Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
užšiur̃pti
Apibrėžtis
1 šiur̃pti, -sta, -o intr. BŽ136, DŽ, Rtr, NdŽ, KŽ, šiùrpti SchL135, KII149, Jn, K.Būg, NdŽ, KŽ; L
1. R, MŽ, N, M, Gs, Rmš nuo šalčio, iš baimės darytis nelygiam dėl atsiradusių smulkių raupelių (apie odą): Man kūnas šiur̃psta K. Kūnas pradeda šiur̃pti, pamačius lavoną, t. y. daros kaip žąsies skūra rupėta J. Ans šiur̃po nuo šalčio, t. y. kaip kruopais aptekęs ant skūros J. Gečiui ėmė visas kailis šiurpti Vaižg. Tau net nugara šiurpsta iš baimės ir nuostabos A.Vencl.
2. MŽ246, NdŽ, DŽ1 jausti šiurpulį keliančią baimę: Jis tęsė kalbą šiurpdamas ir krūpčiodamas rš.
3. Š, K.Būg(Ds) šiauštis: Plaukai šiur̃psta Sl. Plunksnos šiur̃psta DŽ1. Nuo šalčio tik šiurpsta gyvaplaukiai Trgn.
4. menkėjant, liesėjant šiauštis, netekti plaukų glotnumo, darytis liguistos išvaizdos: Iš šiaudų nėkoks ne pašaras: šerk šėręs, o gyvulys tik šiùrpsta, liesta Š. Mano Širmukas šiur̃psta nuo vienų šiaudų An.
5. šiurti, triušti: Kad augtų kasos, reikia su degtine praust, tai nešiurpsta ir didelės auga LTR(Auk).
◊ plaukai̇̃ šiur̃psta [ant galvõs] ima baimė: Man plaukai̇̃ tik šiur̃psta ant galvõs Ds. Girdi iš tolo Mauškus kurtų balsą; girdi, ir plaukai jo šiurpsta V.Piet.
širdi̇̀s šiur̃psta ima baimė: Man net šiur̃psta širdi̇̀s, žiūrint į tais žaizdas Gs.
1 apšiur̃pti intr. aptriušti: Namelis apšiurpęs, lietaus apipalšintas rš.
1 atšiur̃pti intr. atšerpetoti: Mano pirštų galai labai atšiur̃po Ds.
1 nušiur̃pti intr. KŽ
1. nuo šalčio, iš baimės pasidaryti nelygiam, kraupiam dėl atsiradusių smulkių raupelių (apie odą): Nuo sušalimo nušiur̃pęs, kad kūnas kaip žąsies skūra rupėtas tampa J. Tau šalta, Poviliuk – tu visas nušiur̃pęs Rz. Einu basas, visas nušiur̃pęs Vkš.
ǁ Nj, Lnkv nuo šalčio pajusti šiurpulį, nudrungti, nužvarbti: Sukaitus išėjo iš gryčios, kiek nušiur̃po i ant ryto jau serga mano pati Šd. Nesušalom, tik nušiur̃pom Jnšk.
2. Svn pajusti šiurpulingą baimę, pasibaisėti: Nušiurpaũ – tiek darbo! Zp. Žiūriu – atvažiuoja, į kiemą suka. Aš teip nušiurpaũ! Rd. Net nušiurpstù, kai pamatau ateinant jį Klt. Nušiurpaũ, pamačius[i] kraują Mrj. Kai važiuoji par [labai aukštą] tiltą, visas nušiurpsti̇̀ Ėr. Žmonys sako, kad vilkas velnio plauką turiąs, užtai žmogus, vilką pamatęs, nušiurpsti, nusigąsti LMD(Sln). Karvedžiai karvietėj beklaksantys paliko, o likusiejai nušiurpusys muko šalin S.Dauk.
3. nušiurti, nutriušti: Nušiurpsta anom kaselės, nuvysta jaunos dienelės BzF186.
4. apšepti: Prisimeni sulysusius arklelius, ilgas vagas, nušiurpusias trobeles rš. Pamačiau nušiurpusias ir drėgnas kambario sienas rš.
5. supleišėti, suskirsti, nušerpetoti: Mėlynas paliko, nušiur̃po [pirštas] Ps.
1 pašiur̃pti intr. NdŽ, DŽ1, KŽ; SD164, N
1. MŽ406, K, L, BŽ108, Rtr, Zp, Lš, Up nuo šalčio, iš baimės pasidaryti nelygiam, kraupiam nuo atsiradusių smulkių raupelių (apie odą): Ko tu teip pašiurpai̇̃ – gal sušalei? Ps. Pašiurpáu visas iš baimės Vkš. Gal tau šalta – rankos pašiur̃pę Ktk. Pašiùrpo rankos, kojos Grv. Meistras pabudo visas pašiurpęs K.Saj. Jis po valandos išgirdo prie lango barškimą, ir jo oda pašiurpo LC1883,16.
ǁ Gs, Pc nuo šalčio pajusti šiurpulį, sudrungti: Kad pašiur̃psta kūnas, tada skūra rupėta pasidaro J. Kol jis grįžo prie vežimo, visas kūnas pašiur̃po Vdžg. Užsimesk kailinius – dar pašiur̃psi Ll. Sušalt nesušaliau, tik pašiurpaũ Rs. Aš visas nu tos murglos pašiurpáu Gršl. Ką pašiur̃pti išvažiavus, geriau šiltai apsidaryti Skdv.
| prk.: Paukštukai šitie rėkia „pašiur̃ps, pašiur̃ps“, tai ir pašiur̃ps (atšals) Šil.
2. pajusti šiurpulingą baimę, pasibaisėti: Kožnas savo širdyje pašiurpo Ns1857,2.
| impers.: Jam pro tais žvėris einant biskį pašiurpo LTI172(Bs). Saulius masino, tokiom akim į jį žiūrėdamas, jog tėvui net pašiurpo Vaižg.
3. Sut, Š, BŽ50, Pl pasišiaušti: Pašiurpęs, pasišiaušęs SD169. Ko tu toks pašiùrpęs, gal miegojai? Ds. Pašiur̃po kaip pelėda Svn. Puiki tetervino uodega pašiurpsta, išskleisti sparnai galais rėžia pernykščią žolę sp.
ǁ pasidaryti nelygiam, neglotnam, pašiurti: Pašiur̃po asys (asiūklis) nu šalčio, pradėjo raityties Trg. Laukuose stirksojo pašiurpusios ražienos rš. Man taip gražu, kai ežeras lygus lygus – ir staiga truputėlį pašiurpsta K.Saj. Pašiurpusios šiaudiniais stogais dūminės pirkios man ir šiandien stovi akyse rš. Ir po kurio laiko pavykdavo jas (knygas) sužvejoti – aplankstytais kampais, pašiurpusias, nuvalkiotas V.Myk-Put.
ǁ pasidaryti pašaižotam, šeberkštėtam: Pašiur̃po biškį grėbliakotis Ktk. Pašiurpusioji plaušabudė (bot. Inocybe lanuginosa) rš.
ǁ kiek supleišėti, suskirsti, pašerpetoti: Kad išeini šlapiom rankom, tai pašiùrpsta Klvr. Jos rankos pašiur̃pę, supleišėję Klt. Veido oda išgeltusi, pašiurpusi J.Dov.
| Pašiurpo akys iš kriokimo motynos Trg.
4. Ps, Kp menkėjant, liesėjant netekti plaukų glotnumo, pasišiaušti, susitraukti, pasidaryti liguistos išvaizdos: Nuo ko kažin tas kumelys teip pašiur̃po? Žvr. Pašiur̃pęs jaučiukas, susitraukęs, plaukai vieni Pn. Kol' (kodėl) toks pašiur̃pęs [paršas], kad, sakai, lašiniam penimas? An. Iš Jono jau nebe gyventojas: visas pašiur̃pęs, baisu net žiūrėt Antš. Tik pradėk blogiau duot [ėsti] arkliui, tuoj pašiurpsta Trgn.
◊ plaukai̇̃ (káilis) pašiur̃psta Slv apima baimė: Nuo šitų žinių pašiurpo Aršiojo plaukai V.Piet. Net plaukai pašiurpo – meška! Apž1895,10. Nuo tavo žodžių pašiurpsta kailis J.Gruš.
1 prašiur̃pti intr. impers. pasidaryti baisu: Tuo tarpu Juozapui ir Marijai prašiurpo nuo mislės, jog galės neberasti vaiko A.Baran.
1 sušiur̃pti intr.
1. J, Gs, Kš, Bsg būti perimtam šiurpo, sudrungti: Sėdi jis vailokais apsiavęs, bet labai sušiur̃pęs Rm. Pasėdėjau ant žemės, sušiurpáu Lkv.
2. NdŽ pajusti šiurpą keliančią baimę, išgąstį: Aš sušiurpstù, pamatęs žaizdą Vlkv.
3. Mrs, Ds pasišiaušti: Sergančio paukščio plunksnos sušiurpusios rš.
| prk.: Teisybę pasakyk, tai tuoj sušiur̃psta (supyksta) Užp.
ǁ pasidaryti nelygiam, neglotnam, pašiurusiam: Vėtra pakelia aukštyn šiaudus, tep ir lieka [stogai] nepataisyti, sušiùrpę Mrj.
4. Kp, Km menkėjant, liesėjant pasišiaušti, susitraukti, pasidaryti liguistos išvaizdos: Vaikeli, ar tu sergi, kad toks sušiur̃pęs? Mrj. Kitų karvės, kai žiūri, nesušiur̃pę, ė mūsų tai net baisu Ds.
5. nušiurti, nutriušti: Ko sublogę veideliai, ko sušiur̃pus galvelė? – Nuo graudžių ašarėlių, nuo skaisčiosios saulelės (d.) VšR. Sušiurps auksinės kaselės, sustirs ir baltos rankelės LTR(Žl).
1 užšiur̃pti žr. 1 pašiurpti 1: Gyvatę pamatai – net ir kūnas ažušiur̃psta Km.
1. R, MŽ, N, M, Gs, Rmš nuo šalčio, iš baimės darytis nelygiam dėl atsiradusių smulkių raupelių (apie odą): Man kūnas šiur̃psta K. Kūnas pradeda šiur̃pti, pamačius lavoną, t. y. daros kaip žąsies skūra rupėta J. Ans šiur̃po nuo šalčio, t. y. kaip kruopais aptekęs ant skūros J. Gečiui ėmė visas kailis šiurpti Vaižg. Tau net nugara šiurpsta iš baimės ir nuostabos A.Vencl.
2. MŽ246, NdŽ, DŽ1 jausti šiurpulį keliančią baimę: Jis tęsė kalbą šiurpdamas ir krūpčiodamas rš.
3. Š, K.Būg(Ds) šiauštis: Plaukai šiur̃psta Sl. Plunksnos šiur̃psta DŽ1. Nuo šalčio tik šiurpsta gyvaplaukiai Trgn.
4. menkėjant, liesėjant šiauštis, netekti plaukų glotnumo, darytis liguistos išvaizdos: Iš šiaudų nėkoks ne pašaras: šerk šėręs, o gyvulys tik šiùrpsta, liesta Š. Mano Širmukas šiur̃psta nuo vienų šiaudų An.
5. šiurti, triušti: Kad augtų kasos, reikia su degtine praust, tai nešiurpsta ir didelės auga LTR(Auk).
◊ plaukai̇̃ šiur̃psta [ant galvõs] ima baimė: Man plaukai̇̃ tik šiur̃psta ant galvõs Ds. Girdi iš tolo Mauškus kurtų balsą; girdi, ir plaukai jo šiurpsta V.Piet.
širdi̇̀s šiur̃psta ima baimė: Man net šiur̃psta širdi̇̀s, žiūrint į tais žaizdas Gs.
1 apšiur̃pti intr. aptriušti: Namelis apšiurpęs, lietaus apipalšintas rš.
1 atšiur̃pti intr. atšerpetoti: Mano pirštų galai labai atšiur̃po Ds.
1 nušiur̃pti intr. KŽ
1. nuo šalčio, iš baimės pasidaryti nelygiam, kraupiam dėl atsiradusių smulkių raupelių (apie odą): Nuo sušalimo nušiur̃pęs, kad kūnas kaip žąsies skūra rupėtas tampa J. Tau šalta, Poviliuk – tu visas nušiur̃pęs Rz. Einu basas, visas nušiur̃pęs Vkš.
ǁ Nj, Lnkv nuo šalčio pajusti šiurpulį, nudrungti, nužvarbti: Sukaitus išėjo iš gryčios, kiek nušiur̃po i ant ryto jau serga mano pati Šd. Nesušalom, tik nušiur̃pom Jnšk.
2. Svn pajusti šiurpulingą baimę, pasibaisėti: Nušiurpaũ – tiek darbo! Zp. Žiūriu – atvažiuoja, į kiemą suka. Aš teip nušiurpaũ! Rd. Net nušiurpstù, kai pamatau ateinant jį Klt. Nušiurpaũ, pamačius[i] kraują Mrj. Kai važiuoji par [labai aukštą] tiltą, visas nušiurpsti̇̀ Ėr. Žmonys sako, kad vilkas velnio plauką turiąs, užtai žmogus, vilką pamatęs, nušiurpsti, nusigąsti LMD(Sln). Karvedžiai karvietėj beklaksantys paliko, o likusiejai nušiurpusys muko šalin S.Dauk.
3. nušiurti, nutriušti: Nušiurpsta anom kaselės, nuvysta jaunos dienelės BzF186.
4. apšepti: Prisimeni sulysusius arklelius, ilgas vagas, nušiurpusias trobeles rš. Pamačiau nušiurpusias ir drėgnas kambario sienas rš.
5. supleišėti, suskirsti, nušerpetoti: Mėlynas paliko, nušiur̃po [pirštas] Ps.
1 pašiur̃pti intr. NdŽ, DŽ1, KŽ; SD164, N
1. MŽ406, K, L, BŽ108, Rtr, Zp, Lš, Up nuo šalčio, iš baimės pasidaryti nelygiam, kraupiam nuo atsiradusių smulkių raupelių (apie odą): Ko tu teip pašiurpai̇̃ – gal sušalei? Ps. Pašiurpáu visas iš baimės Vkš. Gal tau šalta – rankos pašiur̃pę Ktk. Pašiùrpo rankos, kojos Grv. Meistras pabudo visas pašiurpęs K.Saj. Jis po valandos išgirdo prie lango barškimą, ir jo oda pašiurpo LC1883,16.
ǁ Gs, Pc nuo šalčio pajusti šiurpulį, sudrungti: Kad pašiur̃psta kūnas, tada skūra rupėta pasidaro J. Kol jis grįžo prie vežimo, visas kūnas pašiur̃po Vdžg. Užsimesk kailinius – dar pašiur̃psi Ll. Sušalt nesušaliau, tik pašiurpaũ Rs. Aš visas nu tos murglos pašiurpáu Gršl. Ką pašiur̃pti išvažiavus, geriau šiltai apsidaryti Skdv.
| prk.: Paukštukai šitie rėkia „pašiur̃ps, pašiur̃ps“, tai ir pašiur̃ps (atšals) Šil.
2. pajusti šiurpulingą baimę, pasibaisėti: Kožnas savo širdyje pašiurpo Ns1857,2.
| impers.: Jam pro tais žvėris einant biskį pašiurpo LTI172(Bs). Saulius masino, tokiom akim į jį žiūrėdamas, jog tėvui net pašiurpo Vaižg.
3. Sut, Š, BŽ50, Pl pasišiaušti: Pašiurpęs, pasišiaušęs SD169. Ko tu toks pašiùrpęs, gal miegojai? Ds. Pašiur̃po kaip pelėda Svn. Puiki tetervino uodega pašiurpsta, išskleisti sparnai galais rėžia pernykščią žolę sp.
ǁ pasidaryti nelygiam, neglotnam, pašiurti: Pašiur̃po asys (asiūklis) nu šalčio, pradėjo raityties Trg. Laukuose stirksojo pašiurpusios ražienos rš. Man taip gražu, kai ežeras lygus lygus – ir staiga truputėlį pašiurpsta K.Saj. Pašiurpusios šiaudiniais stogais dūminės pirkios man ir šiandien stovi akyse rš. Ir po kurio laiko pavykdavo jas (knygas) sužvejoti – aplankstytais kampais, pašiurpusias, nuvalkiotas V.Myk-Put.
ǁ pasidaryti pašaižotam, šeberkštėtam: Pašiur̃po biškį grėbliakotis Ktk. Pašiurpusioji plaušabudė (bot. Inocybe lanuginosa) rš.
ǁ kiek supleišėti, suskirsti, pašerpetoti: Kad išeini šlapiom rankom, tai pašiùrpsta Klvr. Jos rankos pašiur̃pę, supleišėję Klt. Veido oda išgeltusi, pašiurpusi J.Dov.
| Pašiurpo akys iš kriokimo motynos Trg.
4. Ps, Kp menkėjant, liesėjant netekti plaukų glotnumo, pasišiaušti, susitraukti, pasidaryti liguistos išvaizdos: Nuo ko kažin tas kumelys teip pašiur̃po? Žvr. Pašiur̃pęs jaučiukas, susitraukęs, plaukai vieni Pn. Kol' (kodėl) toks pašiur̃pęs [paršas], kad, sakai, lašiniam penimas? An. Iš Jono jau nebe gyventojas: visas pašiur̃pęs, baisu net žiūrėt Antš. Tik pradėk blogiau duot [ėsti] arkliui, tuoj pašiurpsta Trgn.
◊ plaukai̇̃ (káilis) pašiur̃psta Slv apima baimė: Nuo šitų žinių pašiurpo Aršiojo plaukai V.Piet. Net plaukai pašiurpo – meška! Apž1895,10. Nuo tavo žodžių pašiurpsta kailis J.Gruš.
1 prašiur̃pti intr. impers. pasidaryti baisu: Tuo tarpu Juozapui ir Marijai prašiurpo nuo mislės, jog galės neberasti vaiko A.Baran.
1 sušiur̃pti intr.
1. J, Gs, Kš, Bsg būti perimtam šiurpo, sudrungti: Sėdi jis vailokais apsiavęs, bet labai sušiur̃pęs Rm. Pasėdėjau ant žemės, sušiurpáu Lkv.
2. NdŽ pajusti šiurpą keliančią baimę, išgąstį: Aš sušiurpstù, pamatęs žaizdą Vlkv.
3. Mrs, Ds pasišiaušti: Sergančio paukščio plunksnos sušiurpusios rš.
| prk.: Teisybę pasakyk, tai tuoj sušiur̃psta (supyksta) Užp.
ǁ pasidaryti nelygiam, neglotnam, pašiurusiam: Vėtra pakelia aukštyn šiaudus, tep ir lieka [stogai] nepataisyti, sušiùrpę Mrj.
4. Kp, Km menkėjant, liesėjant pasišiaušti, susitraukti, pasidaryti liguistos išvaizdos: Vaikeli, ar tu sergi, kad toks sušiur̃pęs? Mrj. Kitų karvės, kai žiūri, nesušiur̃pę, ė mūsų tai net baisu Ds.
5. nušiurti, nutriušti: Ko sublogę veideliai, ko sušiur̃pus galvelė? – Nuo graudžių ašarėlių, nuo skaisčiosios saulelės (d.) VšR. Sušiurps auksinės kaselės, sustirs ir baltos rankelės LTR(Žl).
1 užšiur̃pti žr. 1 pašiurpti 1: Gyvatę pamatai – net ir kūnas ažušiur̃psta Km.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): užšiurpti,sušiurpti,prašiurpti,pašiurpti,nušiurpti,atšiurpti,apšiurpti,šiurpti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: suction
prancūzų kalba: aspiration
vokiečių kalba: Versaugen
rusų kalba: высасывать
lenkų kalba: zasysanie
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)