šliẽti, -ja (šlẽja Jn, Š, NdŽ, LD341(Užp, Ds), -na NdŽ, LD338(Lkm, Slk, Tvr), Dsn, Klt), -jo (šlė̃jo NdŽ, LD341(Užp, Ds), šli̇̀nė Klt, Dglš) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, šli̇́eti, -ja (šlẽja OGLIII215, -na), -jo (šlė́jo NdŽ) NdŽ
1. tr. KBII154, N, K, L, Š, NdŽ, KŽ remti, glausti: Šliẽja kopėčias prie sienos DŽ1.
| refl. R103, MŽ135, K, M, L, Š, NdŽ, KŽ, Vdžg: Šliejuos pri sienos N. Remkis stalo, šliekis sienos J.Jabl. Kai skambalu paskambini, anas nejaučia, kur motka, ir sukas kamuolin ir paskui šli̇́enasi an medžio Kkl. Silpnesnis elnias bėgdamas kinkinyje šliejasi prie draugo šono rš. Šliekis prie šalies ir pargulėsi lovo[je] J.
2. tr. jungti: Šliẽti krūvon NdŽ. Mažybiniai daiktavardžiai Būgos žodyne nešliejami prie pagrindinio, bet redaguojami atskirais straipsniais LKI104.
| refl. NdŽ: Lapeliai auga, draugystėn šlẽjas BM422.
3. jungti priklausomąjį sakinio dėmenį prie pagrindinio, šiam nereikalaujant: Vientisinė vietos aplinkybė prie tarinio šliejama arba yra jo valdoma rš.
| refl.: Prie asmenuojamųjų ir kitų veiksmažodžio formų šliejasi padalyvio ir pusdalyvio formos LKGIII17.
4. refl. būti, stovėti prie pat ko, siektis, liestis, ribotis: Šitie akmenų vainikai šliejasi vienas prie kito rš. Daugybė įvairios formos baldelių šliejosi pasieniais arba šiaip asloje stovėjo Pt.
5. refl. gretintis, stengtis bendrauti, sueiti, turėti reikalų: Šliẽjasi prie giminių DŽ1. Šliẽkis prie bagoto – nebūk durna Ktk. Ana besišliejanti prie svetimo vyro, t. y. besiartinanti J.
ǁ kreiptis: Šliẽtis reik į aptieką su suskiu, numinėms nepasigydysi Šts.
6. tr. versti, griauti (į šoną): Čerpių stogas sunkus, tai sienas šliẽja į šalis Prn.
| refl.: Šliẽnas tvartas in šono Kli. Trioba pradeda šliẽtis J.Jabl(Vl).
7. tr. priskirti: Ir kaltę savo ant V. Dievo šliẽjo DP391. Idant vis[a] šlietum̃bime ant mielo mielaširdumo jo DP463.
8. tr. NdŽ, KŽ statyti, ręsti: Ans šliejo, kol sušliejo sau trobą, t. y. bi kaip pabudavojo J. Aš nekalta, jaunas berneli: kam šliejai tamsų svirnelį d. Ėmė surūkėles trobas griauti, o šlieti naujas A1885,285.
| refl. tr. KŽ.
9. intr. šerti, kirsti, duoti: Šliẽjo ranka tėvui sūnus, ale papuolė bobutei Vdšk.
10. tr. I lenkti: Šliẽti prie žemės NdŽ.
| refl. NdŽ.
atšliẽti K, DŽ1, Skr, atšli̇́eti, -ja (àtšleja Š, -na Klt), -jo (atšlė́jo Š, atàšlinė Klt, Lkm) Š, NdŽ, KŽ, Pg, Trgn, Vdžg
1. tr. Krz261, S.Dauk, N, NdŽ, KŽ atremti, priglausti, atlošti į ką, prie ko: Poviliokas nutempė Alyzą už tvartų, atšliejo sėdomis į sieną ir nusibraukė prakaitą J.Balt. Stačius sustatė, neatàšlinė, i susisukė [rugių] kūliai Klt. Atšli̇́ek prie sienai J.Jabl. Abrozas atšli̇́etas į sieną J.
^ Kad mano tėvas, motina (tėvas, moma gyvas, gyva B) būtų, norint sieną atšlietas, atšlieta CII1118. Kad mano tėvas gyvas būtų, norint sieną atšlietas, aš toks nebūčiau MŽ.
| refl. N, RtŽ, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Ktk, Skrb: Ko tu čia atsišli̇́ejai į sieną stačias, t. y. atsikolei J. Sėdi sienos atsišliejęs ir klausosi J.Jabl(r.). Ant pražvalgų atvažiavęs, tvoros atsišlė́jo (d.) ČrP. Trys vaikai pasikavojo, dujai vyresnieji atsišlėjo pečiaus O.
ǁ refl. prisėsti: Atsišlėjo p. vaitas ant suolo su desetnykais brš.
2. refl. kiek prigulti: Tik atsišli̇́ejau ir užmigau Dkš. Gulkitės (paraštėje atsišliekitės) po medžiu BB1Moz18,4.
3. tr. paspirti ramsčiu: Atšliek sieną – ir negrius J.Jabl.
4. intr. Jn(Kv) ateiti.
įšliẽti DŽ, KŽ, įšli̇́eti, -ja (į̇̃šleja Š, NdŽ, KŽ), -jo (įšlė́jo Š, NdŽ, KŽ) NdŽ, KŽ
1. tr. NdŽ, KŽ priremti, priglausti.
| refl. Rtr, NdŽ.
2. tr. Š, NdŽ įkišti, įterpti, įsprausti: Ir šitą mažmožį galėjai įšlieti J.Jabl. Praskečia du daiktu ir spraudžia įšliejamąjį daiktą J.Jabl(Slč).
| refl. K, NdŽ.
3. refl. KI354, K, Rtr, KŽ įsibrauti, įlįsti, slapčia įsigauti: Ir Mikis išėjęs. Pirma dar buvęs įsišliejęs į Grėtės stubelę jos atsisveikinti I.Simon. Vagis į stubą įsišliejo ir pavogė muno drabužius Klp. Razbaininkai buvo nakties gūdume į skyriu esantį butą įsišlieję LC1883,3. Todėl ir sakau, jog velnias turi būti šišon įsišliejęs Vd.
| prk.: Pradeda dilti iš atminties ansai baisusis jausmas, kurį jis pajuto, laidojant Stagarienę, kuris ir dabar, seneliui mirus, dažnai įsišliedavo į jo atmintį I.Simon. Tarp jo bei gendroliaus yra nesutikimas įsišliẽjęs KA99. Viens persižiūrėjimas yra įsišliẽjęs KII276. Kelios nepadorios kliaudos į prekes įsišliejo, kurias reikėjo su juodyla pertaisyti A1884,420.
ǁ įlindus prisiglausti: Prie vakarienės [mums] einant, jis (velionis) į kerčią įsišlieja BsV93. Į bažnytelę nuėjęs, įsišliejo jis į kampą, idant jį ne kas pažintų Ns1860,2.
4. refl. Rtr, Ser įsisėsti: Įsišlė́jęs važin pusgirtis jau svečias išvažiavo namo Š.
nušliẽti, -ja (-na), -jo (nùšlinė) tr.
1. Ser nulenkti, nuversti: Nušliejus galvą pasnaudžiu, ir gerai Prn.
| refl.: Pirkia palobin nusi̇̀šlinė Dkšt.
2. padaryti nuolaidesnį, nuožulnesnį: Nùšlinė šienaudamas, susiaurino suvis šniūrą Klt. Šitą šoną nušliek labiau pjaustydamas Vdš.
nušlietai̇̃ adv.: Kap tu sukirpai marškinius stačiais pečiais – nušliẽn', kerp (kirpk) nušlietai̇̃ Ad.
3. refl. nusidriekti: [Šešėlis] ik angos nusišliejęs ir pro duris išsidriekdamas mums iš akių prapuolė BsV61(Rg).
pašliẽti Rtr, LVIII103, NdŽ, KŽ, pašli̇́eti, -ja (pàšleja), -jo (pašlė́jo) NdŽ
1. tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, Užp paremti: Pàšleja [pavargusią bitę] šonu, eidamos pro šalį [kitos bitės] Vn.
| refl. NdŽ, Skr: Zosė sukdamos kaip stums poną į krūtinę nuo savęs, net pasišliejo Žem. Jei yra kur pasišliet, tai pabūnu kiek, ir praeina tas blogumas Kvr.
2. tr. J.Jabl(Slč), NdŽ, KŽ pakišti, įsprausti.
3. tr. Ser, NdŽ palenkti į šoną, pakreivinti: Pašliẽti tvorą KŽ.
| refl. NdŽ.
4. intr. KŽ, Vv paslysti: Eik atsargiai, kad koja nepašlietų Rt.
5. refl. prigulti: Nu vakaro reik biškį pasišli̇́eti, juo ilgiau galės vakaroti Šts. Galiausiai juodu visiškai nuvargusiu po vienum medžiu pasišlėjo ir sumigo Kel1881,257.
paršliẽti tr. NdŽ, KŽ žemyn nulenkti.
| refl. NdŽ.
pérsišlieti
1. užsiremti, užsikvempti: Pársišliejęs ant rankos sėdi ir snaudžia J.
ǁ LMD(I) pasilenkti, persisverti.
2. atsiremti: [Panašios] yra į trobesnį griūnantį, parsišliejusį ant atsparo arba paramčio P.
3. sugulti, sukristi, sulinkti: Į augynojį parkeltas augymes liuobė[jo] žiemą speigai teip iškilnoti, jog būtinai jos ant žeme parsišleja it išrautos S.Dauk.
4. TP1882,5 prigulti: Pársišliek ant lovos, pagulėk J.Jabl(Als). Nu rūpesnių ir baimės išguręs, parsišliejo ant medžiu, nu kurio buvo nulipęs S.Dauk.
5. pereiti: Bandžiau per tiltelį persišlieti, ale tie pavidalai, man ant kožno pasisukimo vis lenktyn priešais stodami, nei jokiu būdu mane neperleido BsV364(Rg).
piesišli̇́eti (dial.) prisigretinti, prisisukti, prisimesti: Toks Vėsulas pysišli̇́ejo, i su tuo gyveno Kin. Pysišli̇́ejo py mergų, tura gerą liežuvį Prk.
prasišliẽti BsV84(Rg) praeiti šliejantis: Jis į stubą atėjęs ir, aplink stalą pro svečius prasišliedamas ir juos prie vakarienės paraginęs, vėl laukan išėjo BsV90(Vvr).
prišliẽti tr. Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, prišli̇́eti, -ja, -jo (pri̇̀šlinė OG322) Š
1. R25, MŽ33, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ priglausti, priremti, pridėti: Prišli̇́ek lentą prie sienai, tegul stovi Ds. Kartį prie mūro prišliẽti KII17. Pasilsėk prišliejęs galvą prie mano krūtinės P.Vaičiūn. Tada meška tarė: – Tai prišliek prie mano šono kirvį! BsPII321.
^ Reikia prišlieti senatvę (sako sėsdamasis) Krk.
| refl. Q31, SD308, R25, MŽ33, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Rm: Prilingavo prie manęs, prisišliejo B.Sruog. Šlaitas kriaučius prisišli̇́ejo prie šalies motriškos, t. y. prisiglaudė J. Jis stovėjo prie sienos prisišliẽjęs KII17. Prisi̇̀šlinė in sieną OG322. Vagone kai kada nesti kur ir prisišliet Skdt. Prie pikio prisišliejęs, susitepsi M182. Varpos kita pri kitos prisišliejusi N. Glūdot, prisišliejus kur už kertės, saugotis ar tykoti Sln.
ǁ priverti, pridaryti: Durys tikt tebuvo prišlietos, ne uždarytos LC1882,34.
2. prijungti: Jogaila Lietuvos žemes prišliejo prie Lenkijos karūnos J.Gruš.
3. lingv. sintaksiškai susieti du sakinio dėmenis nesinaudojant nei tarnybiniais žodžiais, nei morfologine kaita: Paprastai prišliejami tik nekaitomų formų žodžiai, o prišlieti kaitomieji žodžiai savo formos nebekeičia rš.
4. refl. Ser būti visai šalia: Tadas Ivanauskas ypač mėgo Gudų girią, prie kurios buvo prisišliejusi tėviškės sodyba rš. Prie kalvos buvo prisišliejęs miestas rš.
5. refl. NdŽ prisigretinti, pritapti: Ji prie manęs prisišli̇́ejo Prn. Manau, tamsta prisišliesi prie kurio garsaus advokato Vaižg. Kiti, nors ir vadinosi lietuviais, bet buvo prie lenkų prisišlieję rš.
6. refl. tr. visai greta pasistatyti, statant priglausti: Jis viralinę prie tvartų prisišli̇́ejo Bsg.
7. gauti prieglaudą, pastogę, priglausti: Valstiečiai, atvežę savo vaikus miestan mokytis, rūpinasi juos prišlieti kur pigiau rš.
| refl.: Sesuo prisišli̇́ejo in juos i gyvena Klt. Žvirblaitis pastogėje vietos sau prisišlieti, prisiglausti – niekur neranda J.Jabl.
8. refl. Ser prisilenkti, prilinkti: Prisišliẽti prie žemės NdŽ.
sušliẽti, -ja (sùšliena), -jo (sùšlinė Dglš) DŽ, NdŽ, KŽ, sušli̇́eti, -ja (sùšleja Š), -jo (sušlė́jo Š) Š
1. tr. Š, NdŽ suglausti, suremti: Kelis pėdus sušliẽji – ir guba DŽ1.
| prk.: Sušliejo studentų draugystę TS1899,3.
| refl. NdŽ: Tankiai pasėti žirniai susišlieja, išvirsta, rečiau pasėti – vienas kitą už ūsų sukabina ir standžiai stovi rš.
2. refl. L4 ribotis, liestis.
3. tr. DŽ, NdŽ, Ėr prastai, greitomis ką padaryti (ppr. pastatyti): Daržinę šiaip taip sušliek – tit bus pastogė J. Sušli̇́ejai migelį ir turėsi kur kiaules suvaryt Pg. Karnizus tokius sušli̇́ejau – ant langų dratos buvo, labai negražu Mžš. Autuvą sùšliena, ažuluobės kietos Ktk. Šliete sušlietas vežimas J.
| refl. tr. DŽ1, Vad, Nj, Bb: Susišliek nors mažutę triobelę, turėsi kur gyvent Pn. Kad tik kaip nors susišli̇́etum savo bakūžę Ar. Gal reiks kokį audeklėlį susišli̇́et (išsiausti) Upt.
4. intr. coire: Ana sùšleja veikiai su svetimu vyru J.
| refl.: Ana susišliejo su vyru J.
◊ pečiùs sušliẽti susidraugauti: Dar niekad jam nebuvo tekę sušlieti pečių su Alksnės turčium rš.
užšliẽti
1. tr. NdŽ užglausti, užslėpti.
| refl. M, Rtr, NdŽ, KŽ: Kas ten stovi už medžio užsišliẽjęs? DŽ.
2. refl. užeiti: Nekursai gaspadorius … pamatęs keturis vaikelius baltuose rūbuose, kurie nuog jo lyg slapstydamiesi, ant kapinių užsišlieję, prapuolė BsV45(Įsr).