draskýti, drãsko, drãskė iter. drėksti.
1. SD361, R į dalis skirstyti plėšiant, plėšyti: Senus marškinius drãsko autam Jnšk. Vėjas medžių šakas drãsko Rm. Kas tuos obuolius taip drãsko (raško)? Slm. Draskyk kaip kuilis regztį Plt. Drãskanti žvėris KII129. Ateidami avių rūbe, bet viduryje būdami vilkais drãskančiais DP156. O bjaurusis vilke, draskąjis MP276. Geras alus bačką drãsko Rm. Ne draskyti knygas rašom O. Jobs … rūbus draskė patis savo ranka Mž433. Piemenys draskė mano lizdelį N15. Draskai̇̃ man kaselę, kad tau žirgai draskytų stonelę Šlčn. Bulbėse knisosi kiaulės, arkliai draskė kviečių gubas A.Vien. Pridenk rasodą, kad vištos nedraskýtų! Rdm.
| Vaikai jau morkus drãsko (rausto) Vvr.
| Petri, nedraskýk (netampyk) vaikuo ausų, o gausi! Vvr.
^ Sausas šaukštas burną drãsko Prng. Didelis kąsnys gerklę drãsko Pc. Žiūrėk, kad ožkos kapo nedraskytų (kad nemirtum nevedęs) Km.
ǁ prk. kedenti, pašyti: Kam tu tas vilnas draskai̇̃ – ar karšt neši? Rdm. Moterys plūksnas drãsko Grv.
ǁ dalyti: Jie negyvens tep – vis tiek ūkę draskỹs Kt. Nei jis norėjo po teismus tampytis, nei tos vietelės draskýt Srv.
| refl.: Mūsų kaimas draskėsi į vienasėdžius rš.
ǁ prk. kankinti, varginti: Toks kosulys užpuolė, krūtinę drãsko Jnšk. Sopuliai drasko širdį mano Tat. O sūnau mano mieliausis, drasko verksmas nū didžiausis SGI89. Neapykantos jausmai mane draskė rš. O tas klyksmas, koks jis draskantis! rš.
| Juokai širdį drãsko Šts.
2. prk. purenti (akėti, arti…): Kad tik saulutė švystertų, tai tuoj ir eitum ant kalnelio draskyti Mtl. Draskė akėčiom žemę rš. Gavo arklį, pradėjo draskýt daržą, ir užėjo lietus Ėr.
| Nebuvau mėšlo draskýt (kratyti) Plv.
3. žadinti judinant, tampant: Bobos drasko plėšo vyrą kelties – niekaip nepridrasko iš miego Žem.
4. braižyti: Katė nagais drãsko sieną DŽ.
| refl.: Draskai̇̃s kaip katinas Pšl.
ǁ pešant šukuoti: Ji drãskė plaukus Kč.
ǁ kasyti: Vaikas drãsko galvą Rdm.
| refl.: Ko draskai̇̃s, kiba nuda užpuolė Smn. Drãskosi kaip utėlių apipultas Jnšk.
5. refl. blaškytis, nerimauti: Sunkiai serga – nenuguli, drãskosi po lovą Jnšk. Višta ėmė draskytis vežime ir rėkti Tat. Ant grandinės ėmė draskytis šuo J.Avyž. Ko tie šunes tep drãskosi (loja) – gal kas atėjo? Rdm.
| Kiauliotė drãskos tekiuos (ieško kuilio) Kp.
| prk.: Kokia dainiaus širdis, kaip jis draskosi, plėšosi ir kenčia Vaižg. Vėjas drãskosi visa diena, turbūt supūs lietaus Plv. Marių bangos putoja ir draskosi I.Simon.
ǁ refl. Š veržtis (kur).
6. refl. labai smarkiai ką daryti, plėšytis: Mes verkiam, drãskomės, o ji nei ašaros neišliejo Rdm. Prisigėrė, tai dabar vemia, drãskosi Sb. Kiaulės žviegia, drãskosi – kodė nepašeri! Kt. Armonika draskytis draskosi J.Paukš. Miesto darbininkas nesidrasko (nepersistengia) dirbdamas I.Simon. Nedraskýkis (sunkiai nedirbk), gumbą gausi – nė dėkuo nėkas nepasakys Pp. Per šienapjūtę vyrai drãskosi su darbais Jnš.
7. refl. prk. išdykauti, peštis: Vaikai laksto, drãskosi Jnšk.
8. refl. bartis, rietis: Pats kaltas ir da teip drãskos Sdk. Kai prie matinyko, tai tyli, kai ant ūlyčios, tai nežino kaip draskýtis Pg. Dėl tokio menknėkio neverta taip draskýtis Up. Tik su žmogu nesidraskýk Pc.
| Tėvai gana drãskės, nenorėjo tos marčios įsileist, o paskui apsiprato, i gana Stak.
| Prūsai draskėsi (mušėsi) su kryžeiviais S.Dauk.
◊ aki̇̀s draskýti įžūliai, nemandagiai ką sakyti: Dar vaikas, o jau tėvam aki̇̀s drãsko Srv. Ji visiem aki̇̀s drãsko Brt.
aũsį (ausi̇̀s) draskýti kelti atgrasumo jausmą girdint: Man drasko ausį šitoks tarimas Sr. Tas žodis „tituliarinis“ drasko man ausis rš.
sùbinę (šiki̇̀nę, ši̇̀kną) draskýti vlg. kelti nerimą: Jai sùbinę drãsko, kaip čia bus su tuo teismu Skr.
| Arkliui aviža šiki̇̀nę drãsko (avižomis šeriamas arklys nenustovi) Rod. Dyka duona ši̇̀kną drãsko Rdm.
ši̇̀rdį draskýti kelti skausmą, širdgėlą: Nerimastis pradėjo draskyti man širdį rš. Juk tu man širdį draskai rš. Maži vaikai žiurstą drasko, dideli – širdį Plut.
apdraskýti tr.; SD63 apiplėšyti, apardyti: Kas tau skvernus apdrãskė? Kt. Šuo pasiutęs piemenis ir galvijus apdrãskė (apriejo) Tat. Bjaurybės vaikai visus žolynus apdrãskė (apskynė) Rdm. Ankštys kaip nageliai, o pupos jau apdraskýtos Vvr. Laivas buvo smarkiai audrų apdraskytas rš.
| refl. tr., intr.: Vėl jau rankoves apsidraskei̇̃! Rdm. Apsidraskiaũ burnelę in sausą šakelę Pls. Sugrįžęs dabar rado daug girtų ir apsidraskiusių žalnierių BsMtII258.
atidraskýti tr.
1. draskant atplėšti: Kambarius atidrãskė, atplėšė Mžš. Kiaulės atidrãskė duris ir išlindo Jnšk.
| refl. tr.: Katė atsidrãskė duris ir įlindo Ėr. Tas katinas atsidraskỹs šėpą Pc.
ǁ tąsant atitraukti: Jo neatidraskýsi nuo lango Plv.
| refl.: Buvau, rodos, tep drūtai pririšęs [šunį], kur tau – atsidrãskė! Rdm.
2. refl. draskantis, barantis ateiti: Kai tik įkels mūsų gyvulys koją jų daržan, tai ji tuoj ir atsidrãsko Slm. Kurių galų ji atsidraskė čia? B.Sruog.
3. refl. atsispirti, atsilaikyti barnyje: Tai bjaurumai bobų – vargiai viena devynių atsidraskiaũ! Slm.
4. refl. prk. prisiraudoti: Na ir atsidrãskė ji, kai tėvas numirė Slm.
įdraskýti tr.
1. įplėšti: Įdraskiaũ drabužį, eidamas pro kengę J.
2. prk. įakėti: Žirnius pavirš įdrãskė Jnšk.
3. refl. draskantis įlįsti: Vagys draskėsi klėtin, bet negalėjo įsidraskýti Š.
išdraskýti tr.
1. išardyti: Arklys visą statą rugių ištaršė, išdrãskė Rm. Vė[ja]s išvartė išdrãskė kupsčius šieno Vvr. Tvorą seną išdraskýk, o naują užtverk J. Vaikai varnos lizdą išdrãskė Dkš. Sukursi ugnelę – rasi išdraskytą NS606.
| Skolinykai namus išdrãskė Gs.
| Karas visus žmones išdrãskė (išsklaidė), ištaškė Ėr.
| refl.: Šeimos išsidrãskė per tuos karus KzR.
ǁ suplėšyti (viską): Visus palaikius marškinius į autus išdraskiaũ Rm.
ǁ dėvint suplėšyti (viską): Vaikai visus tėvo rūbus išnešiojo, išdraskė rš.
ǁ refl. tr. išsidalyti: Tėvai mirė, tai vaikai tuoj namus išsidrãskė Gs.
ǁ prk. iškedenti: Šitos vilnos reikia išdraskýti Rdm.
ǁ Šts išprievartauti: Mergučę išdrãskė ir paliko Skr.
2. išbraižyti, sužeisti: Regėdams jo galvą erškėčiais išdraskytą ir kruviną, tada sakyk BPI424.
| Tu nelįsk prė jo – akis išdraskỹs Kt.
3. iššukuoti: Išdraskýk tu man plaukus retojom šukom Rdm.
| refl.: Plaukai susivėlė – negaliu išsidraskýti, reikia retų šukų Rdm.
4. išdegioti: Tu visus serčikus išdraskysi, ažeik ažuvėjon Dgl.
5. refl. išsibarti, išsirieti (kurį laiką): Jie vakar perdie išsidrãskė Slm.
6. refl. išsikankinti (kurį laiką): Užvalgiau vakare paskrudusios mėsos, tai visą naktį išsidraskiaũ Slm.
7. išpurenti: Su tokiom akėčiom lauko neišdraskýsi Lkm.
nudraskýti tr.
1. J nuplėšyti, nuardyti: Nevažiuok taip per žemę – pavažas nudraskýsi Paį. Vėjo nudraskýtas stogas A.Baran. Kad tuos aksomus nudraskytų, o patiestų medines blankas, tada laimingai pereitų BsPIII32. Visai jau nugyventa: triobos apgriuvę, tvoros nudraskýtos Gs. Nudrãskė obuolius su šakom Rdm.
| Nesimėgzdyk – aš tau ausis nudraskysiu (nusuksiu) Ėr.
| refl. tr.: Plaukus nuo galvos nusidraskė vis šaukdamas Ns1832,11-12. Nusidrãskęs tuos šašus – baisu žiūrėti! Kt.
| Prikepė bandelių, pritaisė – vaikai ausis nusidraskỹs (valgys per vienas kitą) Ėr.
2. prk. nurengti: Kas eis tuo taku, nudraskyti lig nuogam žmogui Šd.
| refl.: Nusidraskei visai, sušalsi, gryčia kaip kalva Srv.
3. nubraižyti, suraižyti: Tik rankas nudraskiaũ ir nieko nepadariau! Švnč. Aplink visą svirną sienos buvo nagais nudraskytos J.Jabl.
| refl. tr.: Šuva kruvinai ausis nusidrãskė Rm.
4. refl. sunkiai, kankinantis numirti: Nuvežė į ligoninę, ir nusidrãskė Ėr. Sunkiai mirė, kol nusidrãskė Jnšk.
5. refl. kaunantis nusidanginti: Nei savųjų, nei kazokų nebebuvo, kažin kur jie visi nusidrãskė bekovodami rš.
padraskýti tr.
1. kiek paplėšyti, paardyti: Padraskyk už mane šituos pėdus [miežių] Rdm.
ǁ suplėšyti: Kaselę išpynė, šilkų kasnykėlį padrãskė (sudraskė) Arm.
ǁ refl. tr. pasidalyti: Anie pasidrãskė žemę, bet kiek ten tegavo! Brs.
2. kiek draskyti, braižyti, krapštyti: Padraskė (patampė, pabandė atidaryti) kas duris, bet neįleidau Jnšk.
| Taip niežti, padraskýk (pakasyk) man nugarą Jnšk.
| refl. tr.: Pasidrãskė, pasigremžė galvą, ir vėl įknibęs drožia Rdm.
ǁ refl. pasikapstyti: Gaidelis pasdraskỹs pasdraskỹs an mėšlyno, i kad ažgiedos! Tvr.
3. refl. pasiblaškyti, pasidaužyti: Žuvys, kaip šaltakraujai gyviai, didelės energijos atsargos neturi ir, kiek pasidraskiusios, pasiduoda rš.
| prk.: Ant jauno mėnesio pasidrãskė pasidrãskė (buvo vėtra, lietus, griausmai) Pc.
4. refl. pasirieti, pasipešti: Pasimušė, pasidraskė, ir vėl zgada Kp.
pérdraskyti tr. praleisti kurį laiką draskant: Ana párdraskė visą dieną drabužius J.
pradraskýti tr.
1. draskant padaryti skylę, žaizdą ir pan.: Vė[ja]s stogą pradrãskė Vvr. Nesigremžk, pradraskýsi [šašą], ir vėl kraujas bėgs Rdm.
| refl. tr.: Nebepaskumbi užsiūti, veizėk, i vėl bepareitąs kelnes prasidrãskęs! Vvr. Jau vėl prasidraskei [žaizdą] – kraujas bėga Kt.
2. prk. kiek praarti: Dobilieną pradraskiáu, avižas sėsiu Žlp.
| refl. tr.: Tarp kelmų prasidraskė, pasisėjo miežių ir biskutį daržovės BsPIII207.
pridraskýti tr.
1. daug priplėšyti: Pilna gryčia pridraskýta popierių Rm. Pridrãskė daug plūksnų Grv. Obeliukų pridrãskė vėjas Pc.
| refl. tr.: Prisidrãskė kišenes pupų ir nuejo ėsdamas Vvr.
2. gerokai apdraskyti, apkandžioti: Šuva pridrãskė vaiką Jnšk.
3. refl. gerokai prisibraižyti: Kiek aš kojų prisidraskiaũ, po tas rugienas bevaikščiodama! Rdm.
4. prk. judinant, tampant prižadinti: Piemenį pridraskė prižadino S.Čiurl. Taigi pridraskys iš miego tą pastumdėlį, lieps bėgti prie pono Žem.
◊ gérklę prisidraskýti prisidainuoti, prisirėkauti: Ir tu gana gerklelę prisidraskei S.Čiurl.

×razdraskýti (hibr.) tr. Nmč sudraskyti, suplėšyti: In kąsnelius razdrãskė, ir ką tu jam! Švnč.
sudraskyti tr.
1. SD322, R suplėšyti, suardyti: Kas tau kepurę sudrãskė? Rdm. Vanagas vištą sudrãskė Vvr. Piemens sudrãskė mano lizdelį JD711. Vos per kelias dešimtis žingsnių nuo ąžuolo atsitolino, perkūnas tvinkst, spyrė į tą medį ir sudraskė M.Valanč. Nerūgusį alų sukošė, ir sudrãskė bačką Pšl. Sudraskytas suardytas žalias mano vainikėlis KrvD180. Jie yra sudraskąji vilkai NTMt7,15.
| refl. tr., intr.: Landžiojai landžiojai pro tvoras ir susidraskei̇̃ kelnes Kt. Pasiutęs tas jūsų vaikas – iš ožio (iš pykčio) susidraskyti galia! Vvr.
ǁ refl. tr. išsidalyti: Jie susidrãskė visą ūkį ant sklypų Alv.
2. subraižyti, surėžyti: Jis … su nagais kumpais savo veidą visą sudrãskė K.Donel. Baisiausia rankos sudraskýtos tų usnių! Rdm.
| refl. tr.: Kur tu tep kaktą susidraskei̇̃? Rdm.
uždraskýti tr.
1. negyvai sudraskyti, suplėšyti: Vieną vištą vanagas žudrãskė Pls.
2. prk. užarti, užakėti: Kai palis, tai aždraskýsiu ir šituos kraštus Mlt.
| refl.: Žemelė minkšta, tai ir vienu arkliuku užsidrãskė Rdm.