×dõvyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (plg. brus. дaвiць, rus. дaвить)
1. tr. Kp trankyti, mušti, daužyti: Kas ten duris dõvija? Ldk. Eik užkabink langines, kad vėjas teip nedovytų Brž. Nedõvyk tu jo: ir teip anas nepagali Slk.
2. tr. R, K kamuoti, kankinti: Žiūrėk, vaikas katę dõvija Šlv. Tas ponas neikom dõvyja savo vergus J.
| refl.: Jau kelinta diena, kai dõvyjamės su tais dobilais Šmk.
3. intr. nešioti, dėvėti: Jau antri metai, kai dõviju šituo rubašku Krd.
4. refl. K siausti, kultis, išdykauti: Vaikai, būkit ramiai, nesidõvykit Vb. Vaikai tai tik dõvijas Vkš. Berniukai su mergesomis dõvyjas, t. y. kulias, grumias J.
5. refl. vaikytis (apie gyvulius): Mūsų žaloja pradėjo dõvytis, ar jau reiks vesti ant jaučių, ar jau ką Ob. Kumelė dõvijas kumeliuos Pnd.

×apdõvyti
1. tr. Š apdaužyti: Paskolinau ratus, ir sugrąžino teip apdõvytus, kad turėjau vežti kalvėn taisyti Jž.
2. refl. apsivaikyti: Kiaulė jau apsidovijo Ppl.

×atidõvyti tr.
1. atidaužyti: Duris teip bedõvydasmas gali ir adverijas atadõvyti Kp.
2. atšipinti, atbukinti: Bepjaustydamas nagus, visai atadovijo britvą Vb.
| refl.: Atsidõvijo peilis, kad visai nieko nebeima Ds.

×išdõvyti tr.
1. išardyti, išdraskyti: Kas gi išdõvijo kapus jųnai? Alz.
2. išpurtyti, išdaužyti: Išdovyk patalą in tvoros Ktk.
3. J išnaikinti: Taip vilkas išdovijo labai daugel avelių Tat.
| refl.: Ančiukai pusiau išsidõvyjo (išnyko) Brt.

×nudõvyti tr.
1. nudaužyti: Lentelės da naujos tebėr, nenudovytos Rk.
2. nukamuoti, užkankinti: Nudõvyti arklį K. Jis tave nudõvys kaip kirmį J. Ar visai dūšeles jau norit mūsų nudõvyt? K.Donel.
| refl.: Jis visai nusidõvijo, jaučiuką važiuot bemokydamas Žml.
3. nunešioti, nudėvėti: Tik labai nenudovyk batų An.
4. numesti, prapuldyti: Nudõvijo kažkur peilį, tai dabar gali ieškoti Slv.

×padõvyti
1. tr. padaužyti, patrankyti: Priėjo prie vartų, padovijo padovijo su kūju duris LTR(Šmn).
2. refl. pasikamuoti: Eisu su kelmais pasidõvyti Plt.
3. refl. kiek pasiausti, paišdykauti: Pasidoviję vaikai geriau valgo Vj.
4. refl. pasilakstyti: Laukan leisdavo arklius, ir kumelės pasidõvydavo su savais kumeliais Pl. Mūsų bėroja jau pasidovijo Dbk. Kiaulė aprimo, matyt, jau pasdovijo Dkk.

×prasidõvyti praleisti kurį laiką besidovijant: Sueję prasdovijat visą naktelę, prasišėliojat, o naudos – nė trupučio Dkk.

×pridõvyti
1. tr. primušti: Kad primušė, pridõvijo kaip obuolį Ldk.
2. refl. K prisisiausti, prisišėlti: Kai gerai prisdovys, ir pati ateis Ut. Vaikai prisidõvijo lig ašarų BŽ117.

×sudõvyti tr.
1. sudaužyti, sumušti: Su dideliais vežimais ir ratus sudovijau Užp. Ar sudõvyt aš tau vežėčias skolinsiu! Ds. Mane sudaužė, sudovijo rš.
2. nukamuoti: Ligų sudovytas Kpr.
3. sujaukti, suversti: Sudovyste lovas, tai teip ir žinokit! Ut.
4. išmindžioti, ištrypti: Žiūrėk, kad karvės vikų nesudõvytų Všk.
5. sudėvėti: Paltas sudovytas – baisu pažiūrėt Ktk. Greit čebatus sudovijai Sdk.
6. subarti, sudrausti: Už tokius darbus visi jį sudovija Ktk.

×uždõvyti tr.
1. užkamuoti: Tu uždõvijai gyvuolį J. Arklys uždovytas, galgi nuveš tokį vežimą Ktk.
2. sunkiai įdirbti: Vos uždovijom lauką MŽ.