kiši̇̀mas sm. (2) DŽ
1. → kišti 1: Nieko nemačys tas tavo kiši̇̀mas – vis tiek vėjas eis Vb.
2. refl. BŽ56 → kišti 10 (refl.): Kol kaime vyravo pavienis savininkas, partija galėjo apriboti savo kišimąsi į žemės ūkio vystymąsi atskirais pagalbos, patarimo arba perspėjimo aktais (sov.) rš.
atsikiši̇̀mas sm. (2)
1. → atkišti 1 (refl.): Kas par kulšių atsikišimas! Ggr.
2. iškyšulys, nelygumas: Tą atsikiši̇̀mą reikėjo nukirsti Skdv.
įkiši̇̀mas sm. (2)
1. SD407 → įkišti 1.
2. refl. BŽ56 → įkišti 11 (refl.): Savo įsikišimu žmogus gali priversti kiekvieną gyvulio arba augalo pavidalą greičiau kitėti sp. Tavo įsikiši̇̀mas čia visiškai nereikalingas Ėr.
3. refl. iškyšulys: Jūroje buvo ilgas žemės įsikišimas rš.
4. refl. įlanka (jūroje): Jūrių įsikiši̇̀mas KII50.
iškiši̇̀mas sm. (2)
1. → iškišti 1: Už liežuvio iškišimą gavo vaikas barti Als.
2. refl. → iškišti 2 (refl.): Žandikaulio išsikišimas priekin rš. Nenatūralus nosies išsikišimas teikė vyrui didelio plėšraus paukščio išvaizdą rš. Kalnų išsikišimai iš abiejų pusių sueina gana arti rš. Lentos turės šonuose po du išsikišimu, kuriais viena lenta bus sukabinama su kita Skv2Moz26,17.
nukiši̇̀mas sm. (2) KII277 nuslėpimas, pasisavinimas.
pakiši̇̀mas sm. (2)
1. rš → pakišti 1.
2. prk. priekaištas, prikaišiojimas: Kovoja ne išrodymais, o pakišimais priešininkui nuomonių, kurių tas neskelbia rš. Nusibodo man tavo pakišimai klausyti Ds. Kad man daugiau pakišimų nebūtų! Ds.
prakiši̇̀mas sm. (2) prk. pralaimėjimas: Neatsigaunu nuo pernykščio prakiši̇̀mo Lnkv.
prikiši̇̀mas sm. (2)
1. → prikišti 1: Dėl liežuvio prikišimo pri tų vaistų galva ėmė sukties Šts.
2. BŽ56 prk. priekaištas: Prikišimas visai neteisingas ir ne vietoje rš. Ė jei tu ką ir sutiksi, tik prikišimą išgirsi A.Strazd. Aš nenoriu, kad man kasdien prikišimùs darytum Gs.
◊ nãgo (pir̃što, rañkų; rš) prikiši̇̀mas darbas: Visa įtaisyti reikia daug laiko, kašto ir piršto prikišimo rš. Yra labai kruopštus dalykas, reikalingas daug prikišimo rankų rš. Reik nago prikišimo, jei nori braškių turėti Šts.
susikiši̇̀mas sm. (2) → sukišti 9 (refl.); susikimšimas: Dideliame susikišime gyvenome Brs.
užkiši̇̀mas sm. (2)
1. → užkišti 6: Patogiausia skiepyti užkišimu tarp žievės ir medienos rš.
| Mūsų menkas užkiši̇̀mas [durų] Ėr.
2. refl. užsikimšimas: Dėl užsikišimo tarpduriuose salė buvo prikimšta žmonių rš.