gróbti, -ia, -ė, grõbti
1. žr. griebti 1: Ans nėko neveizi, gróba iš nagų Tl. Gróbiau katinuo už kupros ir sviedžiau laukan Mžk. Kurgi grobi̇̀ kai žvėris, palauk, kol paduosiu! Lel. Pati grobė vaikus nešti laukan M.Valanč. Šaltis gróbia širdį, t. y. šąla J. Meška grobė kinką, triaukš triaukš kaulą sutratino, gurkš prarijo M.Valanč. Žaltys norėjo jai įkąsti ir gróbė už uodegos ps. Skutyklė neema – groba bulvę šukėms Lk. Karštis vėl mane grobia rš.
| refl.: Grobės Petras už karštos galvos, kad neužsidegtų; grobės už skaudamos širdies, kad nepersprogtų Žem. Grobės už ginklus, norėdamys par kraujo praliejimą sugrąžinti garbę senolių savo M.Valanč.
| prk.: Grobkitės to mokslo srš. Kur gróbsiuos (dingsiu) nakties metu, kad neturiu nė kirvio [jei reikia ką padaryti]! Šts.
2. tr. atimti, savintis svetimą daiktą: Jo nagai vanago – ką pamato, viską grobia rš. Vapsvos labai grobia medų, lenda net į avilius rš. Grobeklis gróbia jeibi ką ir greitai bėga J.
^ Kas grõbs – nepralobs, kas ars – nepavargs Skr.
3. intr. smarkiai dirbti: Išsišiepę vyrai grobia, nei minutės dyki nebūva Ėr.
| refl.: Plėšis, gróbsis, o darbas nė iš vietos Šts.
4. refl. griebtis, gauti suprasti: Aš gróbiuos, t. y. pasijuntu, jog negerai darau, susizgrimbu J.
apgróbti tr.
1. apiplėšti: Kaziuką, kaime pravardžiuojamą Parakiniu, visuomet nustumdavo, apgrobdavo jaunesnis P.Cvir. Plėšikai apgrobė žmones rš. Bebėgdami okupantai tesuspėjo tik iš dalies apgrobti įmonę sp.
2. skubiai apdirbti: Kol sutems, apgrobs darbus Žem. Bulves apgróbsma (nukasim), ir bengti darbai Varn.
atgróbti tr. atimti: Vyras vis atgrobia iš manęs piningus, kad aš kokį nėką parduodu Plng. Mūsų jaunas seseris ir dukteris atgrobė mums per galią S.Dauk.
įgróbti tr.
1. nutverti, pagauti, įgriebti: Ryžosi patys jį įgrobti į savo nagus ir gerai pamokyti rš. Kai vokyčiai kabinosi į kalną, baisiai juos žemaičiai įgrobė, nes ne vien mušė, bet ir papjovę medžius laidė ir vertė iš viršaus M.Valanč. Šuo įgróbė (įkando) į koją Plng. Idant ankstyvas speigas žemės be sniego didžiai neįgrobtų S.Dauk.
2. įveikti; apgauti: Nu, ir mane vieną kartą įgróbė Kl. Ir taip tenai juos įgrobė S.Dauk.
| refl.: Taip gróbte įsigróbiau, t. y. apsigaudinau, trotą turiu J.
3. refl. patrūkti, trūkį gauti: Tu įsigróbsi, sunkiai keldama, t. y. pasižeisi, trūkį gausi J.
išgróbti tr.
1. žr. išgriebti 1: Beregint išgróbė visas gražiąsias pirštines iš krautuvės Mžk.
| Išgróbė vilnys irklą man iš rankų Plng.
2. vogčiomis išnešti, išvesti: Anyta išgróbė visus daiktus, t. y. vogčiai išnešė J. Išgróbė gyvolius hitlerininkai išeidami Šts.
išgrobtai̇̃ adv. pusvelčiui: Išgrobtai̇̃ nuperka vilnas, o brangiai parduoda Šts.
nugróbti tr.
1. žr. nugriebti 1: Nugróbė vaikiai kepurę Lnk.
| prk.: Pavasarį vėjai nugroba burną, nuputa Šts.
2. nudirbti: Jis vienas nori visus darbus nugróbti Krš. Ar nori, kad aš tavo darbus nugrobčiau? Žem.
pagróbti tr.
1. žr. pagriebti 1: Pagrobęs šluotą, išsišlavė aslą Žem. Važiuokiam, pagrobsiam šieną priš lytų Sd. Vėsulas pagróbė ir nunešė Krtn. Tatai viskas, ką spėjau pagróbti išvažiuodama Mžk. Onikė, pagrobusi ryšį, išvilko už sklepo Žem. Pagróbęs nubogink jam apsiaustą J.
| prk.: Kalėjimai saulę pagrobia ir laisvą vėjelį laukų S.Nėr. Liga aną taip pagrobė, kad jau nepanašus į žmogų Tn. Daukantą pagrobė ta srovė LTII258.
| refl. tr.: Vaikas, pasigrobęs obuolį, išbėgo laukan rš.
2. atimti, pasisavinti svetimą daiktą: Dunda, valkiojasi visur, ieškodamas, be negaus ko pagróbti Als.
| Darbo žmonių teisių niekas pagrobti jau negalės (sov.) sp.
| refl. tr.: Plaukdavo į kitus kraštus pasigrobti turtų rš.
3. prk. smarkiai gerti, valgyti: Pagróbkiam jei ne dar po vieną Rt.
pérgrobti tr. perimti: Speigas párgroba kelią, ir kilsta gróbežis Ggr.
prasigróbti apsivogti: Prasivaga, prasigróba pasigėręs Šts.
prigróbti
1. tr. priplėšti: Traukiniai vežiojo carų generolų prigrobtus turtus sp.
| refl.: Buržuazija kelia karus, norėdama kuo daugiau prisigrobti (sov.) sp.
2. refl. godžiai prisivalgyti: Prisigróbėm košės, vaikai būdami, dabar neskanumas ! Šts.
sugróbti
1. žr. sugriebti 1: Katė sugróbė svirplį J. Tik ką nesugróbiau lekiančios skarelės J. Skubinai pribėgau, sugrobiau šunelį ir nebepaleidžiu rš. Sugrobė mane už rankos ir nusivedė rš. Kregždė minta vabzdžiais, kuriuos gali sugrobti beskraidydama ore J.Jabl. Reik greitam būti, kad sugróbtumi zuikį laukūse Mžk.
| prk.: Staiga ligos sugrobta verkė, nenorėjo mirti M.Valanč. Kad sugróba (supykina) širdį, reik dėti tabokmalę karštą pri širdies Šts. Ežero pašalius daugiau surema [šaltis], o vidurys vos sugrobtas Ggr.
sugrobtinai̇̃ adv.: Kam reik taip maluoti sugrobtinai̇̃ (kad sugrobtų) Slnt. Sugrobtinai (greitai) kišk duoną po pečiaus, jau vėsta pečius Ggr.
| refl.: Susiartinusi abi pusi susigrobė (susiėmė, susikovė) iš visos galios S.Dauk.
2. tr. išplėšti, atimti: Partizanams pavyko atmušti gurguolės vežimus, kuriuose fašistai vežė sugrobtą iš gyventojų turtą J.Balt. Ponai sugrobdavo žemę, sugrobdavo laukų vaisius sp.
| refl. tr.: Ji viską viena susigrobė rš.
3. refl. susigriebti, susiprasti: Aš susigróbiu, jog negerai ištariau, blogai darau J. Pamačiau, bet nesusigrobiau pasakyti Slnt.
4. tr. smarkiai apkepti, apimti (apie duoną, pyragus): Duonos viršų sugrobė karštai, ir išejo pavaži̇̀nė duona Ggr. Biškį par daug įkaitinau pečių, kad tiek greitai sugrobė tą duoną Slnt.
užgrobti tr.
1. užimti, jėga užvaldyti: Juozas pasakojo apie draugus legionierių užgrobtuose kvartaluose rš.
| prk.: Ruduo užgrobė vasarą rš.
2. pasigriebti pavalgyti: Ten gerus pietus užgróbsi Šts.
| refl. tr.: Skubu užsigrobti ben du tris kąsnius Šts.
3. refl. užsigriebti, persistengti: Iš pirmo neužsigróbk, ir nepavargsi Šts. Par daug smarkiai užsigrobei Vkš.