keverzóti, -ója, -ójo, kevérzoti, -oja, -ojo J
1. intr. svyrinėjant, krypuojant, velkant kojas, išsiskėtus eiti: Ko čia keverzóji po vidurį, gali eiti pakraščiu! Ds. Keverzódamas kad eina J. Kur tu keverzoji per purvynę?! Č. Un, daboj, girtas kap keverzoja! Tvr. Jau keverzoja insistverdamas po gryčią Skdt. Vaikas ką tik da pradeda keverzúot Kp. Kur tu keverzoji per purvynę! Č. Priešakyje, šleivai keverzodamas, bėgo lokys rš. Vaikas vos vienerių metų ir jau keverzoja Brž. Ar tavo berniokas dar nepradeda keverzóti? Ds. Mano Jonukas jau kevérzoja Rk. Vaikas keverzojo keverzojo ir pargriuvo Jz. Vieną gražią dienelę, repečkojęs repečkojęs ketriapėsčias, staiga ėmiau keverzoti stačias rš.
| refl.:
^ Miške gimęs, miške augęs, išeina ant lauko – keverzojas (akėčios) LTR. Keverza keverzója, nė šuva neloja (akėčios) J.Jabl.
2. tr., intr. J kreivai, negražiai ką nors daryti (rašyti, arti, akėti ir pan.): Kažką kevérzoja taip neaiškiai, kad nė perskaityti negaliu Paį. Nuėjau artų keverzotų, radau kaltą kuprotą Kp. Jei rašai, tai rašyk, ne kevérzok! Sml. Ot jis kad keverzoja kaip su vištos koja Dj. Keverzojo drebančiais pirštais savo pavardes popieriuje rš. Eilėraščius keverzoja rš. Buvo diedas diedelis, senas senelis, ėjo art keverzót Ad. Kad akėji, tai akėk, o ne keverzok Nj. Koks te jo arimas – keverzója po visą dirvą be jokios tvarkos Ds. Išėjau artų keverzótų, radau pypkę moliavotą Kp. Ką te dabar keverzoji, jei nemoki, tai nė į nagus neimk! Paį.
3. intr. kalbėti svetima kalba, gerai jos nemokant: Tada aš šiap tep keverzójau vokiškai Švnč. Jis jau šiek tiek ir lenkiškai keverzója Kair.
apkeverzóti tr.
1. svyrinėjant, krypuojant apvaikščioti: Kol jis apkeverzos, tai dvi valandos išeis Paį.
^ Kiurza keverza visą lauką apkeverzojo (akėčios) LTR(Rk).
2. negražiai, bet kaip iš paviršiaus apkreiglioti: Šiaip teip kliūgom apkeverzojo, ir gana Paį.
atkeverzóti intr., atkevérzoti Lkv krypuojant, svyrinėjant, sunkiai ateiti: Kas te atkeverzúoja per dirvas? Kp. Vos atkeverzojau iki namų, toliau nė žingsnio nebenueič Sv. Žiūrėkit – ar ne Jonas tik atkeverzoja? Ds. Utgi mano krikštasūnis atkeverzója Dbk. Kai paaugėsi, atkeverzosi ir tu į mum̃ Dkk. Mergelė miltus sijoja, o bernelis atkeverzója Tvr.
įkeverzóti intr.
1. krypuojant, svyrinėjant įeiti į vidų: Tas jau tiek buvo nusisprogęs, kad gryčion tik tik įkeverzojo Paį. Girtuoklis kartais net į dobilus įkeverzodavo Krok.
| refl.: Ko čia dabar įsikeverzojai ant mano vietą? Paį.
2. prk. patekti, įstoti: Ledva inkeverzójo [į mokyklą] Lp.
iškeverzóti
1. intr. krypuojant, svyrinėjant nerangiai iš kur nors išeiti: Mūsų senelis iškeverzójo iš namų Ktk. Kol jis iškeverzos dar, palauk, ne vieną kartą grįš Paį. Veršiūkštis iškeverzójo iš gurbo Dkk.
2. tr., intr. ką nors nevykusiai, kreivai, netvarkingai padaryti: Kokis čia tavo arimas, tik iškeverzojai Al. Iškeverzojo (parašė) kaip varna su koja Paį. Kam čia dabar tuos siūlus po visą gryčią teip iškeverzojai (išraizgei)? Paį.
nukeverzóti
1. intr. krypuojant, svyrinėjant kur nors nueiti: Pasilakęs vos nukeverzójo namo Pns. Jis nukeverzójo per ežias Rm. Vilkas svirduliuodamas nukeverzójo į mišką Kp. Per kokias dvi valandas nukeverzósi Kp. Žiūrėk, kad berniokas kur nenukeverzótų Dbk.
2. tr. ką nors prastai, kreivai padaryti, nukreivinti: Nugi tu, vaikel, ką čia nukeverzojai (nupynei)? Paį. Nukeverzojo žakietą – viena rankovė ant pilvo, kita ant nugaros Žmt.
| refl. tr.: Nusikeverzojo (nusipynė) nė šį, nė tą Paį.
pakeverzóti
1. intr. šiek tiek keverzojant paeiti: Mano mergiūkštei nėra da vienuolikos mėnesių, o jau pakeverzója Dkk.
2. tr., intr. ką nors negražiai, prastai padaryti, šiaip taip įstengti ką daryti: Koks jo čia darbas – pakeverzojo, ir gana Pn. Pakeverzojo kelias eiles akių švedero ir paliko Žmt. Kad ir nekoks buvo meistras, o stalą pakevérzodavo Krkl. Pakeverzojo kelius žodžius ir nuėjo Pn. Šiaip taip savo pavardę pakeverzoti moku Bgs. Didelėm raidėm pakeverzota rš.
◊ liežuviù pakeverzóti sunkiai pratarti: Labai girtas – ką tik liežuviu pakeverzoja Mrs.
parkeverzóti intr. iš kur nors krypuojant, svyrinėjant grįžti, pareiti: Kol jis parkeverzos, tai da gal dešimt kartų nueit ir pareit Paį. Ta keverza Magdė vėl parkevérzojo pri mūsų Slnt. Parkeverzójo ir nuvirto an plytų Lp.
| refl. Paį.
prakeverzóti intr. Dkk svyrinėjant praeiti pro šalį.
prikeverzóti
1. intr. prieiti artyn prie ko: Ir ko čia dabar prikeverzojai, ar neisi šalin! Paį.
2. tr., intr. kreivai, negražiai prirašyti, prikreiglioti: Prikeverzójo pilną lapą popieros Pžrl. Gal koks negramatnas rašė, kad taip prikeverzóta? Dbk. Prikeverzóta kaip su vištos koja Šl.
sukeverzóti tr.
1. ką nors prastai, kreivai padaryti: Aš jį išsiunčiau art, anas išė[jo], dirvą sukeverzó[jo] ir atė[jo] (parėjo) namo Prng. Mūsų Jonukas šiap tep laišką jau sukeverzója (parašo) Švnč.
2. supainioti, suvelti: Kas čia teip tuos siūlus sukeverzojo? Paį.
| refl.: Virvėm susikeverzojo ir sugriuvo Paį.
užkeverzóti intr. užlipti, užrioglinti ant ko nors: Kaip jautis koks ėmė ir užkeverzojo tiesiai ant kojos Paį.
| refl.: Ir ko te dabar užsikeverzojai ant lubų – da galvą nutrūksi! Paį.