tvõksti, tvõskia (tvãskia Jn(Kv)) NdŽ, tvõska [K], KŽ, -ta KŽ), tvõskė DŽ, NdŽ, KŽ, tvóksti KŽ; L, Rtr
1. intr. I tvinkčiojamai skaudėti, tvinksėti; peršėti, degti: Taip tvõksta, augs tas padurtas pirštas DūnŽ. Burna pradėjo tvõksti Jn(Kv). Didiliai neskauda, tik tvõska Skd. Nudegiau ranką, taip tvõska, kad nežinau kur ir pasidėti Vkš. Teip nudegiau su toms notrynėms kojas, teip dabar tvõska! Krt. Žandą nusigrandžiau, taip tvõska Užv. Rankos tvoska žlugtą skalbus šalty J. Perša tvõska rankos po darbo Šts. Tvõska biškį skūra KlvrŽ.
| impers. K.
2. intr. sklisti kvapui: Iš tvarto svaiginamai tvoskė perpuvusio mėšlo tvaikas rš. Tvokstè tvõska smarvė nu rūkančių mergų Krš. Įkaitęs grindinys bjauriai tvoskė arklių šlapumu J.Avyž. [Vyras] tvoskė kiek ir degtine A.Vencl. Tvoskė perkaitusiais gailiais, aitriom saulašarėm J.Balt.
| Žalumynai tebetvoskė gyva miško kvaptimi M.Katil. Vėl kiek laiko abu tylėjo, čia žiūrėdami į dūmus, čia į duris, iš kur tvoskė cinamonų, pipirų ir visoks kitoks kvepėjimas A.Vaičiul. Degina stiprus vidurdienio karštis, laukas tarsi krosnis pakepta duona tvoskia V.Bub. Medum, bra, kaip iš avilio tvoskia A.Vencl.
3. intr. Jn, K.Būg smarkiai traukti, dvelkti (vėsai, karščiui): Nu kuknės tvõska baisiausis karštis Varn. Per pakinkius šaltis tvõskia Bb. Nuo šulinio tvoskia vėsesniu oru V.Piet. Skvarbus vėjas tvoskia tiesiai į veidą rš.
| prk.: Nuo žolynų tvoskė sveikata ir poilsiu A.Vencl. Tik dainos liko: jomis tvoskia nuo senų kapų, nuo klonių, skardžių V.Piet. Nuo liūdnai stovinčio Varnupių kalno tvoskia mūsų senovė TS1902,10b(V.Piet). Sena merga, tvokstè tvõksta pasiutimu Krš.
4. tr. NdŽ smarkiai pilti, lieti: Mūsų to mama tai tvõskia ir tvõskia tą [v]andenį [ant gėlių], ar reikia ar nereikia Krs.
5. intr. lietis, plūsti: Į smilkinius tvoskė kraujas, akys aptemo sp. Į viršugalvį tvoskia verdantis kraujas prš.
6. intr. būti smarkiai bloškiamam, sviedžiamam: Tos dulkės tvõskia į akis Dl.
7. intr. smarkiai šerti, tvoti, smogti: Kardu tvõksti NdŽ. Su kumščiu tvõskė jam į akį Plv. Kuo tu jį pabaidysi, – tvõskė per ausį ir nubėgo Dkš.
| prk.: Galvon tvoskė skausmas kaip vinis S.Zob.
ǁ ploti: Dėl to, jog savo rankomis tvoskei CI1078.
8. intr. spindėti, tviskėti: Toliau nuo miško, kur daugiau tvoskė saulė, mezginys žvilgėjo kaip vaivorykštė S.Zob.
9. intr. plytėti, driektis (ppr. apie lygų paviršių): Vanduo tvoskia par tvaną, t. y. tyško J. Ledas lygus kaip kalavijas tvoskia J.
10. plepėti, taukšti niekus: Neklausyk, ką ta boba tvõskia Skr. Tekorieniukė aną dieną tvõskia, kad Katilius į Didvyžius paskirtas Gs. Susiginčijau su kunigu, girdėjo Magdė ir tvõskia jau kitom Vrb.
nutvõksti, nutvõskia, nùtvoskė
1. intr. pradėti tvinkčiojamai skaudėti, perštėti, degti: Nutvoskusios rankos nuo plovimo drabužių, t. y. karščiu dega, peršta J.
2. tr. įkaitinti: Žengė į kaitros nutvokstą peroną A.Vaičiul.
3. tr. šnek. niekus nušnekėti: Žio, ir nutvoskei kaip antis į vandenį M.Katil.
patvõksti, patvõskia, pàtvoskė intr. padvokti: Patvoskia iš vidaus priplėkęs dulkių kvapas rš.
pértvoksti intr. kiaurai persiimti nemalonaus kvapo: [Pietums] tik rauginti kopūstai, ar ne pernai metų, kieti lyg virkščios, nujuodę statinėje, pertvoskę kiaurai, stačiai nosį laužia J.Balt.
pritvõksti, pritvõskia, pri̇̀tvoskė tr.
1. Š, NdŽ daug pripilti: Kam pritvoskei pilną lovį vandens?! Tvr.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ priplakti (ppr. prie žemės).
3. greitai pribrandinti: Šįmet lengvos avižos, mat karščiai pri̇̀tvoskė Stl.
4. šnek. priplepėti, prikalbėti nebūtų dalykų: Tai Agnieška tau pritvoskė pilną galvą tokių kvailysčių Vrb.
sutvõksti, sutvõskia, sùtvoskė intr. suduoti, sušerti, sutvoti.
| prk.: Jam vis dar sunku peržengti savo parapijos sieną: kažkokia baimė sutvoskia botagu per smegenis rš.
užtvõksti, užtvõskia, ùžtvoskė intr. nušvisti, sužėrėti: Užtvoskė šviesa ant visos Lietuvos prš.