či̇̀rpinti (-yti), -ina, -ino
1. intr. svirpti, čirpti: Tas svirplys tai čirpina ir čirpina rš.
2. tr., intr. prastai griežti: Muzikantai visą naktį čirpino veselioj Mrs. Či̇̀rpina paėmęs armoniką Ds. Reiks palaukti pavakario, kada bernai pradės čirpinti savo muzikas Vaižg.
3. intr. braižyti, krebždenti: Sėdi žmonės raštinėse ir savimi patenkinti čirpina plunksnomis rš.
4. tr. erzinti, kliudyti, kirkinti: Geriau nečirpyk bičių, jei nemoki prie avilio elgtis Švnč. Kam či̇̀rpini viščiokus, tegu tupi, nekliudyk Ant. Neči̇̀rpyk šunies Švnč. Ir nuėjau veselijon senų mergų či̇̀rpintų Kp.
5. tr. Ant virkdyti, rėkinti: Čirpini ir nori, kad vaikas neverktų Svn. Tėvas įpykęs čirpina vaikus J. Gal taip ir pabaigs mane vaikai či̇̀rpint An. Kareiviai stovėdami či̇̀rpina žmonis, imdami šieną, duoną, valgį J.
6. caus. čirpti 5: Kol išvirs vakarienę, tai nusibos ir laukt: žaliom malkom či̇̀rpina či̇̀rpina Č.
7. intr. taupyti: Maža tebuvo šiaudų, či̇̀rpinom či̇̀rpinom per žiemą, led su gyvuliais išči̇̀rpinom Jnšk.
apči̇̀rpinti tr. pravirkdyti: Didesni vaikai mažesnius visada apči̇̀rpina Ds.
įči̇̀rpinti tr. įerzinti: Mažuti mano, kas tave tep inčirpino ligi ašarų? Švnč. Įčirpytas arklys kanda kap šuva Švnč.
išči̇̀rpinti intr. Jnšk taupant, čirpinant iki galo iškęsti.
◊ į žmónes išsiči̇̀rpinti su vargu prasigyventi, prakusti: Tėvas girtuoklis, bet vaikai patys šiaip taip išsiči̇̀rpino į žmónes ir gražiai gyvena Pn.
nuči̇̀rpinti tr.
1. Pn čirpinant galą padaryti: Katė pelę nuči̇̀rpino Lnkv.
2. nuskriausti, pravirkdyti: Tą vaikutį nabagėlį nučirpino Vb. Senas bobas nukaršinau, jaunus vaikus nučirpinau LTR(Pnd).
pači̇̀rpinti tr.
1. pagriežti čirpinant: Ir mum čia pači̇̀rpink kokią polkutę Smn.
2. paerzinti, pakirkinti: Nėr kam mergų pači̇̀rpint Vj.
priči̇̀rpinti tr. privirkdyti: Jei sugrįžtum baudžiava, ponai priči̇̀rpintų žmogų J.
užči̇̀rpinti tr. uždirbti čirpinant, griežiant: Ištisas dienas čirpina smuikelį – gal vis kokį centą užčirpins rš.