×kalatóti, -ója, -ójo (brus. кaлaтaць) K.Būg, BS88, NdŽ, kàlatoti, -oja, -ojo K
1. žr. kalatyti 1: Pirmąsyk girdžiu, kad piemuo vyrą kalatója Slv.
| Kam da kàlatoji, matai, kad jau sviestas sumuštas! Ldvn. Ar tai jau sviestą kalatóji? Plk.
2. tr. klibinti: Jau milinys (malant girnomis) išsikalatojo, mat visi kas rytas kalatoja Gdl.
3. tr. purtyti, kratyti: Mažiausias rytmetinis vėjelis tave kalatoja, linguoji ir linguoji (sakoma nendrei) Tat.
4. intr. plaktis linguojant: Ilgai gyveno lendrė, kalatódama į visas puses nuo mažo vėjelio Vl.
5. refl. drebėti, virpėti: Jis labai kalatójasi – jam šalta Al. Vincukas net kalatójas iš šalčio Kpč.
6. refl. teliūskuoti; kliukėti: Iš kibiro vanduo kalatójasi Lp. Kiaušiniai ilgai pagulėję, tai dabar kalatójasi Vrn.

×iškalatóti
1. refl. Gdl išklibti; plg. kalatoti 2.
2. tr. išplakti: Kiaušinius iškalatojau ir pasaldžiau – gali pilt pyraguosa Drsk.

×nusikalatóti nuvargti, nusivaryti: Oi, kap aš šiandien nusikalatójau! Gs. Kalatóte nusikalatójęs par dieną, t. y. pavargęs J.

×pakalatóti tr.
1. padaužyti, suduoti: Tu mane tik neklausyk, vaikeli, tai kad pakalatósiu, paėmęs už ausų, tai net čypsi Mrs.
2. pateliuskuoti; paplakti: Duok man pakalatóti šitame butelyje vandenį Krok.
| Man kiaušinius pakalatótai Drsk.

×sukalatóti tr.
1. sumušti: Šeimininkė per vestuves dešimt lėkščių sukalatójo Snt.
| Žmonės subėgę vėl jį sukalatojo Jrk40. Jis juodu taip sukalatot davė, kad juodu vos paeit galėję BsPI79.
2. suplakti, suteliuskuoti: Kur tep tą grietinę sukàlatojai, kad net sviestas ant viršaus! Mrj. Prieš vartodamas vaistus, juos gerai sukalatok Mrc.
| refl.: Šitie kiaušiniai švieži, tik, bevežant į turgų, susikalatójo, užtat ir kliuksi Prn.

×užkalatóti tr. užkratyti: Neužkalatók vaiko besupdamas, matai, kad net lopšys braška Rud.