1 tiesùs, -i̇̀ adj. (4) K, FrnW, DŽ, KŽ, tiẽsus, -i̇̀ (4) KlbIII11(Lkm), LKGI536(Tvr), Dglš; SD290, H, R, R169, MŽ, Sut, N, Rtr
1. esantis be vingių, išlinkių, nekreivas, nesulinkęs, nevingiuotas: Tų lentų kraštai turi būt tiẽsūs – viskas vienodai Sml. Nuo čia tiesùs kelias iki Daukšių Dkš. Tiesiù keliu einant nė kilometro nebuvo Yl. Du šimtai mylių tiesaus kelelio, o trečiasai girelės LTR(Kpč). Viena linija tiesi, kita kreiva, sulaužyta Z.Žem. Kartais upės vaga tiesi tiesutėlė, ir tuomet atrodo, jog ji teka iš dangaus rš. Tiesùs takas NdŽ. Tiesùs sklastymas NdŽ. Jeigu tiẽsų barą išvesi – tais metais ištekėsi Šmn. Tu tvorele, tu tiesióji, visus girtus kėravoji (d.) Pv. Tiesesnis dalgis tura didesnį kirtį, kumpas tura mažesnį kirtį Šts. Plokštieji skutikliai gaminami su tiesiais ir lenktais galais rš. Tiesùsis įkirtis PolŽ139. Tiẽsios ožio kojelės bus brolukam lazdelės DrskD164. Tiesi̇̀ nosis NdŽ. Tiesi ranka J. Priglausčiau aš galvą prie tavo (berželio) tiesaus liemenėlio V.Myk-Put. Tiesióji žarna NdŽ. Tiẽsiasis grobas (akloji žarna) I. Tiesieji pilvo raumenys rš. Dešrinės žarnos ringėtos, netiẽsios Dgp. Pataisau, tiesumi darau SD189. Taisau, tiesum darau SD290. O tavęsp tiesų (orig. tiesa) kelią tegul rodo SGII65. Tiesut tiesus, tiesutėlis, tiesutelytis LL180. Tiesių tiesiausias, tiesutėliausias BŽ458. Tiesùsis, tiesióji K.
| prk.: Būdamas aukštos kilmės, pasieksiu tiesiu keliu V.Krėv. Survila norėjo teisybės ieškot tiesiu keliu, remtis įstatymais V.Myk-Put. Ant tako ir kelio tiesaus užvesk mus MKr50.
^ Tiẽsus kelias kap išaustas Stk. Kelias tiẽsus kaip šaut Klt. Kreivas kelias iš tiesaũs visada juokias Švnč. Tiesùs kelias ne visumet geras Pln. Tiesus kaip vežlankys (iron.) LTR(Sk). Tiesùs kaip kubilo lankas Trš. Tiesùs kaip striūna Ds. Tiesus kaip šniūras kišenė[je] LTR(Krž). Tiesus kap alkūnė Al. Tiesi vaga kaip virvė kišenėj LTR(Pgg). Tiẽsus kaip avino ragas Sb. Tiesum keliu dažnai toliau LTR(Rm). Už tiesį tiesesnis, už kumpą kumpesnis (ranka) Dr.
tiesù tiẽsu KlbIII11(Lkm); N: Kas kreiva, tebūnie tiesu SkvLuk3,5.
tiẽsiai adv.: Kumet siuvo tiesią nažutką, šonų neįėmė, šonus tiẽsiai susiuvo Vkš. Kad atmieruotų pievą tiẽsiai, vyrai eidavo brydes Ut. A tiẽsiai mano skyrimas? Mžš. Kertu kertu tiẽsiai, griūkit kreivai! (ps.) Dsn.
| prk.: Kreivai regis, pirma tiesiaũ (geriau) regėjos Ml.
^ Kas duonos nemoka tiesiai atriekt, tas ir vagos nemoka tiesiai išvaryt LTR(Šd).
tiesỹn Pavažėlės kreivyn kreivyn, stipinėliai tiesyn tiesyn – ir pasdarė raguitaitės (ps.) Nč. Vilkas nuej[o] miške ir šaukia: – Tiesyn, medeliai, kreivyn, medeliai, nepasdarykit rateliai LTR(Kb).
ǁ kurio paviršius lygus, nebanguotas, nekaubrėtas: Tiesūs plaukai N. Nuaugę, tiẽsūs, garbiniuoti plaukai – gražūs, vienu žodžiu Mžš. Tiesi̇̀ vieta NdŽ. Ir bus kumpos vietos tiesios, o nelygūs keliai lygumis DP25. Tiẽsios rankovės yra be mankietų Vkš.
ǁ kuris nesilanksto, nelankstus: Tas ano brolis buvo tiesià koja Sd. Abu (Janiokas ir Mykoliokas) turėjo po vieną tiesią koją, per kelį nesulenkiamą rš.
tiẽsiai adv.: Gyvulys koją tiẽsiai neša, nelanksto – styvas Svn.
ǁ N, NdŽ nepasviręs, statmenas: Tiesų kampą turįs, tiesiakertis tiesiakampis LL181. Tiesusis šlaitas GTŽ. Tos vištos skiauterė tiesi̇̀ Jrb. Į antrąjį aukštą vedė iš kiemo pusės tiesūs laiptai rš.
tiẽsiai adv.: Kap tiẽsiai kokią palelę pasiūna, tai būna tarba Dv. Torą atkelk tiesèsniai Ggr. Tiesiáu tura laikyti, kaip grieža Ms. Apaliai ir tiesiau nupjauti S.Dauk. Sienos tiesumo šniūrą užsitempi, kad eitų plytos tiesiáu Žlb. Būdavo, tiẽsiai nukerpi [drobę] ir ketvirtotą lopiniuką įdedi pažastin, ir tada išplatėja rankovė Kp.
2. N, KŽ, Ūd, Klt tiesiai nuaugęs, lygus, stačias, nesulinkęs, nekreivas: Kiti tokių metų suskuproję, jis – tiẽsus DrskŽ. Tiẽsus buvo, o metai seni lenkia lenkia Drsk. Greita šimto [metų], o kokis tiẽsus senis Azr. Didelis tiesùs toksai vyras – ir nėr (mirė) Vj. Tiesi̇̀ buvau, tik in seniną sulinkau Dglš. Ans toks ne visai sveikas tėr, buvo pirmu sveikas, tiesùs Pkl. Jis toks mažiukas, o ans toks tiẽsus Jrb. Ateina graži, tiesi mergelė, jauna LTR(Alv). Jei siūna [drabužį fabrike], an tiẽsio žmogaus siūna, ne an kokio kuprio kaip senis Krš. Tiesùs berniokas NdŽ. Mažą vaiką reik dar su valiniu gerai kietai suvynioti, kad išaugtų tiesùs Pln. Tiesi̇̀ laikysena NdŽ. Reikia vyzdėt, kur tiesi̇̀ eglė Dv. Vai, už girelės, už tos juodosios augo žaliavo tiesus klevelis (d.) Vdk.
^ Jis vyras tiesùs kai nendrė Mrj. Tiesùs vyras kap žvakė Vrn. Tiesus kai nendrė J.Jabl. Senelė tiesi̇̀ kap kanapėlė Dkš. Eina tiesùs kap rykštukė Pv. Tiesi̇̀ kap lazdukė Al. Senelis senas, o tiesùs kap vinis Vvs. Karusė sėdi tiesi kaip adata J.Paukš. Tiesi kaip įdiegta J.Paukš. Anie visi dideli, aukšti, tiesi̇̀ kaip stulpai Pln. Ans tiesùs kaip kumpas [lankas] (iron.) J. Tu tiesus kap rezginių lankas Gs. Ir tiesus būna kuprotas LTR(Zp). Kumpų medžių daugiaus miške nekaip tiesių VP26. Kumpą bei tiesų medį nekirsk PrLXVII39. Kumpas medis su tiesiu nesutinka M. Tiesus kalavijas nelenda kreivon makštin A.Baran.
tiesù
tiẽsiai Reik skototies, idant visos [augymės] tiesiau augtų, ir to norėdamas pridurk kiekvienai pušies mietalį S.Dauk.
3. kuris tiesios krypties, stačiai, be užuolankų einantis, vykstantis: Tiesùsis srautas FzŽ316. Tiesùs kelias man, berneliui, joti ant mergelę (d.) Ds.
^ Tiesūs keliai per žirnius (kur yra naudos, ten ne aplinkinis kelias) B418,953. Pro pupas tiesus kelis VP39. Kam tiesiausias kelias? – Paukščiams LTR.
tiesù n.: Pamiške ne teip tiesù kaip per mišką Sb. Varstų kokių penkiolika va tep tiesiaũ Ml.
tiẽsiai tiesiai̇̃ NdŽ, Rod; SGII90, Sut, M: Nevažiuok aplinkuo, važiuok tiẽsiai par builienas Pln. Durkiam tiẽsiai [per mišką] Krtn. Tiẽsiai važiuoti NdŽ. Tiẽsiai žiūrėti NdŽ. Tiesiai stovėti N. Tiesiai statyti N. Tiesiai pastatyk J. Tiẽsiai laikytis NdŽ. Kelias eina tiẽsiai, kaip šaute šauna NdŽ. Kelias ejo tiẽsiai par mišką Akm. Išeini par mišką tiesiai be kelio – takais Vdn. Mun čia vingis eiti, eisu tiẽsiai Mlk. Tai ko šito upelė neina tiẽsiai Mlk. Tiesiai per ežerą būtų ne daugiau kaip pusė kilometro LTR(Dg). Šešiolika ar aštuoniolika [Pandėlin], gal šešiolika, kad tiẽsiai, būdavo Č. Eidavau miškais, kad tik greičiau, kaip tiesiaũ Ppl. Mes te stačiai kažin kur išlindom – daug tiesiaũ Ml. Tas kelelis eita aplinkuo, o tuo taku nueisi tiesiáu KlvrŽ. Ka susiraukė tiek keistai, paveizėjo mun taip į akis tiẽsiai Trk. Saulelė išeis tiẽsiai (prieš namo langus) – ir išnešiu viščiokus Kp. Tiẽsiai iš vakarų vėjas pučia Dkš. Man atrodo, kal piliu tiẽsiai, o pilias int žemės Tr. Par Beržorą, žinai, yra tiesiáu Slnt. Anie eina par miškus, kur tiesiáu pareiti Vkš. Tai tiesiai aria bernelis pūdymėlį, tai gražiai eina palšieji jauteliai LTR(Mrs). Kap an šono [pūnelė], tai vištaitė, kap tiẽsiai (viršuje), tai gaidukas Rod. Eik tiesiáu! Rsn. Grūdžiaus tiesiáu ir aš Grg. Galiam eiti tiesiáu par laukus, juo arčiau Slnt. Dabar važiuojame tiesiáu par ežerą Sr. Veizav [su mama] – partrauka vedims vaikiai tiesiáu Bdr. Jūs bėkit tiesiau! Žem. Čia matyties toks krūmas tiesiáu Skd. Tiesiáu iš valsčiaus par daržus čia par apluoką i pabėgau Žd. Tas kelias eina tiesiáu į kapus Vkš.
^ Aplink šiandie, tiẽsiai ryto[j] Rm. Tiẽsiai arčiau, aplink greičiau Vdn. Tiẽsiai tiesiaũ, aplink arčiau Žl. Kad tiesiai eisi, visur išeisi Pšl.
4. NdŽ, V.Kudir tiesiog susijęs, santykiaujantis be tarpininko ar tarpininkavimo, tiesioginis: Tiesùs balsavimas NdŽ. Tiesioji giminystės linija yra skiriama į žemutinę ir aukštutinę rš. Yra tiesus būdas išvengti ir nepralieti nekalto kraujo rš. Tiesùsis atvaizdas FzŽ25. Jie giminės tiesią́ja eile NdŽ.
tiẽsiai iš karto: Nuėjo tiẽsiai į namus NdŽ. Jis pasiskubino tiẽsiai į lovą NdŽ. Apsiliuobęs iš kūtės parėjo ir tiẽsiai lovon Krs. Jeigu arti skrenda [bičių spiečius], tai nenutupia, skrenda tiẽsiai Kpč. Tiẽsiai iš pirties NdŽ. Tiẽsiai į akis berti smėlį NdŽ. Kiauras stogas, lietus ir lyja tiẽsiai klojiman Pn. O kaip iš ligoninės – tiẽsiai išmovė į Židikus Trk. Ana kai atvažiavo, tiẽsiai ir atadrožė šičia Ob. Tiesiau ejau numie MitI80. Tiẽsiai avilin suejo spiečius On. Mauk tiẽsiai į prūdą, apsiplauk Varn. Ot koks piemuo – suginė aveles tiesiai ant avižas Ps. Tiẽsiai duoda nuo nampusės ant mašinos Mšk. Daba labai retai kad lingalvius kas dėtų į žardą – tiẽsiai kulia Sk. Eina grūdai, maišai užkabinti – tiẽsiai maišuos Trgn. Ožką milžt nereikia pasilenkt – užsikelk ant leženkos ir milžk tiẽsiai į puodą (juok.) Šd. Gale birželio parvažiavo tiesiau į Alsėdžius M.Valanč. Geriau tiẽsiai jam pačiam aprašyk Šl. Tiẽsiai akysan pasakiau GrvT41. Aš tiẽsiai savo akim šitokių dalykų nesu mačius Šmn. O jos (bitės) iš viršaus korius siūdavo – tiesiai prie [avilio] lubų Sk. Inspektų neturėdavom – tiẽsiai daržan sėdavom Kp. Mum tiẽsiai, kaip pusto, tai tiẽsiai gryčion Č. Kaip ažsimojau, kaip leidžiau, tai tiẽsiai kojon On. Medis lūžo, tiẽsiai ant jos Kz. Tuokart jau nebegenėjo gražių eglučių, bet tiesiai iškirstas dėjo į roges J.Balč. Pas tėvelį tiesiai piršlėmis atvyk S.Nėr. Įrašytųjų sintaksėje pavyzdžių daug ką esu gavęs tiesiai iš kitų žmonių J.Jabl.
^ Kad iš tavo burnos tiẽsiai Dievo ausin Ktk.
5. SD1139, SD289, MKr29, N, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ prk. teisingas, tikras, atviras, nuoširdus, sąžiningas: Tiesùs yra tas, kieno žodžiai atitinka mintis FT. Petris yra tiesùs žmogus: nėkumet nepamaluos, nėkumet neapgaus Vkš. Jis tiesùs – juo galima tikėt Grš. Jy visas pamokis, jy jau tokia tiesi̇̀, jau nepataikaus, nieko bloga, visada gerai, ir gana Slm. Nė vieno tiesaũs žmogaus nėra Ėr. Jablonskis buvo tiesus žmogus, prieš nieką nesilankstė ir netylėjo, jei matė kur negerai ką darant J.Balč. Tiẽsus žodis negerai – kitas razširsta Azr. Ištarė tiẽsų žodį – ir supyko, užširdo Drsk. Skauda man širdį, kad netiesi tavo kalba V.Krėv. Tur teipajeg širdis mūsų tiesi būt artimop DP31. Pirmas ir antras tiesùs, o trečias falšyvas DP216. Mokytojau, žinom, jog esi tiesus Ch1Mr12,14.
| Taps mūsų tiesum priešu, jeigu tik paniekysime jo straipsnius V.Kudir.
^ Tiesų žmogų visi myli LTR(Šmk). Suktas vyras tiesaus žodio nebegirdi TŽV598(Al). Tų saldžiųjų labiau bijok kaip tiesių̃jų Krš.
tiẽsiai Nu ir nesimalavo, nesigynės nėko – pasakė tiẽsiai Akm. Kai netiẽsiai ką padarysi, tai kaimynai bars Ml. Pasakysiu tiẽsiai tiẽsiai – mes tai persiriję Č. Aš tiẽsiai maunu – daug kam netinku, ale kiteip nemoku Pln. Jei kam rūpėtų, apsiimu atvirai, visai tiesiai, sąžiningai pasakyti, kurie straipsniai yra išėję iš manęs KlbV114(J.Jabl). Tiesiau sakant, nemoku skaityti M.Valanč. Tiesiausiai N.
^ Tiẽsiai nesako, aplinkuo suka Užv. Netiẽsiai eisi – visur bus negerai Mrk.
ǁ teisėtas: Vokiečių valdžia kaskart smarkiau ima mus nagan: mokesčiai ir mokesčiai – ir tiesūs, ir netiesūs, ir kaži kokie Pt.
6. paprastas, eilinis, neypatingas: Knygą parašiau paprasta ir tiesia kalba, vengdamas stilistinių ir kitokių įmantrybių K.Bor. Vokiečių gramatika (rašyba) yra tiesi̇̀, jokių ženklų neturia: kaip jie šneka, teip jie i rašo Rg. Tiesiõj dienoj vyras mirė Lb. Tiesus, prastas SD1140.
tiẽsiai adv.: Pas mus tiẽsiai kalba (neiškraipo) Vl. Mes kad kalbam, tai tiẽsiai – daužiam, kai kirviu kertam Smal. Mes tiẽsiai šnekam, nekraipom Btg. Teipog tiesiai ir mes elgiamės DP329.
7.
tiẽsiai adv., tiesiai̇̃ Šln tiesiog, stačiai, tikrai, iš tikrųjų (tikslinamosios dalelytės reikšme): Virbalio bažnyčia buvo tiesiai pilis Kbr. Jau tiẽsiai begėdis NdŽ. Ans tiesiáu kaip į sieną drožė (kalbėjo) Vvr. Aiškiai matom, jog žemaičiai stabmeldišką savą tikėjimą tiesiau sumainė į katalikišką M.Valanč. Rudenį šlapia, net blizga – buza stovi, tiẽsiai buza Ant. Balčikonis atvažiuo[ja], būlavo, tiẽsiai drebančiom rankom rašo Drsk. Kelmutės kad dygo, tai tiẽsiai jų lizdai didžiausi, iš vieno kelmelio prilipę prilipę Svn. Tie vaikai tiesiai ant galvos lipa, ir gana LKGII571(Dkš). Arklys tiẽsiai da geras Ėr. Tiẽsiai pašėlę vaikai DrskŽ. Seniau būdavo gana, o dabar tiẽsiai badas, tiẽsiai badas! Žl. Tiẽsiai po krūtine akmuoj gulėj[o] (buvo sunku) Drsk. Ir bylokime tiesiai̇̃ su angelu DP134.
◊ tiẽsios ãkys Rs;
tiesi̇̀ aki̇̀s; Ev;
tiesių̃ akių̃ apie teisingą, atvirą žmogų: Koks malonus žmogus ir tiesių̃ akių̃! Šk.
tiesi̇̀ rankà (kieno) Jnš apie taiklų žmogų: Tavo tiesi̇̀ rankà – tu gerai perkerti Rm. Ką tiesi̇̀ rankà, tai tiesi̇̀ Dbk.