žãdinti (-yti K; N), -ina, -ino K, Rtr, Š, RŽ, DŽ, KŽ; SD1207, D.Pošk, I, N, LL149
1. tr. NdŽ liepti keltis (ppr. iš miego), budinti: Miegantį žãdink, kad pabustum J. Rytmetį žãdina, reik kelties, lįsti iš tų patalų Žr. Nuje, reik vaiką ankstie žãdinti Yl. Gaila mažų piemenėlių, juos reikia žãdint Krč. Ans atsikels, kitų nežãdins, ans jau būs galybes [šieno] nupjovęs jau Ms. Vaikali, kam tu muni žãdinai, aš kaip kaži ko troškau užmigti valandelę End. Ateis muni i žãdys pri kamaros: – Kelk jau tu kulti Šv. Žãdins naktį, aplink dvylektą adyną: – Tujau kulti, rugių kulti Pkl. I pri ūkininko tarnavau, žãdino kulti su spragilais ankstie Rdn. Pareitav [iš gegužinės], nepaspėjom atgulti, jau gaspadorius žãdina pri darbo Bdr. Piemenelį žãdina sulig saulele Vkš. Kaip atejo žãdinamasis laikas, aš tujau atsibudau Plt. Aš jau nebžãdinu, daba jau kela pati Trk. Pyksta an to tėvo, kam ans be čėso žãdina Žd. Mes neinam žãdinti, temiegtie Krž. Nei žãdino, nė nėko – pats turi atsikelti Krt. Ka pavalgys pusnaktį, eis gulti tie mynėjai, dvi valandos praeis, i reikės žãdinti End. Jei nežãdinsuot, muni keiks Vn. Žãdina tą Barborą, kad atidarytų duris Dr. Nebarki, motinėle, nežadink iš miegų LTR(Grv). Į durikes brazdinau, jaunas mergas žadinau KlpD65. Visa jos (merginos) susierzinusi povyza bylojo, kad ji nėra pratusi taip anksti žadinama V.Aln.
| Ryto metą piršlys, piršlienė ir skripkorius grieždamas ejo žadinti jaunųjų M.Valanč. Tas laikrodis žãdina NdŽ.
| prk.: Būdavo spaudoj įrašyta visa, žãdino Lietuvą iš miego Pnd. Būk geros širdies, kelkis, žadina tave Ch1Mr10,49.
^ Rūpesnelis žadins anksti rytelį, o vargelis mokys darbelį dirbti LTR(Kv). Giltinės miegančios nežadink M. Lobis žãdina, vargas migina Lkš.
| refl.: Nuog kurio visokia giminė ant dangaus ir ant žemės žadinas BIV218(Ch300).
2. tr. NdŽ gerinti, didinti: Gerai paruoštas, skanus, kvapus valgis, gera nuotaika valgant, maloni aplinka žadino apetitą rš. Labiausiai sulčių išsiskyrimą žadina mėsos sultinys rš.
3. tr. versti veikti, judėti (ppr. mechanizmą ar jo detalę): Mašiną galima žadinti iš atskiro maitinimo šaltinio rš. Žadinančioji jėga materialųjį tašką gali veikti vienu ar kitu dažniu rš. Žadinamasis vožtuvas rš.
4. daryti veiklesnį, labiau juntamą; skatinti žodžiais ar veiksmais: Kalbos kuriamąją jėgą žadinsime, jei priminsime, kad jaunimo priešybe tam tikrais atsitikimais galima pavartoti ir senimą A.Sal. Žãdinti iniciatyvą, jausmą, viltį, ilgesį, gailesį, neapykantą NdŽ. Žadinti sąmonę, kaitinti jausmus, stiprinti valią, kelti pasitikėjimą ir viltis buvo svarbiausi jo uždaviniai V.Myk-Put. Tamsiu bildančiu lieptu jis nuėjo į salą, kuri žadino prisiminimus J.Ap. Ėmė žadinti ir saikinti prūsus, idant keltumias pryš kryžeivius S.Dauk. Žadinkime didžiausią gailesį Pron. Žadindami tautinę savigarbą, jie ieškojo praeityje ir realių istorinių žygių, liudijančių didelę Tautos jėgą LKXIII305. Dienų trumpėjimas snaudina žmones kaip meškas, ilgėjimas žadina kraują smarkiau tvaksėti, kurti, džiaugtis Vaižg. Lietuvai betarnaudami, jos sūnų sielą bežadindami, šitoj šaly daugiau nebereikalingi esame! V.Krėv. Knygos mano protą žadino jaudino J.Jabl. Argi ne tamsta žadinai mums viltis praturtėti J.Jank. Tėvynės dainos, jūs malonios taip širdį žadinat saldžiai Mair.
^ Doras žodis sielą žadina, blogas – gadina KrvP(Klvr). Lobis budina, vargas žadinte žadina PPr297.
5. pranešti, paskelbti, apreikšti: Žadina jį pro visus miestus žydai skųsdamiesi, Oniją nekaltą užmuštą BB2Mak4,36.
6. šaukti, kreiptis į ką vardu: Miniu, žadinu vardu SD147. Ir turi čia valdžią nuog vyriausių kunigų rišt visus, kurie žadina vardą tavo Ch1ApD9,14. Ir pabudavojo ten altorių Viešpačiui ir žadino vardą Viešpaties Ch1Moz12,8. Anam šitaip su žmonims bekalbant šitai stovėjo jo augyvė ir jo broliai lauke, norėdami jo žadinti BBMt12,46. Meldžiu tave, maloniausias Tėve, per mielaširdumą tavą, žadinu tave ir puldinėju ties tavimi, idant mane gerop galop atvestumbei DK138. Ieškokite tieg Viešpaties, kolei gal būt rastas, žadinkite jo, kolei arti yra SPI197.
| refl.: Delto gi lenkiu kelius mano Tėvop Viešpaties mūsų Jėzuso Christuso, nuog kurio visokia giminė ant dangaus ir ant žemės žadinas Ch1PvE3,14-15.
7. tr. CI114, Gmž, K, NdŽ, Mlt, Ut raminamai, meiliai kalbinti, linksminti: Motutė jūsų, kūdikiais esant, lietuviškai nežãdino ir meiliai bučiuodama lietuviškai nečilbino A.Baran. Vaikas bliovė kai pjaunamas, bet močia priejo, pradėjo žãdint, ir tas prajuko Dkk. Tavo vaikelis jau didelis: kai tik žãdini, tai jau juokias Dglš. Žãdink vaiką, greičiau kalbės Ps. Kad tu anė biskio nemoki vaiko žãdint – tas rėkia ir rėkia Paį. Mūsų bobutė tai moka žãdint, visokiais vardeliais vaiką išvadina Lel. Kai vaikas miegodamas juokiasi, tai angelas jį žadina LTR(Prng). Bėgdavo jos verkiančios pasupti. Paskui nešiojo ją ir žadino Vaižg. Prieš zerkolėlį statyta [dukrelė], aukso obuoliais žadyta LTR(Nm). Ji (motinėlė) mane žãdino su aukso žiedeliu JD178.
| Juozukas vaikus žadino šnekino: liepė vienam nežiūrėti, kitam kur į kerčią užlindus šaukti „kukū“ Žem.
| refl.: Užveizdas žadinos su savo vaikais V.Kudir. Vaikai žadinos nukirstomis galvomis Gmž.
ǁ raginti, įkalbinėti: Mane žãdina ant operacijos Krk. Man močiutė i tėvelis kas vakaras ir rytelis vesti pačią man žãdina (d.) Ss.
ǁ skatinti: Varpas žãdina žmogų nuvargusį apieravot Dievui tos dienos visus vargus BM23(Č).
ǁ meilinti, gerinti (šunį): Kiekvienas vagis moka šunį žãdyti Stč.
8. tr. maitinant, penint aktyvinti (ppr. bites): Reik bites žãdint, kad prieš žiemą motina priauklėtų daugiau bičių Ps. Laiku reikia žadinamąjį [bičių] maitinimą nutraukti, kad bičių motina nustotų dėjusi kiaušinėlius rš. Per Kalėdas žadina bites, kad jos daug medaus neštų LTR.
žãdinamai adv.: Žadinamai penint avilys turi būti labai šiltas J.Krišč.
9. tr. gaivinti, gelbėti (ppr. apalpusį ar mirštantį): Žãdinom žãdinom visi subėgę, jau nėko nebgalėjo padaryti, širdis jau buvo sustojusi Yl.
| Aš tus medžius bemirštančius žãdinau Plt.
10. tr. daryti įžadą, padaryti apžadus: Žadink muni, mamunale, į Kalvariją a į Šidlavą, kad išgyčio Šts.
11. intr. žadėti, ketinti: Žadinau, ketinau davatkėle būti (d.) Čb. Žadinai ketinai tu mane paimti, o dabar, bernužėli, nenori atminti (d.) Ul.
◊ ãkį žãdinti žavėti: Gražūs Dulių kapai, gražūs – taip akį žadina gėlėmis pražydę antkapiai S.Čiurl.
bėdõs nežãdinti nekelti rūpimo, svarbaus reikalo: Verčiau tylėti, taip sakant, nežadinti bėdos, kad bėda miega Žem.
apžãdinti tr.
1. KŽ pažadėti: Jis apžãdino ligonį į atlaidus leisti, vežti J.
2. N pagydyti, paveikti burtažodžiais, užkalbėti: Apžadinu šunis B.
atžãdinti tr.; S.Dauk
1. pažadinti, prižadinti: Nekėlė anie dar patys, negalia atžãdinti nėkaip, ir gana Lk. Aš juntu slabnu, slabnu, ir užmigau, antro[je] dieno[je] muni atžãdino Akm.
2. atgaivinti: Kunigas pagaliau atžadino jį rš.
ǁ refl. atsipeikėti, žadą atgauti: [Turtuolis] mato didelę ugnį ir parsigando. Iš to parsigandimo atsižadino BsPII17(Tl).
3. refl. SD1110, SD2, N atsiliepti, atsišaukti, atsakyti: Jei tik vienas vilkas užkauks, tuoj klausyk – atsižadina jau antras trečias ir, žiūrėk, jau visa ruja atsižadina Kpč. Ale, šuoj atsižãdis tau, išgirdęs vilką Lp.
| Vis būt atsižãdinęs (žodį kokį, blogą ar gerą, atsakęs) Lp.
4. refl. tr. nuraminti, prisikalbinti, prisigerinti: Šitoks šuva lazdos nebijo, o atsižãdint vėl neatsižãdinsi Trgn.
^ Šunį gali atsižãdint, o žmogaus, matai, neatsižãdinsi Trgn.

×dasižãdinti (hibr.); D.Pošk prisibudinti.
įžãdinti tr. Rtr, KŽ
1. Š pažadinti: Aš įžãdinęs palikau; ar vaikas vėl užmigtum? J.
2. CI122, N prakalbinti: Kada būtų įkalbinama (įžadinama) (orig. įžadinnima) CI114.
išžãdinti tr. Rtr, Š, BŽ466, NdŽ, KŽ
1. BŽ21 pabudinti iš miego, pažadinti: Petras išžadino jį ketvirtą valandą rš.
ǁ visus pabudinti: Išžadino miegojusius draugus rš.
ǁ refl. pabusti: Anksti rytą išsižadinęs Db.
| prk.: Riauba niekaip negali išsižadinti iš savo prisiminimų, kurie jį neša ir neša lyg srauni upė P.Trein.
2. Š ilgai kalbinti, linksminti (ppr. kūdikį ar vaiką).
| refl.: Išsibudysi, išsižadysi, kol mane išaugysi (d.) Prn.
ǁ refl. Š, BŽ467 pramogauti, linksmintis.
nužãdinti tr.
1. KŽ pažadinti.
2. NdŽ pralinksminti, nuraminti, nutildyti: Niekap negaliu to vaiko nužãdyt Alk. Reikės man ji (močiutė) nužadinti, o tai sunkus ir nesmagus daiktas Ašb. Paukštė tau skriaudą gal didelę nepadarys, o mane ne sykį gal nublaivys ir nužadys V.Piet. Senovėje taisydavo tam tikslui įvairias regyklas žmonėms nužadinti VŽ1905,221. Tūli tos nuomonės, būk tabakas nužadina žmogų V.Kudir.
| refl.: Jam rodės, kad giriose gyvendamas purpuriniais karaliaus rūbais nusižadysiu V.Kudir.
ǁ sudrausti, sutramdyti: Nužãdyk šunį Gs.
ǁ Alvt numalšinti.
3. refl. apsinuodyti, nutrokšti: Ankstie uždarei pečių (užkišai krosniakaištį), gali vaikai nusižãdyti Trg.
pažãdinti (-yti; Q35,658) Rtr, KŽ, DŽ1
1. tr. D.Pošk, S.Dauk, N, M, L, LL149, NdŽ pabudinti, iš miego prikelti: Miegtantį pažãdink, kad atsikeltum J. Kiek aš miegojau, atejo tėvelis i pažãdino Krt. Jei kas ateis, pažãdysi mane Pns. Vakar mane pažadino prieš pirmuosius gaidžius Lnkv. Dieną miega taip kietai, kad sunku pažadinti Blv. Jau rytmetys, pažãdino tas senelis atejęs, sako: – Kelk, jau čėsas Žr. Liuobės, ka užeis tokios aldros (audros), tėvalis visus pažãdins, bijosam, ka neįtrenktų End. Šeimininkas ateis i pažãdins: – Nu, mergos, kelkiat, reik kulti Rt. Atsikels pats ūkininkas, pažãdys kokiose keturiose, iškulsi reją Sd. Išeis karvių milžti, piemenį pažãdins – mažai miego Lpl. Lig devynių verpsi, ryto metą pažãdins a trijos, a keturios Krt. Aš užsnūsiu, tos varnos muni pažãdins Yl. Kartais atsiklaupsi pri lovos poterų kalbėti i pažãdins rytmetė[je] bepoterėjant Kl. Tėvas, į laukus išeidamas, pažãdins muni pusryčio virti Varn. Kaip čia buvo, ka šią naktį nėkas nepažãdino munęs Trk. Cit, dar vaiką man pažãdinsi Paį. Prašysu tėvuką, ka pažãdintų [į grybus] Žlb. Prisriša kokias tę raikštes – kap arklys toliau kur eis, ka pažãdytų [naktigonį] Dg. Aš kėliau rytelį nepažãdyta, aš dirbau darbelį neparagyta (d.) VšR. Valios mergelė ilgai migdyta, lig pusrytėlių nepažadinta LTR(Grv).
| prk.: Praeities gilų miegą kas pažadint galėtų? Mair. Šių žmonių energija, šviesus optimistiškas žvilgsnis į ateitį pažadina Virpšą iš apatijos rš. Viešpats, jūsų Dievas, pažadins jums pranašą iš jūsų brolių tarpo SkvApD3,22. Tai tas brolis turi imti mirusiojo moterį ir pažadinti savo broliui ainiją SkvLuk20,28. Žolę pažadina gaivi rasa rš.
^ Maži šuneliai ir didžius pažadina VP29. Tinginį paragink, miegūstą pažadink LMD(Rs). Kad pažãdys, nebišmiegosi, kad pradės piršti, kraitį nebsuklosi Klp.
pažãdinamai
| refl. tr. NdŽ: Ana nuejo purmoną pasižãdino, sako, a tu negalėtumi muni nuvežti į Varnius Všv.
ǁ refl. pabusti: O nedėlės rytą liūb pasižãdins tas tatai senis Als.
2. tr. išjudinti, priversti veikti (mechanizmą): Laikrodį sustabdė an tų valandų, kur mirė, sustabdo, i po metų tik bepažãdina, po metinių apent pajunga Plt.
3. padaryti veiklesnį, labiau juntamą, sukelti: Senovės žmonių tikėjimu, juokas turėjęs nepaprastos galios numarinti žiemą ir pažadinti pavasario gimimą rš. Vėjas pietys mums pavasario kvapą štai skleidžia atpūtęs šalčiui bauginti, o žmogui jis mintį pažadina linksmą S.Čiurl. Jo (B.Sruogos) paskaitoje – jokių specialių pastangų sudominti ar uždegti, ar pažadinti smalsumą rš. Tokį pažadinęs gailesį turi dar turėti tvirtą viltį Pron. Menas, pažadinęs jausmus, priverčia susimąstyti rš. Tylus ratelio burzgimas it muzika jo galvoje pažadina visokiausius sumanymus, drąsiausias svajones J.Mik. Smertis teipojaus pažadina mumis ant darymo pakūtos P.
| refl. NdŽ.
4. tr. SD1213, Sut pašaukti, pakviesti: Motina jo ir broliai jo stovėjo ore (lauke) norėdami pažadint jį BtMt12,46. Ir ižsiuntė tarnus savo pažadint pakviestųjų ant svodbos, bet anys nenorėjo ateit Ch1Mt22,3. Užėjo tada ant kalno ir pažadino savęsp, kurių norėjo, o anys jop atėjo Ch1Mr3,13. Pažadino prieš mane meto, tai yra suvadino visas valandas, dienas, mėnesius SPI28. Pažãdino jaunikio vyriausias vedys ir tarė jam: – Kiekvienas žmogus pirm gerą vyną padest DP68.
5. tr. Q35,658, N, NdŽ, Jon, Blnk, Ut raminamai, meiliai pakalbinti (ppr. kūdikį): Pažãdinti kūdikį K. Pažãdink dažniau vaiką – ir pradės kalbėt Ds. Kai kas pažãdina, labai gražiai juokias Ps. Pažãdink vaiką, kad neverktų Mlt.
| refl. K.
ǁ prakalbinti: Kaip ją pažãdyste, taip ji kalba Krk.
ǁ Grž pameilinti, pagerinti (šunį): Mūsų Margio svetimas nepažãdys Stč.
ǁ paraginti, įkalbėti: Mane pažãdino šitam kailį išlupt Paį. Kad kas pažãdintų, gal ir valgytau Al.
6. intr. pažadėti: Pažadino paketino mañ’ vaiskelin duoti (d.) Rš.
péržadinti tr.; SkŽ181 tech. iš naujo sužadinti, paskatinti veikti.
pražãdinti tr.
1. J, NdŽ pažadinti, prižadinti: Jis pražãdindavo šeimyną J.
^ Putino zalatino, merga medžią pražadino (ratelis, verpstė) LTR(Slk).
2. paraginti, paskatinti: Klebonas … mergaites po ūlyčias rašyt mokyties paakvatijo, … giesminykus pražãdino, lyg kokias paukštytes pračiulbino BM447(Kp).
3. kalbinant pralinksminti: Eina mano panytėlė smūtna, kai parduota… Bernelis prakalbino, meiliai pražãdino Rm.
ǁ prakalbinti: Jis nemudras – eis pro šalį, tai vis pražãdins Kkl.
4. prk. padaryti veiklesnį, išjudinti: Klausė Kristus mokytinius norėdamas pražadinti ir patvirtinti mokytinių tikėjimą in savę A.Baran. Jisai laužo uparą ir pražãdina širdies žemumą A.Baran.
prižãdinti tr. Rtr, KŽ, DŽ1
1. D.Pošk, NdŽ, Škn prikelti iš miego, pribudinti: Vos akis užmerki, ir jau vėl prižadina I.Simon. Prižãdins muni sekmadienį rytais pirm saulės Yl. Rytmetė[je] mama prižãdys to vaiko linguoti Vvr. Valios mergelė ilgai migdyta, lig pusrytėlių neprižãdyta (d.) Šk. O šįrytais negali prižãdinti kaip smakų KlvrŽ. Tep sapną gerą sapnavau, i prižãdinai KzR. Suskudo jos širdis: ne tiek drabužių gailėjosi, kiek iš apmaudo, jog niekaip negali jo (vyro) prižadinti Žem. Mirštant ligoniui, visus miegančiuosius reikia prižadinti LTR(Vl). Kas gali ją (mergelę) pabudyt, ją jauną prižãdyt? LB23.
| refl. tr. NdŽ: Baldosi į duris, barškina į langą – vos prisižadino mergaites Žem. Prisižãdinu, jau eis, kur tau – vėlek miegta [berniukas] Krš.
2. SD1151 pašaukti, pakviesti: Bet Jezus prižadino savęsp (kūdikius) ir tarė: – Teeit manęsp kūdikiai ir nedrauskit jų, tokių nes yra karalystė Dievo Ch1Luk18,16.
sužãdinti tr. Rtr, KŽ, DŽ1; S.Dauk
1. NdŽ visus prikelti iš miego: Neįprastas šūvis seniai jau buvo sužadinęs gyventojus J.Sav. Sužadino visus, ale jau buvo neb laikas: jau[ja]s jau buvo pusdegis VoL319(Šv). Kas mašinavoja, tas turi sužadinti savo ir jam talkininkaujančių ūkininkų šeimynas TDrI123. Reiks mun rytą ankstie kelti, šeimynelę sužadinti D156. Sužãdino jau visus, kamaro[je] gulėjo Als. Šįryt rytmetį dvaro gaspadorius, pašokęs trečioje, sužadino bernus Žem. Pusrytį padėsiu an stalo, visus sužãdinsiu Krt. Matyti, tavo tarnaitės, kurios dukart mane matė, sužadino pilį… V.Krėv. Kėlėsi ponas, sužadino šeimyną ir atrado vagis, jau į klėtį įsilaužusius M.Valanč. Kaip subudinsi ir sužãdinsi, reiks jautelius pajungti JD942.
| prk.: Jei mano kankliai nesužavėjo jūsų sielų savo stygų aidu, galgi sužadins mirties dejavimu V.Krėv.
| refl. tr. NdŽ: Visus vaikus susižãdinu ir keliaujam į mišką Bt.
2. LL302, NdŽ prk. padaryti veiklesnį, labiau juntamą: Tai sužadino dar didesnę neapykantą Skv1Moz37,5. Visų pirma P. Višinskis reikalavo sužadinti vaiko norą mokytis, nevartoti prievartos rš. Mielai norėčiau kitiems tą supratimą sužadinti Vd. Norėdamas įtaigiau prabilti į skaitytojų jausmus, sužadinti jų vaizduotę, Daukša nevengė šiurkščių liaudiškų žodžių bei posakių rš. Viskas dings, nepalikę nė ženklo, nesužadinę noro veikti, kurti, įamžinti žmogaus kovą su brutalia tikrove J.Gruš.
3. paakinti, paskatinti: Jis sužãdino mus dainiuoti Žgč.
ǁ sugundyti, suvilioti: Joj sužãdino jį ir pati pabėgo su kitu Vlk.
ǁ padidinti, pagerinti: Mėtų arbata apetitui sužadint LTR(Ant). Pirmoji stiklinė sužadina troškulį, o antra išvaiko miegus J.Mik. Sužãdinti apetitą, vėmimą NdŽ.
4. EncIX1348, NdŽ, PolŽ50, SkŽ28, FzŽ21 priversti veikti, išjudinti: Elektromagnetuose magnetizmą sužadina ritė su elektros srove LEXVII76. Sužadintas atomas spinduliuoja ir tada, kai išorinio lauko nėra rš.
| refl.: Jei visos detalės geros, generatorius turi tuojau susižadinti rš.
užžãdinti tr.
1. NdŽ energingai pažadinti.
2. refl. Q556 įsipareigoti, pasižadėti.
3. pakerėti, užburti:
^ Kaip užžãdytas aš čia stovėjau MitI73(Klp).