3 kárti, ką̃ra (-sta), kãro intr. BŽ504,506 linkti žemyn, svirti.
3 apkárti intr. apkibti, apaugti: Augo grūšė, apkarusi vaisiais rš. Pamatai tokį samanomis apkarusį uolų ąžuolą rš.
3 atkárti intr.
1. atsilošti: Nuo ilgo pjovimo atkãro ir dalgis Kv. Per daug atkaręs dalgis, kažin ar papjausi Žvr.
2. atvipti, atsiknoti: Paskui jos akys taip nuliūdo, o grakščios lūpelės taip atkaro Pč.
| Atkaro nuo sienos pamušalai rš.
3 nukárti intr. nukabti, nusvirti: Nukãro varpos miežių J. Nuo stogų nukaro varvekliai rš. Kraštą gulė debesys, kurie plūduriavo nukarę pažemėje P.Cvir. Nukarę medžių šakos Ob. Tėvo rankos buvo nukarusios palei šonus sp. Senio ūsai žemyn nukarę rš. Didelis plaukų kuokštas nukaro jam ant akies rš. Jo (buliaus) sprandas buvo riebus, pagurklis nukaręs ir banguotas rš. Dangus buvo nukaręs, tamsus rš. Atsvyravo klišakojis dėdė Martusevičius, apsivilkęs nukarusiais skvernais švarku J.Dov.
3 pakárti intr. pakabti, pakibti: Nuo viršutinių dantų iki gerklės ėjo didelis raudonas plyšys su pakarusiais mėsgaliais rš.
3 užkárti intr. užkibti: Liūdnas prūsų likimas vokiečių junge, užkarusi grasmė visai Lietuvai rš.