kasýti, kãso, kãsė tr.
1. SD32, R, N, M, M.Valanč, S.Dauk krapštyti, trinti, zulinti niežtinčią odą, kad nustotų niežtėjus: Kas galvą kas (kãso) su nagais, blogai mislija J. Šuo, kasýdamas pautus, zembia, inzga J. Stipriai kasyti kaktą rš. Pradėjau kasýti savo blauzdas Bgs. Kasė sau galvą it bulvių pritrūkę M.Valanč. Jis kãso galvą, nugarą Brž. Aš tik akis kasau (it po sapno) Šts. Kiaulė gula kasoma Vlkš. Užmigo ir knarkia it šuo, galvą kasomas M.Valanč. Parėjo bėdulis namo, kasydamas pakaušį BsPII182. Irgi svečiai visi, tyloms kasýdami galvas, kas tam strokui reik, nei šiaip, nei taip n'išsimanė K.Donel.
^ Kam niežti, tas kãso Ds. Nei arklys arklio veltui nekaso B, J.Jabl, Plt, Rz, Pnd, Grl, Dkš. Kožnas savo nosį kasykime (pasižiūrėk į save, pasijuok iš savęs) B. Žemė tik kasoma sako dėkuo Ggr.
| refl. intr., tr.: Kasaus, trinuosi SD36. Vaikas rusinas (zuzinas), kad kãsos J. Nustok kasytis, bo negražu! Šln. Kam niežta, tas tekasos Sim. Gyvent ramybėj ir kulnus kasytis B.Sruog. Pusę dienos rūko, pusę dienos kasosi, o dirbti nėra kada rš. Arklys, kasydamasis galvą, išsidūrė akį Bsg.
2. N skusti, grandyti: Mėzrus kailio, plaukus nuo kailio kasýk, kad būtum minkštas J.
apkasýti tr. LVI93; N pakasyti.
atkasýti tr. atkrapštyti, atitrinti: Atkasýk bluzgas iš galvos J.
| prk.: Taip atkãsė (įkyrėjo) man jo kalba, kad net pyktis paėmė Ds.
◊ aki̇̀s atkasýti šiek tiek pamokyti: Vaikui akys jau atkasytos rš.
káilį (šónus) atkasýti primušti: Aš tau atkasysiu kailį botagu! Ds. Tau reikia gerai atkasýti šónus, tai klausysi Ut.
kùprą atkasýti prikamuoti: Kolei skolą išmoki, tai kùprą gerai atkãso Ds.

×dakasýti (hibr.) tr., intr. įkyrėti: Mane taip dakãsė šitas susiedas Dbk. Jis man jau dakãsė in gyvam kauli Lš.
įkasýti
1. tr., intr. įtrinti, įpilti, įkirsti: Rambus arklys nenorėjo bėgti, bet kai įkasė gerai šoną su botagu, tai pasileido šuolio Š. Lietus arkliam įkasė Lp. Aš tau taip įkasysiu, kad tu daugiau nebenorėsi! Ds. Aš tau įkasýsiu šunio poterius botagu! Km.
2. refl. įsitraukti į kasymą: Kai įsikasai, tai nagų nebegali atitraukti Š.
iškasýti tr.
1. SD419, LVI748, Sut, Š nagais išzulinti, ištrinti niežtinčią odą: Jeigu bernui nugarą niežti, iškasýs su nagais J.
| prk.: Vai tau reikia su rykšte iškasyti (išpliekti) pasturgalį Lbv.
2. iššukuoti, iškasinėti; išgrandyti: Išplukdė, iškãsė, išmazgojo upėje kumelaitę Gs. Nuo tos košės katilas tiek prisvilęs, kad nė iškasyti negaliu Trk. Ponia iškãsė (išpešė) keturis plaukus ir liepė padaryti vinis (ps.) Msn.
^ Puiki pana, kaip iškasýta Šts.
◊ káilį (×kalniẽrių) iškasýti primušti: Tau tik brūklį paimt ir kailį iškasyt Skr. Kai ateis tėvas, tai tau iškasys kalnierių Srv.
nukasýti tr.; R7, N
1. nagais nukrapštyti, nutrinti niežtinčią odą: Nukasiau galvą kruvinai iš niežėjimo J.
| prk.: Anas jai ir gerai nukaso vadelėm pečius Prng.
| refl. tr.: Kūdikis šašus nusikãsė KI15.
2. nuskusti: Nuskutu, nukasau SD231.
pakasýti tr. nagais pakrapstyti, patrinti niežtinčią odą: Pakasyk nugarą! On. Pelyte, pakasyk man čia po kaklu! rš. Aš jam pakasiaũ OG289. Pakãsė pakãsė viršugalvį ir išėjo Dkš. Jegu jam niežti nugarą, pakasýk J.
| refl. tr., intr.: Taip niežti, kad norisi pasikasyti Rk. Kiaulė pasikãsė an obelį ir nubėgo Ds. Nėr kada galvos paskasyt (labai daug darbo) Vdšk.
◊ gálvą pasikasýti pagalvoti: Reikia galvą pasikasyti Plv.
liežùvį pakasýti paplepėti: Rūpi liežuvis pakasyt Ds.
káilį (nùgarą, šóną) pakasýti primušti: Kad niežti kailis, tai aš greit pakasysiu! Ds. Siusk siusk, must, nori, kad nùgarą pakasýčiau Vvr. Jus bežiūrint sutvarkysiu: pančiu šoną pakasysiu B.Sruog. Ateina debesys – tau nùgarą pakasỹs Ds.
pérkasyti tr.; SD229, N kiaurai, iki kraujo nukasyti: Ans párkasė skūrą J.
prakasýti tr.; R pratrinti, prakrapštyti kiaurai, iki kraujo: Besikasydamas prakasai kruvinai J.
prikasýti intr.
1. privarginti: Nu ir prikasė man liga Ds.
2. refl. prisirinkti nešvarumų, priskresti kasantis: Prisikaso ir panagiai, bekasantys staibius Šts.
užkasýti tr. užkapstyti: Užkasýk pėdas, kad nebūtum pažinti J.