1 dangi̇̀nti (-ýti), -i̇̀na, -i̇̀no tr., dánginti, -ina, -ino Kp, Rk caus. gabenti, kraustyti, lakinti: Kur dangini̇̀ tuos rakandus? Gs. Kad pradėjo mane dangi̇̀nti tuščiais ratais par laukus, ko liežuvį nenukandau Vkš. Dangino kūną iš numų gentys mirusiojo raiti, plikomis kardomis švytruodamys S.Dauk.
| refl. J: Vasarą žmonys iš miestų dangi̇̀nasi į kaimus Krkl. Kur dangini̇́esi, ar negali sėdėt namie! Gs. Dangi̇̀nkis pro duris, kol nepaėmiau brūklio! Vvr. Perspėjo gyventojus, idant, namus pametę, dangintųsi į tankias girias M.Valanč. Dánginasi ižg karalystės DP325.
1 antsidangi̇̀nti (ž.) žr. 1 uždanginti (refl.): Antsidangi̇̀nęs vyras ant šieno, ir bemiegtąs Vvr.
1 atidangi̇̀nti
1. tr. atitraukti: Led atidángino ratus nuo duobės Ps.
2. refl. atvykti, atsikraustyti: Jis atsidangino per visas balas ir miškus Klov. Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių senovės girias, kokias anie, atsidanginusys į tą kraštą, rado S.Dauk.
1 įdangi̇̀nti tr. įgabenti, įvilkti: Įdangináu tokį vyrą už apkaklės į trobą ir nudyžiau Vvr.
| refl.: Įsidangi̇̀no į pačią kerčią ir plerpso Gs. Kad pelės neįsidangytų, reik aulį gerai uždaryti prš.
1 išdangi̇̀nti tr. iškraustyti: Ir paliepė išdanginti visus indus, visus rykus, kad tik labiau pasunkėtų jai kepimas J.Jabl.
| refl.: Susikrovė savo daiktus ir išsidangi̇̀no kaži kur Vvr. Seniau buvo penki gyventojai, dabar išsidánginę Vp. Daugybė lietuviško svieto išsidangino į Ameriką S.Dauk.
1 nudangi̇̀nti tr.
1. nugabenti, nukraustyti: Jis visus kubilus ir viedrus nudángino į klojimą Klov.
| refl.: Tėvas padėjo kaimynuo nusidangyti į Rusnę Klp. Nusidángino su gyvuliais [piemuo] į pačią galulaukę Jnšk.
2. nukišti, paslėpti, nudaigoti: Kur nudanginai̇̃ peilį? Rdm.
3. pavogti: Nudangi̇̀no krautuvės kasą Šts.
4. užmušti, nudaigoti: Kai nuėjo žmogus pinigų atsiimti, tai ir nudangi̇̀no Grš.
5. nukamuoti: Regėjai … pasilpnintą, nudángintą, nuvargintą DP177.
1 padangi̇̀nti tr. nunešti: Padangi̇̀nsiu puodalį į kitą vietą, galėsi sėsties Šts.
ǁ refl. tr. pasinešti: Šuo pagavo vištą ir pasidangi̇̀no po klėties Vvr.
1 pardangi̇̀nti tr. pargabenti, parkraustyti: Nors negyvą, o pardanginsiu tave į Ukrainos žemelę rš.
| refl.: Kol parsidánginau su ta mašina, ir pritemo Jnšk. Jau seniai esu šen parsidangi̇̀nęs ir tarp klaipėdiškių nusitūpęs MitI62.
1 pérdanginti tr. perkelti, perkraustyti: Ir pérdangys mus ižg tos vargų gyvatos ing karalystę savą DP416.
| prk.: Nemaž žodžių pérdangintų iš penktojo linksniavimo į trečiąjį Jn.
| refl.: Kur dabar pársidangysi? Sg. Nuo tos dienos persidangina į Tilžę gyventi prš.
1 pradangi̇̀nti tr.
1. pragabenti: Mačiau, pradangi̇̀no mašiną – kuls jau kas nors Vvr.
| refl.: Pro mumis prasidángino vokiečiai su abozais Jnšk.
2. prarasti, pražaidoti: Pradangino namus Smn. Pradangino vienintelę lietuvystės paramą V.Kudir.
1 sudangi̇̀nti tr. sukraustyti: Jis visus daiktus iš pastogės į daržinę sudángino Šl.
| refl.: Ūkinykai, pajutusys ateinant kryžeivius, į piles susidangino S.Dauk.
1 uždangi̇̀nti tr. užkelti, užkraustyti: Kur tu uždánginsi tas stakles ant aukšto! Jnšk.
| refl.: Ko tu tę užsidanginai̇̃, ar nelipsi žemyn! Gs.