulámdyk į žemę, t. y. sugrūsk J. Sulamdysiu kaip šiltą vilną LTR.
| prk.: Anas tuoj jį kalboj sulámdys (įveiks) Ds. Jūs erelis buvote, be reikalo jus gyvenimas sulamdė rš.
3. sulaužyti, sumaigyti: Žiūrėk, meduką sulamdei! Ll. Arklys vežimą sulámdė Lš. Atsisėdęs toks sunkus, visą kėdę sulámdė Brt. Per vestuves vienam bernui skobas (šonkaulius) sulámdė Pns. Sulámdė griūdamas mašiną ir varosi paskiau kaip su karve Rm.
4. nugalėti, sunaikinti, nugalabyti: Škalikų būrį užsiundė, ir vilką sulamdė Blv.
| prk.: Nepasėkmingi mūšiai pas Chaironeją sulamdė Mitridato galybę rš. Vado valia ir kareivių karštis sulamdė visas kliūtis rš.
◊ sulámdyti į kãmaną (kãmanon) smarkiai, visai sulamdyti: Sulámdžiau jį kãmanon Dglš.
užlámdyti tr.
1. niurkant prikamuoti, prigniaužyti: Kačiokas būt geras, kad neužlámdytas Ds.
ǁ lamdant galą padaryti, užniurkyti: Kačiukas vieną ančiuką užlámdė Pc. Neužlámdykit mano vaiko benešiodamos (juok.) Ds.
| prk.: Ažlámdę (užkamavę) būt jį mokesčiai ir darbai Dbk.
2. nugalabyti, nužudyti: Vilką te ažlámdė BM48.
1. glamžyti, maigyti, raukšlėti: Kam lámdai apykaklę? rš. Šeimininkas lamdė lamdė tą veršeną, bet nieko ji jam nepasakė BsPII177. Susirišk skarelę kaip žmogus, nelámdyk Jnšk.
| refl.: Žėdnas lámdysis, negi vilnonis Sdk.
2. trinti, mankyti: Ans sustyrusį autą lamdo J.
3. gniaužyti, spaudyti, niurkyti: Nelámdyk avino (kirpdamas užgulęs) Srv. Bepigu už save mažesnį lámdyti Ll. Meška pradėjo velnią lámdyti (ps.) Pkl.
lámdytinai adv.: Lámdytinai išlamdė vyras pačią, nemušė, mėlynės nebuvo Šts.
| refl. Škn: Ko te lamdais po šakas (treška šakos, triūsia po jas) J. Jis žaidžia, o tie šoka, o lamdos po erškėčius: susibadė, susikruvino, rėkia kaip tik galėdami BsMtII31.
ǁ mindžioti: Gaidys lámdo vištas Rm.
4. laužyti, gadinti: Kam lámdai dviratį, kad nemoki važiuoti! Grdm. Na, ale gerai anie ir lamdo tą naująjį vežimą po tokius kelius Kv. Ką čia lámdai tą kurvį (krepšį)! Žg. Kam lámdai stalą, jau ir taip jis kap kibykla (visas iškleręs) Brt.
| Nelámdyk (nelaupyk) tos duonos, dailiai raikyk Šts.
ǁ daužyti, ardyti: Artilerija lamdė apkasus rš.
5. kaišti (kailį): Lámdau kailį – reikia kailinių Lnkv.
6. B, N, K dresuoti, pratinti prie darbo (gyvulius).
7. prk. mokyti, lavinti, auklėti: Mano sūnus suvisu neturi galvos mokyties – lámdžiau aš jį, lámdžiau ir tik tik kiek pramokiau Ml. Lámdžiau lámdžiau visą dieną, tai šiek tiek pramoko Dbk.
8. prk. prastai, nemokant kuria kalba kalbėti: Kuningai … lamdo lietuvišką kalbą, sakydami pamokslus A1884,147.
9. refl. sunkiai eiti, bristi; kapanotis: Par cielą naktį lamdės po pelkes rš.
aplámdyti tr.
1. Š kiek suraukšlėti, apglamžyti: Vokas buvo gerokai aplamdytas ir pageltęs Vaižg.
2. apmaigyti: Kanapių saują su kojomis aplámdyk ir tada mink J.
| prk.: Jam pagailo šito protingo, gabaus, gerokai gyvenimo aplamdyto paauglio rš.
3. Gs, Užp apmušti, apdaužyti: Menkas būtų malonumas, jei mus čia (minioje) aplamdytų J.Balč. Ale gerai ir aplámdė vienas antram šonkaulius Kv. Bet kojos neklauso, aplamdytos strėnos smelksta LzP.
4. aplaužyti, apgadinti: Šeškus ne visai vykusiai nutūpė ir šiek tiek aplamdė sklandytuvą rš. Ale mašiną, bekuldami rugius, gerai ir aplámdė Kv.
5. MŽ, K papratinti, apmokyti, kiek prajodinėti: Aplamdau arklį B.
6. pramankštinti, pramiklinti: Reikia jį truputį aplamdyti, gal kiek gyvesnis pasidarys Lž.
7. prk. kiek pramokyti, pralavinti: Kad žinotumei, koks ans pirma buvo rudnagis, dabar aš jau aną šiek tiek aplámdžiau Brs.
| refl. Krš: Apsilámdė jau biškį; atejęs gi nieko nemokėjo dirbt Ktk.
×dasilámdyti (hibr.) sunkiai nueiti, pasiekti: Kolek dasilamdėm ina (in) Ačinską, turėjom visokios rš.
įlámdyti tr. įlenkti, įspausti: Ties pastovomis skardos įlamdytos rš.
išlámdyti tr.
1. Š suglamžyti, suraukšlėti.
| refl. Š.
2. išgniaužyti, išmankyti, ištrinti: Sustyrusį nuo purvų autą išlámdyk J.
| Tu išlámdei savo pusę klojimo, t. y. ištrynei J.
3. išmaigyti, apdaužyti: Pateksi į girtūklio rankas – išlamdys tau kaulus Mžk.
4. Jnš iškaišti (kailį): Gerai išlámdyk tą kailį – bus minkštesni kailiniai Lnkv.
5. Š padaryti miklų, judrų, išmankštinti: Visados sunkiausia esti rytais, kol prasivaikštai, kaulus išlamdai rš. Tai kas, kad kelmas. Kariuomenėj išlámdys Ds. Kad jis patektų į mano rankas, tai aš jį teip išlamdytau, kad per kačergą šoktų Rdm.
6. prk. išmokyti, išlavinti: Jis pats papratęs dirbt, išlamdo ir vaikus RD201. Savo vaiką noru išlamdyti į siuvėjus Lkv.
| refl.: Per gyvenimą žmogus išsilámdai in visus šonus Prng.
ǁ su vargu išmokti, perprasti: Kai išlámdysi gerai abėcėdles, tada skaityt bus geriau Prng.
nulámdyti tr.
1. nuvarginti, nubaigti: Nulámdė, nujodė arklį Šauk.
| refl.: Nusilamdžiau tiek daug dirbdamas Šauk.
2. nužudyti, užgniaužyti: Rast y[ra] gyvas koks, o rast anus i nulámdė KlvrŽ.
3. KI257 nuraminti, sutramdyti: Aš tuoj juos visus nulamdysiu! Vv.
palámdyti tr.
1. pamankštinti.
| prk.: Bet jūs šitos mechanikos nebijokite, reikia tiktai smegeninę palamdyti! rš.
| refl.: Tegu sau po biskį pasilamdo rš.
2. paniurkyti, paglamžuoti.
| prk.: Gyvenimas gerai palamdė rš.
pérlamdyti tr. Rm smarkiai sumušti, sudaužyti.
pralámdyti tr.
1. pratrinti, aptraiškyti: Palauk, dar nevažiuok, gal tą gruodą kiek pralámdys Pg. Pralámdžiau (prakrušau) ledus nuo kelio, t. y. pralaužiau J.
2. Krš pramankštinti, išjudinti: Žinai, koks anas buvo kelmas, ale kariuomenėj vis tiek bent kiek pralámdė Dbk.
| refl.: Kelkis, prasilamdyk truputį rš.
3. Up prk. kiek pamokyti, palavinti: Dabar jaunieji mokyklose pralámdyti Mlt. Pralámdei kiek ir statyk prie žemės (prie žemės darbo) Srv. Jis kiek pralámdytas yra Ėr.
| refl.: Be mokyklos prasilámdęs Antš. Praslámdžiau šiek tiek iš savo galvos Mlt. Prasilamdė kiek ant knygos, ir gerai Ds.
prilámdyti tr. priniurkyti, primaigyti: Tas ančiukas privoliotas, prilámdytas Pc. Mane gerai prilámdė, net kaulai braškėjo Prng.
sulámdyti tr.
1. Nm suglamžyti, suraukšlėti: Sulámdė visus drabužius, dabar žmonėm gėda pasirodyti Jnš. Kam tep sulámdei popierą, kad nei rašyt negalima! Mrs. Tie pašiūrėliai mano gerąją kepurę sulámdė Up. Taip negrūsk, bo labai sulámdysi Sb. Sulámdytas, kaip iš šunio gerklės ištrauktas Ds.
| refl.: Popierinė jų skrynelė, daiktus bekilojant, gerokai susilamdė Vaižg. Parėjo namo visas susilámdęs Skp.
2. suniurkyti, sumurdyti (įveikus): Tą vaikį i sulámdė į kertę Kl. Sugriebęs aną sulámdyk į žemę, t. y. sugrūsk J. Sulamdysiu kaip šiltą vilną LTR.
| prk.: Anas tuoj jį kalboj sulámdys (įveiks) Ds. Jūs erelis buvote, be reikalo jus gyvenimas sulamdė rš.
3. sulaužyti, sumaigyti: Žiūrėk, meduką sulamdei! Ll. Arklys vežimą sulámdė Lš. Atsisėdęs toks sunkus, visą kėdę sulámdė Brt. Per vestuves vienam bernui skobas (šonkaulius) sulámdė Pns. Sulámdė griūdamas mašiną ir varosi paskiau kaip su karve Rm.
4. nugalėti, sunaikinti, nugalabyti: Škalikų būrį užsiundė, ir vilką sulamdė Blv.
| prk.: Nepasėkmingi mūšiai pas Chaironeją sulamdė Mitridato galybę rš. Vado valia ir kareivių karštis sulamdė visas kliūtis rš.
◊ sulámdyti į kãmaną (kãmanon) smarkiai, visai sulamdyti: Sulámdžiau jį kãmanon Dglš.
užlámdyti tr.
1. niurkant prikamuoti, prigniaužyti: Kačiokas būt geras, kad neužlámdytas Ds.
ǁ lamdant galą padaryti, užniurkyti: Kačiukas vieną ančiuką užlámdė Pc. Neužlámdykit mano vaiko benešiodamos (juok.) Ds.
| prk.: Ažlámdę (užkamavę) būt jį mokesčiai ir darbai Dbk.
2. nugalabyti, nužudyti: Vilką te ažlámdė BM48.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): perlamdyti,palamdyti,prilamdyti,pralamdyti,sulamdyti,aplamdyti,lamdyti,užlamdyti,įlamdyti,dasilamdyti,nulamdyti,išlamdyti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: clamp
prancūzų kalba: frittés
vokiečių kalba: laminieren
rusų kalba: измять
lenkų kalba: Ulamuj
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)