svyrúoti, -úoja (-úona Vkš, Trš), -ãvo intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L
1. lankstytis, judėti į šalis ar aukštyn ir žemyn, linguoti, siūbuoti: Pasmagotos šakos seno beržo nulinkusios svyrúo[ja] J. Notrynės svyrúo[ja] nu rasos – sėk linus Šts. Papjautas medis svyrãvo svyrãvo, led nusisvėrė vienan šonan Ds. O aš išvydau klevelį svyrúojantį JD1172. Tik girion eglelė gražiai svyruoja LTR(Lp). Svyruoja liepelė žaliam sodely TDrIV35(Klt). Vai tu rugeli, tu svyruonėli, svyravai rytą ir vėlai vakare LTR(Kt). Svyruoja nendrelė, vėjelio pučiama, tu svyruosi, sesutėle, vargely būdama LTR(Žl). Verkia tavo rūtelės, linguoj, svyruoj be vėjo LTR(Ob). Vėjelis pučia, girelė ūžia, ąžuolėlis svyruoja LTR(Vb). Tas berželis s[v]yruonėlis girelėj svyravo NS118. Svyruoja nendrelė vidur ežerėlio, svyruoja seselė už balto stalelio LTR(Užp). Pušis svyruoja į visas šalis, neturėdama paramos LzP. Varpos pribrendę rugių svyruoja BM414. Žemėmis [apynius] apspaudo, kad nesvyruotų S.Dauk. Kilpužėlės mano, auksinėlės mano, prie šalelės svyrãvo JV5.
^ Nendrė nesvyruoja nepučiama B1021. Keturi kampai, Dievo darbai, vidury kankalas svyruoja (šulinys) LTR.
ǁ paviršiui siūbuoti, liulėti: Žemė svyruos nei girtas CII603.
2. virtuliuoti, krypuoti, sverdėti: Svyrúodamas eina ligonis, kol į vidų įsvyrina J. Bet jis iš pirmo teip svyruodamas ėjo ir teip retais žingsniais žengė, kad visi iš jo turėjo juoktis BsPI75. Ėjo vyras svyruodamas, in šaleles krypuodamas LTR(Mrj). Sakei, mergele, kad nerūpinys – kam eidama svyrúoji (d.) Užv. Parėjo patsai iš karčemos, į šalis svyrúodams JD855. Stoviu svyrúoju, akys jau mano visai užrukusios – teip miego noriu Jrb. Ką gi čia svyrúoji kaip berželis, eik gultų Rk. Tai joj stvėrės už medelio rankom ir svyrúoja Eiš. Iš salės lėtu, svyruojančiu žingsniu išeina žaliu veidu Bežiurstienė A.Gric. Svyrúojanti eisena KII333. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ko lingavai eidama, ko svyravai̇̃ šokdama? JD272. Ilgiau pabūsiu, didžiau sudžiūsiu, kai lendružė svyrúosiu JD187. Svyruos tau galvelė kaip girios pušelė po tuo baltu nuometėliu (d) Nj. [Motinėlė] svyruodama, linguodama sūnelius žadino LTR(Grg).
| prk.: Svyruoja caro sostas kaip kopūstas B.Sruog.
3. eiti svirduliuojant, krypuojant: Vakarop, pavargęs ir nusiminęs, jis svyravo namo S.Nėr. Ans besvyrúojąs ant numų Dr. Matau, kad baltas svyrúo[ja] pagal kelią Grd. Tik trečios dienos rytą nelabai linksmas svyravo į lauką J.Paukš. Tas arklys visą dieną arė, į vakarą visai svyrúo[ja] – kas iš tokio darbo Jrb. Paukštelio miške, laukuose niekur nė čiukšt, varnos tik – papūrusios, sušlapusios – padirviais svyruoja Žem. Kas ten eina, kas atidūluoja, bene mano motynėlė keleliu svyruoja LTR(Všn).
ǁ prk. slinkti, eiti (apie laiką): Metai svyrúoja, o žmogus sensta Vp.
4. sklandinėti, sklandyti, suptis: Ten aukštoje padangėje garnys svyravo ant išskėstų sparnų ir suko didelius ratus TS1902,10(V.Piet). [Pempės] pabaidytos svyravo ore dejuodamos: – Nevyko! Nevyko! LzP. [Dievo dvasia] skraidžiojo, siūbavo, lingavo, kilojosi, svyravo BB1Moz1,2(paraštėje).
ǁ plaukioti, slinkinėti oru: Toks baisus debesis užėjo, svyrúoja, svyrúoja Krs.
5. prk. būti nepastovaus kiekio ar dydžio, kisti: Oro temperatūra pavasarį dažnai ir staigiai svyruoja rš. Šiaurinių elnių bandos galvų skaičius svyruoja tarp trijų ir keturių tūkstančių sp. Mokinių skaičius tiek Kražiuose, tiek kitose mokyklose nuolat svyruodavo rš. Svyruojančio dažnumo generatorius SkŽ42. Svyruojamasis judesys GTŽ.
| Dabar tos vilnos svyrúoja (vilnų kaina svyruoja) Jrb. Nusistatymas būtinai važiuoti į Pamarius pradėjo svyruoti I.Simon.
6. prk. būti neapsisprendusiam, netikram, abejoti: Dėl šitos smulkmenos aš ėmiau kiek svyruoti J.Jabl. Moteris, matyt, svyravo, ką atsakyti, bet tuo tarpu už jos prašneko vyriškas balsas V.Myk-Put. Tamsta jam patiksi, bet vesti jis dar svyruos Žem. Pirmasis brolis dabar svyruoja, ar tikėti, ar ne MPs. Taip svyruojant vyriausybei, tik rimtai kovoti sugebanti jėga būtų galėjusi pasiekti, kad būtų įvesta konstitucija rš. Jų pavyzdys turėjo didelės įtakos visiems politiškai dar tebesvyruojantiems … rašytojams rš.
7. prk. būti įvairiam, nevienodam: Man čia rūpėjo, kad mūsų laikraščių kalba taip nebesvyruotų J.Jabl.
atsvyrúoti intr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Skr ateiti svyruojant, krypuojant: Prie tribūnos staiga atsvyravo du vyrai I.Simon. Nepažįstamasis, žingsniuodamas tilžiu kelio viduriu, atsvyravo prie vartų A.Vencl. Atsvyravo antys, žąsys rš.
| Atbėga žirgas ataprunkštuoja, aukso kilpelės atasvyruoja (d.) Rš.
įsvyrúoti
1. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ svyruojant įeiti, įlinguoti: Silpnas ligonis vos įsvyrãvo į seklyčią J. Girtas įsvyrãvo į kambarį Mrj. Įsvyrúoja vyrai į kalvę, įsikibę į sienas Skr. Praslinkus dar keliom minutėm, plačioji uošvė vėl įsvyruoja į kambarį B.Sruog. Įsvyrãvo į karčemą, atsisėdo už stalelio JV993.
2. tr. Ser įsiūbuoti, įsupti.
| refl. Rtr, Š, NdŽ, KŽ.
ǁ refl. įsileisti kilnotis: Kadgi pasileis jam iš akių ašaros, kadgi įsisvyruos krūtinė, tai tarėsi suplyšianti į skutus Vaižg.
3. įsigalėti: Kai insisvyruõs liga, tada jau bus sunku išgyt Trgn.
išsvyrúoti
1. intr. Ser kurį laiką svyruoti.
2. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Skr svyruojant išeiti: Gal už pusės valandos, gal už valandos – į laikrodį niekas nežiūrėjo – iš teismo išsvyravo Pluta I.Simon.
3. tr. prk. vingiuojant balsą, išdainuoti, išringuoti: Ans gražiai išsvyrúo[ja], išlinguo[ja] dainą Dr.
nusvyrúoti
1. intr. KŽ, Trs, Šv svyruojant nueiti, nukrypuoti: Kolei aš nueisiu, nusvyrúosiu su lazda, bus vėlu Kzt. Pakilo nuo grabės ir nusvyrãvo namo Skr. Tik kai dūdelė nutilo, Rožytė pirma dūsaudama nusvyravo į lovą ir bematant ėmė šnarpšti J.Paukš. Eik, paieškok, kur tos antys būtų nusvyrãvusios NdŽ. Pagulėjęs vargšas paukštelis atsistojo ir sunkiai nusvyravo gilyn į alksnyną Mš. Nusvyrãvo par lankelę, įsvyravo į karčemą JD993.
2. tr. praleisti svyruojant: Tu mėtele svyruonele, nusvyravai jaunas dieneles (d.) Prng.
pasvyrúoti NdŽ; Ser
1. intr. kurį laiką pasiūbuoti, palinguoti: Daug dar metų medžiai prie kelio pasvyruos rš.
2. intr. kiek krypuoti, virtuliuoti: Pasvyrãvo vežimas, pasvyrãvęs ir išvirto Rm. Verkė net pasvyruodamos – kaip dvi epušės vidur pliko lauko J.Paukš. Tas pijokas pasvyrúona pasvyrúona i susto[ja] Mžk.
| refl.: Į šonus pasisvyrúodama žmona tūpuoja, tūpuoja Skr.
3. intr. kiek susverdėti, netenkant pusiausvyros: Oi, kap aš sėdau ant žirgelio, pasvyravau ir nulaužiau nendrelę LTR(Lzd). Oi gėriau, gėriau, pasigėriau, eidamas namolia pasvyravau (d.) Grž. Kap aš jaunas gėriau, pasigėriau, sėsdamas an žirgo pasvyravaũ DrskD46. Kap papūtė vėjelis, ir pasvyrãv[o] laivelis, ir pasvyrãv[o] laivelis, ir išpuolė mergelė DrskD87.
| refl.: Tę bjauru eit tuo keliu: biskį pasisvyrúotum i tuo[j] įkristum į tą krantą Jrb.
4. intr. Jrb, Skr krypuojant sunkiai paeiti: Vos pasvyrúo[ja], vos kojas pavelka – ką jis padirbs Erž.
5. tr. supant pajudinti: Einu par lauką pamislydamas, plieno dalgelį pasvyrúodamas (d.) Grk. Jau senysta mano dirbt – už šiknos rankas tik pasvyrúoju Dbč.
6. intr. prk. kiek abejoti neapsisprendžiant: Kiek pasvyrãvęs, jis sutiko važiuoti DŽ1. Kol nėra tam tikro rašybos vadovėlio, neiškęsti nepasvyravus ne tiktai piga, bet kartais ir labai malonu esti J.Jabl.
parsvyrúoti intr. NdŽ pareiti, parvažiuoti, sugrįžti svyruojant, krypuojant: Kreivas šieno vežulys bene parsvyruos kaip namolei J. Ledva parsvyravaũ su tavo primintu vežimu Srv. Jis vos parsvyrãvo su tokia našta namo Krp. Puskvortėlę kaip išgėrė, parsvyrãvo par lankelę JV993. Kaip antelė parsvyruosu, kaip pelėda kampe tūpsu in pačią kerčią BsO72. Parsvyrúodams pakšt į akmenį, sukūliau kurpes Jrk38. Vai tik sugrįžo bėrelis, per laukelius parsvyravo be jaunojo bernužėlio KrvD117.
| Parbėg žirgelis, purvą parpūškuo[ja], aukso kilpelės šaly parsvyruo[ja] LTR(Grk).
pérsvyruoti
1. intr. pereiti svyruojant: Ledva pársvyravo par liptą, manėm, ka prisprogs [įkritęs] Krš.
2. tr. Žž perrymoti: Vario vartelius persvyrãvo, da nesulaukė broliuko savo LTR(Kp).
prisvyrúoti intr. NdŽ prieiti svyruojant: Po valandėlės pamažu atsistojo ir prisvyravo prie manęs rš.
susvyrúoti intr. NdŽ
1. imti svyruoti, susiūbuoti, sulinguoti: Tolumoje susvyravo raudona klevo viršūnė rš.
2. susverdėti netekus pusiausvyros: Susvyrãvo i nuvirto Krš. Susvyravau ir kritau į liūną rš. Taip liūdna Jonui, kad net eidamas keletą kartų sunkiai susvyravo J.Paukš.
| prk.: Carizmo atrama susvyravo rš.
3. prk. netekti tvirtumo, sunegaluoti: Mažumėlį susvyravai, ir tuojau pat – mirsiu rš.
4. prk. susilpnėti įsitikinimams, suabejoti: Deja, vis dar pasitaiko asmenų, kurie susvyruoja ar neišlaiko šių išbandymų sp. Jūs įkvėpėte jiems tikėjimą, Zigmantai. Tik jūs pats nesusvyruokite J.Gruš. Tesusvyravusi akimirką, dėl jų motina ir toliau braidė po purvą J.Paukš. Šis juokas buvo it piktas kerštas už susvyravusį pasitikėjimą rš.
užsvyrúoti intr. NdŽ svyruojant nusigauti (ant ko, už ko, pas ką).