žabalióti, -iója, -iójo intr. DŽ, NdŽ, žàbalioti, -ioja, -iojo J.Jabl
1. Ds, Gs, Gl tamsoje būti ar veikti: Užsižiebkim žiburį, ką mes čia tamsoj žabaliósim Prn. Galgi ugnės negali ažsidegt, kad patamsy žabalioji? Trgn.
ǁ Gs eiti tamsoje: Ir jam teko nakčia žabalióti per mišką Mrj.
ǁ J ieškoti tamsoje.
2. Prn nevikriai grabinėti, čiupinėti: Girtas žabaliója apie tvorą Vv. Ko čia žabalióji, še, imk! KzR. Ko tu čia žabalióji lyg akla! Vlkv. Jei ims po mano lovą žàbaliot, tai bus blogai Gs. Tep i žabalióju (rašau), ką prisimindama Brš.
ǁ prk. vogti: Neateis nė kaimynė žabaliót Igl.
3. bastytis, lankytis: Kur nori, te važiuok, nereikia žabaliót kaži kur Iš. Žàbalioja kitur, būt ėmęs ją Gs. Žabaliójau be savo kampo, tarnavau visur Brš.
apžabalióti intr. Ds negrabiai, atmestinai padaryti: Jis nieko gerai nepadaro, tik apžabaliója Mrj. Kad tai lauką apdirbtų kai kiti, tai augtų, o dabar apgraibo, lyg atšalusiais nagais apžàbalioja, ir tiek Skrd.
atžabalióti intr.; Gmž ateiti, atkėblinti.
įžabalióti
1. tr. įžiūrėti: Aš to orlaivio neįžabalióju Ilg. Jau nepaskaitau, neįžabalióju Zp.
2. intr. nemačiom įeiti: Inžabaliõs koks, užsirakykim Prn.
| refl.: Tiesiog į balą įsižabaliójo Mrj.
3. refl. įsipainioti, įsivelti kur: Insižabaliójo kap višta in pakulas Prn.
išžabalióti tr. ką nors blogai, nusikalstamai padaryti, išnaikinti: Kiek jis išžabaliójo (iššaudė) žmonių! Antš.
nužabalióti tr. šiaip taip, apgraibomis ką padaryti: Tie linai toki reti, kur kas nužabalióji su sauja Gs.
pažabalióti
1. intr. pasivalkioti, pasibastyti: Pažabaliójom po miestą ir parėjom Prn.
2. intr. sunkiai, nevikriai paeiti: Girtas vos pažabaliója Dkš.
3. tr., intr. nesklandžiai, sunkiai ką daryti: Senoviškai pažabaliója (pakalba) Krn. Pačiam pavyko išmokt vos vos pažabaliot rusiškai rš.
4. refl. tr., intr. pasiieškoti ko tinkamo, pasigraibyti: Jis tenai tamsy pasižabalió[jo] pasižabalió[jo] ir nerado Dkš. Vestuvėse sėdi, pasižabalióji valgio, pasirenki Plv.
| Kad ir anksti pavasarį, o jau gyvuliai pasižabalioja kūlynų VšR.
prižabalióti intr.
1. priklaidžioti tamsoje: Prižabaliojau, paki radau Ktk.
2. neprimatant ilgai ieškoti: Prižabaliójau, kol žirkles radau DŽ1.
sužabalióti
1. tr. DŽ1, Ds įžiūrėti: Jau veidą kai kurio sužabalioju rš.
2. tr. sunkiai surasti: Nesužabaliója, ką te – persenus boba Sug.
3. tr., intr. NdŽ gerai nematant įstengti sugrabalioti, sučiupinėti: Jau negaliu siūt, jau nesužabalióju Prn. Ar dar sužabalióji adaton siūlą įvert? Ds.
4. refl. susipainioti: Susižabaliójo, susipainiojo su tom virvėm [avys] Gs.
5. tr., intr. sugebėti ką atlikti: Kai reik giedot, nesužabaliója Gs.
6. suprasti, susigaudyti: Jis nieko ten nesusižabalioja Gs.
užžabalióti
1. NdŽ žr. užžabalinėti.
2. refl. netyčia užeiti: Karvė užsižabaliójo an ledo ir išžirgo Prn.